Miesto miškų struktūra

Įvadas Darbo aktualūmas. Miestuose įkurti želdynai neužtikrina visų miesto gyvenamųjų teritoriją reikiamo aptarnavimo: per maži plotai, dalis jų per daug nutolę nuo gyvenamųjų teritorijų. Šių želdynų funkciją iš dalies kompensuoja didieji miesto rekreacinių miškų masyvai, išsaugoję pagrindinius natūralaus miško bruožus - miško parkai. Geriausiai miško parkų būklę Lietuvoje atspindi Vidurio Lietuvoje esančio, Kauno miesto parkai. Didžiausią rekreacinę vertę turi miško parkai, esantys arčiau vandens telkinių: upių, tvenkinių ir t. t. Iš jų 5 miško parkai daro didelę įtaką ekologinei Kauno miesto būklei (f atariūnienė, Dringelis ir kt., 2011). Parkuose vyrauja vietinės augalų rūšys (Pinus sylvestrjs, 44% Quercus robur and Tilia cordata, 11 %, Betula pendula, 7 %, Pz'cea abies, 6 %, Acer platanoidek, irkt.). Darbe nagrinėjamos miesto miškų valdymo problemos Lietuvoje. Analizuojamas ša­lies ir Vilniaus miesto miškų suskirstymas į grupes ir pogrupius pagal jų funkcinę paskirtį, ūkininkavimo tikslus ir ūkinį režimą, nagrinėjama Vilniaus miesto miškų pritaikymo žmonių socialinių, rekreacinių, kul­tūrinių ir ekologinių poreikių tenkinimui priklausomybė nuo ūkininkavimo miškuose intensyvumo, apta­riamas tolygaus miško naudojimo, medynų amžiaus struktūros ir miško apsauginiųfunkcijų kaita, rekrea­ciniai ištekliai, nagrinėjami Vilniaus miesto miškų valdymo ypatumai ir trūkumai ir siūlomi jo tobulinimo būdai. Darbe nagrinėjami miesto miškų ir atskirųjų želdynų pasiskirstymas, parkų ir skverų būklė, apžvelgiami gatvių želdiniai, tankumas ir kokybė. Tyrimo objektas – miesto miškų struktūra. Tyrimo tikslas - atlikti miestų struktūros analizę, įvertinat darnaus miesto vystymo komponentus. Tyrimo uždaviniai: 1. Atlikti teorinę miesto miškų struktūros metodologinę literatūros šaltinių, mokslinių straipsnių, teisės aktų analizę. 2. Išanalizuoti miesto miškų struktūros planavimo dokumentus - bendrųjų planų turinį. 3. Atlikti miesto miškų struktųros ekspertinį vertinimą, nustatyti ekspertų nuomonių suderinamumą. Darbo metodai: sisteminė ir loginė analizė, teisės aktų ir statistinė analizė. 1. Miesto miškų struktūros teoriniai aspektai 1.1.Miesto miškų struktūros samprata Miestų bendrą vaizdą ir struktūrą lemia želdynai ir jų sistemos, nuo kurių priklauso miesto erdvės struktūra, papildoma statinių architektūra, kuriamos žaliosios erdvės, gerinamos aplinkos sąlygos. Tinkamai panaudojant želdynų teikiamas galimybes, sukuriama palankesnė miesto aplinka žmogaus poreikiams. Tačiau ar tam tikrame plote ir visoje miesto teritorijoje pakanka želdinių kiekybine ir kokybine prasme. Didėjant urbanizacijos mastams, būtina akcentuoti darnų miestų vystymą (si). Miestų sistemos kūrimas tarnauja žmogui, tačiau siekiant išlaikyti tvarią aplinką, stiprią visuomenę, aukštus ekonomikos rodiklius, privalomas miestų planavimas darnios plėtros kontekste.1 Dėl ypatingiį gamtinių sąlygų, teritorinė miesto plėtra, nukreipta į išorę - ekonomiškai neefektyvi. Siekiant įvertinti miesto darnios plėtros komponentus buvo atliktas ekspertinis tyrimas, kadangi ne visi komponentai vienodos svarbos, atliktas komponentų rangavimas. Nustatyta, kad planuojant miesto plėtrą, didžiausias dėmesys turi būti skiriamas gamtos išteklių tausojimui.2 Vertinat visos Lietuvos mastu teritorijų planavimo darną, nustatyta, kad ekspertai nepritaria miškų urbanizacijai, taip pat vien tik teritorijų planavimo teisinio reglamentavimo tobulinimas neduos norimo rezultato be žmonių dalyvavimo viešuose svarstymuose, diskusijose teritorijų planavimo klausimais. Todėl darnus miestas galimas tik bendradarbiaujant, veikiant atsakingai ir suplanuotai, reikalaujant atitinkamos kvalifikacijos specialistų atsakomybės už padaromas grubias klaidas miestų