Miestų savivalda viduramžiais

Ankstyvaisiais viduramžiais miestų Europoje buvo labai mažai. Tik XI a. miestai pradėjo iš lėto atgimti kaip prekybos ir amatų centrai. Tam didžiausią įtaką turėjo keliaujantys prekybininkai, kurie dažnai nebuvo įleidžiami į miestus, tad statydavo savo pastatus žmonių susibūrimo ir didelio judėjimo vietose (prie vienuolynų, bažnyčių, pilių, prekybos kelių), kurios būdavo naujų miestų pradžia. Prie miestų atgimimo prisidėjo ne tik prekybos augimas, bet ir spartėjanti amatų bei žemės ūkio plėtra, taip pat kryžiaus žygiai, kurie skatino technologijų tobulėjimą, gyventojų gausėjimą.
Miestai kūrėsi feodalų žemėse, todėl turėjo jiems mokėti duoklę. Sparčiai augantys ir stiprėjantys miestai pradėjo kovoti su feodalais ir tai dažniausiai baigdavosi miestiečių pergale. Kartais miestai gaudavo laisvojo miesto statusą, sumokėję senjorui išpirką. Senjorai taip pat suteikdavo miestams privilegijų, kurios buvo surašomos chartijose. Teisė savarankiškai organizuoti miesto valdymą dar vadinama Magdeburgo teise. Šios teisės suteikimas atleisdavo miestus nuo valstietiškų prievolių. Laisvieji miestai steigė savivaldybes. Jie turėjo magistratą (miesto tarybą), vadovaujamą renkamo burmistro(mero). Miesto tarybos susirinkimo sprendimai lemdavo miesto gerovę ir saugumą, tad tarybos nariais buvo renkami tik autoritetingi ir pasiturintys miestiečiai, gebantys savo išmintimi ir materialiomis gėrybėmis paremti miestą. Sprendimai buvo priimami tik daugumos balsų persvara. Tarybos nutarimai galiodavo visiems miestiečiams. Magistrato posėdžiai vykdavo rotušėje – miesto gyvenimo centre. Rotušė simbolizavo miesto savivaldą. Joje būdavo laikomi miesto svorio ir ilgio matai, saugomos miesto privilegijos, antspaudas, herbas. Miestai taip pat turėjo iždą, kariuomenę, teismą.
Miestų augimui įtakos turėjo amatų atsiskyrimas nuo žemės ūkio. Valstiečiai, kurie vertėsi amatais, kėlėsi į miestus – papildė miestiečių luomą; amatininkai būrėsi į cechus. Jie gamino audinius, batus, drabužius, įvairius įrankius ir ginklus. Svarbus miestiečių verslas buvo ne tik amatai, bet ir prekyba; pirkliai jungėsi į gildijas.
Pirmasis bendras viduramžių architektūros stilius – romaninis. Prieš tai bendram architektūros stiliui atsirasti nebuvo palankių sąlygų, nes iki tol valstybės dar tik kūrėsi.
Romaninis stilius susiformavo X–XII amžiuje. Labiausiai šis architektūros stilius paplito Prancūzijoje, Vokietijoje...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!