planavime ir sprendinių įgyvendinimo procese.3 Pasaulyje vyrauja miestų teritorinio plėtimosi tendencija. Urbanistinis augimas tampa miesto iššūkiu. Pasauliniuose forumuose aptariami ekonominiai, ekologiniai ir socialiniai aspektai, darantys įtaką miesto kaip sistemos egzistavimui. Bandant pasiekti damų vystymąsi, priimami globalūs sprendimai, kurie vėliau persikelia į vietinį lygmenį, šalys kiekviena atskirai organizuoja savo urbanizuotų teritorijų planavimo procesą, bet pagrindinėje plotmėje išlieka darni miestų ateities vizija, kuri grindžiama socialiniu, ekonominiu ir ekologiniu stabilumu. Dabartinis visuomenės gamybos ir vartojimo modelis nėra darnus. Mus supanti aplinka pateikia akivaizdžius to įrodymus: susiduriame su klimato kaita, mažėjančia biologine įvairove, augančia globaline migracija į turtingus kraštus. Didėja ekonominės ir socialinės gerovės skirtumai tarp šalių ir jų viduje. Šioje situacijoje darnus vystymasis neturi alternatyvos, kadangi apima ir ekonominius, ir socialinius, ir aplinkos apsaugos aspektus, Esminis klausimas - kaip mes galime sukurti darnią visuomenę ar damų vystymąsi - darnią aplinką, įgyvendinat urbanistinę plėtrą.4 Darbo tema labai aktuali ir nauja, nes miestas — jaunas, besikuriantis miestas, turintis stiprius istorinius ryšius su Senosios kaimu, esantis pietinėje Lietuvos teritorijos dalyje, turtingojoje gamtiniais ir kultūriniais ištekliais. Miesto teritorinės plėtros atitikimas darnaus miesto sampratai, pritaikant ekspertinį vertinimą, autorių žiniomis, nėra tirtas.5 Siekiant įgyvendinti numatytus uždavinius, buvo taikyta tokia darbo metodika - atlikta teorinė - metodologinė teisės aktų, skaitmeninių duomenų bazių, teritorijų planavimo dokumentų turinio analizė. Pritaikant empirinį metodą buvo atlikta išsami miesto bendrojo plano sprendinių analizė.6 Miško nauda yra ne tik ekonominė, teikiant medieną ir kitus miško produktus, bet ir visuome­nės socialinių reikmių tenkinimas, sudarantis sąly­gas gyventojų poilsiui, rekreacijai, sveikatingumo gerinimui. Miškas saugo mūsų kraštovaizdžio sta­bilumą, aplinkos kokybę ir, būdamas esminiu eko­loginės pusiausvyros faktoriumi, sudaro daugelio gyvūnijos ir augmenijos rūšių buveines, stabdo dirvos eroziją, saugo gruntinius ir paviršinius van­denis, giynina orą. Ypatingai padidėja priemiesti­nių miškų ekologinė ir socialinė reikšmė. Priklau­somai nuo funkcinės paskirties, jiems keliami vi­siškai skirtingi nei ūkinės paskirties miškams rei­kalavimai, šiuose miškuose vykdoma ir skirtinga ūkinė veikla, todėl jų valdymas ir tvarkymas ski­riasi. Lietuvoje miškai užima 32,8 % šalies teritori­jos1 ir yra vienas iš pagrindinių Lietuvos gamtos turtų, tarnaujantis valstybės ir jos piliečių gerovei. Miško reikšmė žmogaus gyvenime buvo ir yra la­bai didelė: be komercinių-ekonominių funkcijų, miškas atlieka ir socialines bei apsaugines funkci­ jas2, todėl miškas - vienas iš pagrindinių gamtos išteklių elementų - bei su juo susijęs miškų ūkis ir pramonė šalies ūkiui ir darniam jo vystymuisi yra labai svarbus. Pagal ūkininkavimo tikslus, ūkininkavimo re­žimą ir pagrindinę funkcinę paskirtį miškai skirs­tomi į grupės3 4.1 miškų grupei priskiriami rezerva- tiniai miškai. Juos sudaro valstybinių rezervatų, valstybinių parkų bei biosferos monitoringo terito­rijose esančių rezervatų ir rezervatinių apyrubių miškai. Ūkininkavimo tikslas - palikti miškus na­tūraliai augti. Miško kirtimai, išskyrus Saugomų teritorijų įstatyme ir rezervatų nuostatuose numaty­tus atvejus, neatliekami. 2018 m. sausio 1 d. I gru­pės miškų Lietuvoje buvo 25, 9 tūkst. ha (1, 2 % visų šalies miškų).7 II miškų grupę sudaro specialios paskirties miš­kai. Šios grupės miškų 2018 m. sausio 1 d. buvo 262,0 tūkst. ha (12,2 % visų šalies miškų). Jai pri­skiriami įvairių draustinių, saugomų gamtos ištek­lių sklypų, priešeroziniai ir kiti miškai, taip pat rek­reaciniai miškai (miško parkai, miestų miškai). Geologinių, geomorfologi­nių, hidrografinių, kultūrinių draustinių, šių rūšių draustinių, esančių valstybiniuose parkuose bei biosferos monitoringo teritorijose, miškai, apsau­gos zonų ir kiti miškai. Ūkininkavimo juose tikslas - formuoti produktyvius medynus, galinčius atlikti dirvožemio, oro, vandens, žmogaus gyvenamosios aplinkos apsaugos funkcijas. Leidžiami neplyni ir nedidelio ploto (iki 5 hektarų) plyni, ugdymo bei sanitariniai kirtimai.8 Jie 2018 m. sausio 1 d. sudarė 1 510, 9 tūkst. ha (70, 5 %). Tai visi kiti miškai, nepriskirti I—III miškų gru­pėms. Ūkininkavimo tikslas - laikantis aplinko­saugos reikalavimų, formuoti produktyvius medy­nus, nepertraukiamai tiekti medieną. Leidžiami visi kirtimai. Plynų kirtimų biržės negali būti didesnės kaip 8 hektarų. 1.2.Miškų struktūra ir naudojimą reglamnetuojantys teisės aktai Remiantis Europos Sąjungos teisės normomis, tarptautinėmis konvencijomis, rezoliucijomis, susi­tarimais, programomis ir nacionaliniais teisės aktų reikalavimais, Lietuvoje yra formuojama ilgalaikė miškų ūkio politika. Valstybė, atsižvelgdama į miško, kaip svarbiausio atsikuriančio šalies gamtos ištekliaus, vaidmenį visuomenei, vykdydama visų šalies miškų valstybinio reguliavimo funkcijas, su­daro teisines, finansines ir kitas prielaidas miškų išsaugojimui, racionaliam miško išteklių naudoji­mui, socialinių visuomenės reikmių tenkinimui ir aplinkos apsaugai. Remiantis šia miškų ūkio poli­tika, miškas šalyje yra tvarkomas pagal nenutrūks­tamo ir daugiatikslio naudojimo principus. Atsi­žvelgiant į funkcinę paskirtį, miškai yra skirstomi į grupes. Priklausomai nuo kiekvienos miškų gru­pės ūkininkavimo tikslo, juose vykdomi atitinkami miško kirtimai. Paskutiniais XX amžiaus dešimtmečiais spar­čiai auganti gamyba mūsų planetoje ir jos poveikis aplinkai privertė pasaulio visuomenę susirūpinti, o politikus iš esmės peržiūrėti tolesnės pasaulio rai­dos ir visuomenės plėtros prioritetus, atsisakant beatodairiško ekonomikos augimo kaip vienintelio prioriteto, ir daugiau dėmesio skirti efektyvesniam išteklių naudojimui bei aplinkos taršos mažinimui.9 Dar 1972 m. Jungtinių Tautų žmogaus aplinkos konferencijoje Stokholme buvo konstatuota neati­dėliotina būtinybė spręsti aplinkos nykimo pro­blemą, ieškoti būdų, kaip naujai grįsti pasaulio ir jos visuomenės raidą. Po dešimties metų, 1982 m., Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja priėmė isto­rinį sprendimą — Pasaulinę gamtos chartiją, nusa­kančią žmonijos atsakomybę gamtai ir žmonių mo­ralės taisykles sąveikai su kitomis gyvybės formo­mis. 1984 m. Jungtinių Tautų sudaryta speciali Ap­linkos ir plėtros komisija savo ataskaitoje pateikė naują požiūrį į tolesnį mūsų planetos vystymąsi, suformuluodama darnaus vystymosi koncepciją. Ataskaitoje darnus vystymasis buvo apibrėžtas kaip «... vystymasis, tenkinantis žmonijos reikmes dabar, neapribojant ateities kartų galimybių ten­kinti savąsias“. Šios koncepcijos pagrindu imta laikyti tris vienodos reikšmės aspektus - aplinkos apsaugą, ekonominį ir socialinį vystymąsi. Pasau­lio viršūnių Aplinkos ir vystymosi konferencijoje Rio de Zaneire 1992 m. buvo suformuluotos pa­grindinės darnaus vystymosi nuostatos ir išdėstyti pagrindiniai darnaus vystymosi principai. Konfe­rencijoje, be visų kitų, buvo priimti ir visų tipų miškų tvarkymo, saugojimo ir vystymo nuostato­mis pagrįsti subalansuoto miškų tvarkymo princi­pai. Darnus vystymosi samprata buvo įteisinta kaip pagrindinė ilgalaikė visuomenės vystymosi ideolo­gija. Besaikis vartojimas ir gamyba buvo įvardyti kaip pagrindinės priežastys, sukeliančios besitę­siančią aplinkos degradaciją.10 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. patvirtintoje Nacionalinėje darnaus vystymosi stra­tegijoje7, darnus vystymasis taip pat apibūdinamas kaip kompromisas tarp aplinkosauginių, ekonomi­nių ir socialinių visuomenės tikslų, sudarantis są­lygas pasiekti visuotinę gerovę dabartinei ir būsi­moms kartoms, neperžengiant leistinų poveikio ap­linkai ribų. Šioje strategijoje nustatyta Lietuvos darnaus vystymosi prioritetų, iš kurių nagrinėjamai temai svarbesni - efektyvesnis gamtos išteklių naudojimas, geresnė biologinės įvairovės apsauga, geresnė kraštovaizdžio apsauga ir racionalus tvar­kymas.11 Atsižvelgiant į visus šiuos prioritetus, taip pat kuriama ir įgyvendinama šalies miškų ūkio po­litika. Jos kryptys visiškai atitinka darnaus vysty­mosi koncepcijos pagrindą sudarančius vienodos reikšmės ekonominius, ekologinius ir socialinius aspektus. 1.2.Vilniaus miesto miškų charakteristika Lietuvos sostinė Vilnius - europinio masto eko­nominis, finansinis ir komercinis centras, kuriame susitelkęs didžiausias šalies ekonominis, kultūrinis, švietimo, mokslinis bei kvalifikuotų žmoniškųjų iš­teklių potencialas. Sena architektūra, miesto želdi­nių gausa ir moderni urbanizacija Vilnių daro uni­kaliu ir vienu žaliausių ir gražiausių miestų Euro­poje. Vilnius išsiskiria turtinga ir vertinga gamtine aplinka. Vilniuje - didžiausia Lietuvoje krašto­vaizdžio morfologinė įvairovė. Jo kraštovaizdžio įvairovę ir gamtos ypatumus sudaro labai raiškus reljefas, miškai ir gausūs želdiniai. Erdvinėje Lie­tuvos teritorijos koncepcijoje Vilnius priskiriamas intensyviai plėtojamai kraštotvarkinei zonai. Kaip atsvara miesto plėtrai Vilniuje saugojami tarptauti­nio ir nacionalinio lygio gamtos karkasai, kertantys miestą ir einantys greta jo. Jų išsaugojimas būtinas miesto ir šalies ekologinei pusiausvyrai palaikyti. Vilniaus miesto miškai yra sudedamoji šio gamti­nio karkaso dalis ir labai reikšmingi Vilniaus kraš­tovaizdžio elementai.12 Miškai Vilniaus mieste užima 36 proc. teritori­jos, kas 2,2 proc. viršija vidutinį šalies miškingu­mą. Miesto miškams yra suteiktas valstybinės reikšmės miškų statusas, kuris neleidžia keisti že­mės paskirties, taip pat kartu stabdo urbanizacijos skverbimąsi į žaliuosius plotus. Vertinant miestie­čių gyvenimo kokybę, dažnai pažymima, kad natū­ralūs gamtos elementai, tokie kaip medžiai ir van duo, miestus daro patrauklesniais, gyvenimo būdą - sveikesnį ir kokybiškesnį.13 Technologijų tobulė­jimas pamažu keičia žmonių sąmonę, prioritetus, gyvenimo kokybės vertinimą ir gamtinė aplinka, taip pat ir miškai, darosi vis didesne vertybe. Gy­ventojų gyvenimo kokybės gerinimas tampa svar­biu veiksniu, todėl aktualu didinti žaliųjų plotų kiekį, sodinti miesto parkus, tvarkyti miškus, plėsti rekreacines zonas. Šalia žinomų klasikinių ekolo­ginių miško, tokių medžių, krūmų ir kitos augme­nijos savybių, kaip dulkių sulaikymas, oro svari­nimas, jie turi didelę socialinę reikšmę. Yra nusta­tyta, kad žalieji plotai mažina žmonių stresą, veikia raminamai, mažina agresyvumą, gerina kaimynų bendravimą ir stiprina bendruomenes. Pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietu­vos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2007 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos žemės fondo duomenis, Vilniaus miesto savivaldybės bendras plotas sudaro 40056 ha. Pagal tikslinę žemės nau­dojimo paskirtį miško žemė Vilniaus mieste užima 15 573,2 ha. Vilniaus miesto teritorijos Jau buvo minėta, kad pagal funkcinę paskirtį ir ūkininkavimo tikslus Lietuvos Respublikos miškai yra suskirstyti į 4 grupes. Miškų įstatyme nustaty­ta, kad miestų miškai gali būti priskiriami tik I ir II miškų grupėms9. Lietuvos Respublikos Vyriausy­bės 2001-09-26 nutarimu Nr. 1171 yra patvirtinta miškų priskyrimo miškų grupėms tvarka ir miškų priskyrimo miškų grupėms normatyvai. Remiantis miškų įstatymo nuostatomis ir minėta tvarka bei normatyvais, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2004-12-30 nutarimu Nr. 1681 patvirtino Vilniaus miesto miškų skirstymą miškų grupėmis. Pagal šį nutarimą I grupės rezervatiniai miškai Vilniaus mieste užima 110 ha (0,8 proc.) plotą. Pagrindinis ūkininkavimo tikslas šios grupės miškuose - palikti juos natūraliai augti ir išsaugoti šios miškų ekosis­temos vertybes. Ūkinės priemonės šiuose miškuose atliekamos tik įstatymų ir rezervatų nuostatų numa­tytais atvejais.14 II grupės specialios paskirties miškai - 13 672 ha (99,2 proc.) plotą. Tai sudaro apie 5, 2 % visų šalies II grupės miškų, todėl Vilniaus miesto miškų pavyzdžiu galima modeliuoti ir likusių šios grupės miškų valdymą bei tvarkymą. Ekosistemų apsau­gos miškai apima Vilniaus miesto kraštovaizdžio, botaninius ir geomorfologinius draustinius, sau­gomų gamtinio kraštovaizdžio objektų buveinių ir gamtos išteklių sklypų miškus bei priešerozinius miškus.15 Pagrindinis ūkininkavimo tikslas šiuose miškuose - palaikyti miškus tokios būklės, kad jie geriausiai saugotų esančias biologines vertybes. Rekreaciniai miškai apima miško parkus, miestų kategorijos miškus, valstybinių parkų rekreacinių zonų miškus ir kitus poilsiui skirtus miškus. Pa­grindinis ūkininkavimo tikslas rekreaciniuose miš­kuose - sudaryti sąlygas, palankias poilsiui, turiz­mui, pasivaikščiojimui ir kitai veiklai gamtoje, tenkinti visuomenės rekreacines reikmes, kartu mažinti žalingą šios veiklos poveikį aplinkai ir iš­saugoti šių miškų stabilumą. Tokiu būdu, visi Vil­niaus miesto miškai skirti visuomenės reikmių, o ne medienos poreikių tenkinimui.16 Be to, Vilniaus miestas išsiskiria saugomų teri­torijų gausa, jame yra šešios valstybinės reikšmės saugomos teritorijos: Vilniaus pilių kultūrinis re­zervatas, Pavilnių regioninis parkas, Verkių regio­ninis parkas, Karoliniškių kraštovaizdžio drausti­nis, Dvarčionių geomorfologinis draustinis, Grio­vių geomorfologinis draustinis. Miesto teritorijos ribose taip pat yra devyni Vilniaus miesto savival­dybės paskelbti draustiniai. Saugomos teritorijos Vilniaus mieste (rezervatai, valstybiniai parkai, draustiniai) iš viso užima 6121,1 ha. Natūra 2000 pavadinimu kuriamas vientisas specialių saugomų teritorijų Europos ekologinis tinklas. Vilniaus miesto teritorijos miškuose išskirtos aštuonios vie­tovės, atitinkančios gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus. Nepažeisti miško plotai, kuriuose šiuo metu yra didelė tiki­mybė aptikti nykstančių, pažeidžiamų, retų ar sau­gotinų buveinių specializuotų rūšių, yra vadinami kertinėmis miško buveinėmis. Vilniaus miesto teri­torijos miškuose yra išskirtos septynios kertinės miško buveinės ir potencialios kertinės miško bu­veinės.17 Viena iš pagrindinių Vilniaus miesto miškų funkcijų — jų panaudojimas rekreacijai. Visą kraš­tovaizdžio rekreacinį potencialą sudaro vietovės kraštovaizdžio, jo gamtinių ir kultūrinių kompo­nentų bei objektų patrauklumas, tinkamumas rek­reacinei veiklai, skatinantis lankytojus vykti į gam­tą, pamatyti regiono įžymybes, pailsėti, papramo­gauti. Vilniaus miškai kartu su ryškiu reljefu, Ner­ies ir Vilnios upėmis ir kitais kraštovaizdžio kom­ponentais sudaro labai palankias sąlygas rekreaci­jai mieste plėtoti. Tokie miškai sudaro apie 80 proc. miesto teritorijos miškų.18 Įvairiomis miškų ūkinėmis priemonėmis galima palaikyti ar net padidinti medynų rekreacinę vertę. Tokios priemonės yra numatomos miškotvarkos projektuose. Deja, nors daugiau kaip 2/3 Vilniaus miškų tinka rekreacijai, tačiau neretai nevykdoma jokių ūkinių priemonių, dėl nepakankamos mies­tiečių kultūros miškai šiukšlinami, todėl rekreacijai panaudojamos kelis kartus mažesnės miškų terito­rijos. Geresnė padėtis yra tik miesto miškų parkuo­se, taip pat regioniniuose parkuose: šios teritorijos geriau prižiūrimos, čia sukoncentruota beveik visa rekreacinė infrastruktūra. Pagrindinis miesto Vin­gio parkas unikalus savo gamtinėmis vertybėmis, nes tai - vienas iš seniausių Lietuvos sengirės relik­tų. Didesnė parko dalis niekada nebuvo kertama, todėl išsaugojo natūralaus miško bruožus. Šiuo metu parko miškas tvarkomas minimaliai. Gamti­niu požiūriu tai galbūt ir gerai, tačiau žvelgiant į parką kaip į vieną iš pagrindimų vilniečių poilsio vietų, medynai, visų pirma pomiškis ir trakas, rei­kalauja kur kas daugiau ūkinių priemonių. Šiam parkui būdinga tai, kad senas iškrentančias pušis keičia savaiminės kilmės lapuočiai, o pušynai ne­atkuriami. Po 40 - 60 metų parkas gali neatpažįs­tamai pasikeisti, iš seno pušyno virsti lapuočių mišku.19 Kiti Vilniaus miesto miškų teritorijose įrengti rekreaciniai objektai yra prastesnės kokybės, o jų priežiūrai skiriama per mažai dėmesio. Rekreacinė įranga Kalnų, Pasakų parkuose, Panerių pažinti­niame take yra sunykusi, aplinka netvarkoma, miš­kai neatitinka rekreacijai keliamų reikalavimų. Kalbant apie visumą, rekreacinių objektų įvairovė ir skaičius Vilniaus miesto miškų teritorijoje, atsi­žvelgiant į miesto gyventojų skaičių, yra aiškiai nepakankamas.20 Nors Vilniaus miesto miškai apima daugiau kaip trečdalį miesto teritorijos, tačiau jų tvarkymui ir naudojimui skiriamas per mažas dėmesys. Viena iš tokio požiūrio priežasčių yra aplinkybė, kad, nors miesto miškams suteiktas valstybinės reikš­mės miškų statusas ir jų tvarkymas bei naudojimas pakankamai aiškiai apibrėžtas miškų įstatymu ir ki­tais miškų tvarkymą reglamentuojančiais teisės ak­tais, ir nors miškų nauda jokiu būdu nėra nuosto­linga, nes nemažą miško vertės dalį sudaro būtent visuomenės reikmių tenkinimas, kurio pinigine iš­raiška nepamatuosi, tačiau juos prižiūrinčioms urė­dijoms visi miško tvarkymo, priežiūros ir administ­ravimo darbai yra nuostolingi, nes pajamos, gau­namos iš medienos, nepadengia įdėtų kaštų. Ma­tuojant miškų naudą, yra priimta, kad mediena su­daro tik apie 30 proc. miško vertės, likusią dalį su­daro jo ekologinė, kultūrinė ir kitokia socialinė vertė. O ekologinė ir socialinė miesto miškų vertė yra dar didesnė, todėl jų valdymui ir priežiūrai turi būti skiriamas išskirtinis dėmesys.21 Be to, valdymo išskaidymas tarp kelių valdyto­jų apsunkina darnią ir racionalią miškų ūkio veiklą. Miesto miškai yra organiškai susiję su kitomis miesto teritorijomis bei kitais miesto plėtros priori­tetais ir sprendiniais, dėl to optimalus miesto miškų valdymas taip pat turėtų būti ne mažiau svarbus. 2.Miesto miškų valdymo ir administravimo ypatumai Remiantis Lietuvos Respublikos miškų įstaty­mo 4 straipsniu10, Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės miškai, kuriems priskiriami ir visi miestų miškai. Deja, tačiau Vilniaus miesto teritorijos ribos paskutiniais dešimtmečiais kelis kartus plėtėsi, o prijungti miškų plotai nebuvo perduodami savival­dybei. Todėl į miesto teritoriją patekusiais miškais, kaip ir anksčiau, rūpinasi miškų urėdijos. Tokiu būdu Vilniaus miesto teritorijoje atsirado keli miesto miškų valdytojai. Dabartiniu metu yra ketu­ri pagrindiniai miesto miškų valdytojai: Vilniaus miesto savivaldybė, Vilniaus miškų urėdija, Ne­menčinės miškų urėdija ir Trakų miškų urėdija. Vilniaus miesto savivaldybė valdo 6547,8 ha miš­ko, Vilniaus miškų urėdija valdo 4688 ha. miesto teritorijoje esančių miškų, Nemenčinės miškų urė­dija - 3559, 6 ha, Trakų miškų urėdija - 278 ha. Likusi dalis - 499, 8 ha miškų - priklauso įvairiems kitiems miškų valdytojams: Krašto apsaugos mi­nisterijai - 131 ha, įvairioms sodų bendrijoms — 70 ha, Vilniaus universitetui - 64 ha ir likusi nedidelė dalis - kitiems naudotojams. Reikia pažymėti, kad Vilniaus miestas plėtėsi, ir ilgainiui miesto ribose atsidūrė ir kažkiek privačių miško valdų, kurios buvo įteisintos prieš patvirtinant naujas miesto ri­bas, tačiau jų plotas nėra didelis ir sudaro tik 17,2 ha.22 Nors teigiama yra tai, kad urėdijos turi aiškiai apibrėžtą valstybinės miškų įmonės statusą ir kva­lifikuotus miškų srities specialistus, galinčius ko­kybiškai atlikti miškų priežiūros ir tvarkymo dar­bus, tačiau jie dažniausiai įgyvendina tik tas prie­mones, kurios jiems privalomos miškininkystės požiūriu. Be to, akivaizdu, kad dabartinis Vilniaus miesto miškų administracinis suskirstymas ir val­dymas nėra racionalūs. Tokia nelogiška sistema, kuomet valstybinės reikšmės miesto miškai pri­klauso keturiems valdytojams, neleidžia vykdyti bendros miškų politikos, nėra vieningo planavimo, kas trukdo sukurti darnią rekreacinę sistemą miš­kuose, išskaido lėšas, skirtas miesto miškų tvarky­mui, didina administravimo sąnaudas.23 Racionaliausia būtų, jeigu valstybinės reikšmės miesto miškus patikėjimo teise valdytų vienas val­dytojas. Paruošus bendrą visų Vilniaus miesto miškų miškotvarkos projektą bei kitus specialius planus, tokius kaip miškų rekreacinės sistemos plėtra ir kt., būtų galima nuosekliai įgyvendinti vi­sas reikiamas gamtosaugines priemones. Dabar gi miškotvarkos projektai yra rengiami atskirai kiek­vienam miškų administratoriui, ir jie nėra tarpusa­vyje suderinti.24 Miškų urėdijų administruojami miš­kai apima ir Vilniaus miesto, ir atitinkamas rajonų teritorijas. Parengtų urėdijų miškotvarkos projektų sprendiniai pirmiausiai orientuoti į vientisą miškų urėdijos teritoriją, ir miesto miškų statusas valsty­binei įmonei svarbus tik tiek, kiek yra apibrėžta miškų tvarkymą ir priežiūrą reglamentuojančiais teisės aktais. Tuo tarpu savivaldybė turi apibrėžtą savo teritoriją, kuriai parengtas svarbiausias jos teritorijos vystymo bendrasis planas ir numatyti jo sprendiniai. Kiti teritoriniai - administraciniai dari­niai, šiuo atveju urėdijų valdomos teritorijos ir jų nepavaldumas savivaldybės valdymo institucijoms, tik apsunkina bendros miesto strategijos kūrimo, miesto planavimo ir sprendinių įgyvendinimo dar­bus. Nėra vieningos miesto miškų ūkininkavimo strategijos. Vienas iš pagrindinių valstybinių miškų urėdijų tikslų yra gauti kuo daugiau pajamų iš miš­ko naudojimo. Kadangi miestų miškai yra priskirti II grupės ekosistemų apsaugos ir rekreaciniams miškams ir juose vykdomas tik atrankinis miškų ūkis, urėdijų veikla tokiose teritorijose nėra pel­ninga. Dėl to urėdijų dėmesys miesto teritorijoje augantiems miškams yra mažesnis, nes ekonomi­niu požiūriu miesto miškų tvarkymas juos prižiū­rinčioms urėdijoms yra nuostolingas. Lėšos, reika­lingos miesto miškų tvarkymui ir rekreacinės inf­rastruktūros kūrimui bei priežiūrai, skiriamos tik iš urėdijų, kurios, veikdamos pagal Valstybės ir savi­valdybės įmonių įstatymą, vykdo kompleksinę miškų ūkio veiklą valstybiniuose miškuose, biu­džeto, kuris neretai ir taip būna gana įtemptas. Iš tiesų urėdijoms kartais gali būti naudingas tik di­desnis jos administruojamos teritorijos plotas. Taip pat tikėtina, kad kartais kai kuriuos prastesnius įmonių ekonominius rodiklius galima bandyti pa­teisinti miesto miškų tvarkymu.25 Pirmiausia reikėtų sukurti ir vykdyti miesto miškininkystės strategiją bei miesto miškų pro­gramą. Miesto miškų programa turėtų apimti visus miesto teritorijoje esančius miškus, nepriklausomai nuo jų dabartinio administravimo. Programoje, va­dovaujantis darnaus vystymosi principais, turi būti pagrįsta miesto miškų reikšmė ekologiniu, sociali­niu ir ekonominiu požiūriu, iškelti pagrindiniai darnaus miškų vystymo tikslai ir numatyti uždavi­niai, kuriais šie tikslai būtų pasiekti. Programoje reikėtų aiškiai apibrėžti miesto miškų santykį su miesto želdiniais, saugomomis ir kitomis gamti­nėmis teritorijomis. Miesto miškininkystės strate­gijos sukūrimas turėtų apimti miškų Ūkio reikala­vimus ūkinėms priemonėms, pagrįstoms darnaus miškų vystymosi principais, miesto sąlygomis vykdyti.26 Miesto savivaldybės administracija, valdydama mažiau kaip pusę savo teritorijoje esančių miškų, yra bejėgė daryti įtaką kitų miesto miškų valdytojų institucijoms. Miesto savivaldybės miškų valdymo struktūra taip pat kritikuotina. Šiuo metu savival­dybės administracijoje už miškų priežiūrą yra atsa­kingi devyni specialistai, administruojantys keturių girininkijų teritorijas ir miesto želdinius. Pakanka­mai didelėje šio departamento struktūroje šis pada­linys yra mažas ir atrodo nereikšmingas, o iš tikrų­jų atsako už tvarką gana didelėje miesto teritorijos dalyje. Geros valdymo struktūros nebuvimas paro­do pačią miesto miškų būklę — suprojektuotos ūki­nės priemonės miškuose nevykdomos, miškai už- šlamštinti, nepritaikyti rekreacijai ir žmonių poil­siui.27 Nors Miškų įstatyme išskirta atskira miesto miškų kategorija, tačiau miesto miškų tvarkymas kol kas nėra reglamentuotas jokiais specialiais norminiais aktais. Visi miškų tvarkymo ir priežiū­ros darbai atliekami pagal bendrus miškininkystės principus, taikomus visiems miškams, kartu ir miestų. Praktikoje miesto miškų tvarkymo ir prie­žiūros principai gerokai skiriasi nuo taikomų įpras­tiniuose miškuose. Europos šalyse ir Amerikoje vadinamoji miestų miškininkystė turi miesto miškų priežiūrą reglamentuojančius norminius aktus ir susiformavusias tokių miškų tvarkymo tradicijas.28 Lietuvos miškų teisės aktuose ir ūkinėje prakti­koje miestų miškininkystės sąvokos iš viso nėra. Miesto miškininkystė turėtų apimti ne tik miškų, bet ir miesto želdinių, miesto parkų priežiūrą, tvar­kymą, rekreacinės infrastruktūros kūrimo ir prie­žiūros bei kitus aspektus. Aiški miškų ūkio specia­lizacija, atsižvelgiant į miesto sąlygų specifiką, leistų kryptingai ir sistemingai vykdyti kraštovaiz­džio formavimo kirtimus miško paikuose ir kituose rekreaciniuose miškuose, dekoratyvinių želdynų veisimą, miškų mozaikiškumo reguliavimą ir tai­kyti kitas miesto miškams būtinas priemones. To­kia miškininkystė, grindžiama ir vystoma pagrin­diniais darnaus vystymo principais, pakeistų esamą padėtį, kuri dabar neužtikrina darnaus miesto miš­kų vystymosi.29 Pirmas žingsnis, siekiant vieningos miesto miš­kų politikos formavimo, būtų toks: visus miesto teritorijoje esančius valstybinės reikšmės miškus perduoti valdyti vienam administratoriui. Vilniuje istoriškai miesto miškų valdymas buvo miesto val­džios rūpestis. Esama padėtis dėl kelių miesto miš­kų valdytojų susiklostė tik pastaraisiais dešimtme­čiais plečiantis miesto teritorijai. Tuo labiau, kad yra parengtas pagrindinis Vilniaus vystymosi do­kumentas - miesto bendrasis planas, apimantis visą jo teritoriją. Tai leidžia padaryti ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 ir 7 straipsniai ir Lietuvos Res­publikos miškų įstatymo 2 ir 4 straipsniai, teigian­tys, kad valstybės vardu gamtos turtai, taip pat ir valstybinės reikšmės miškai (valstybinės miško žemės sklypai), patikėjimo teise gali būti perduoti valdyti valstybės ir savivaldybių subjektams vals­tybinėms funkcijoms atlikti. Miesto tarybai perė­mus šiuos miškus, savivaldybės administracijoje turėtų būti sukurta atitinkama struktūra, kuri būtų atsakinga už miesto miškų valdymą. Tai galėtų būti savivaldybės biudžetinė įstaiga - Vilniaus miesto miškų direkcija, kurios statusas būtų panašus į valstybinės miškų urėdijos. Teritorijos dydis, kuris apimtų beveik 14 tūkst ha, tokiam dariniui būtų tikrai pakankamas. Tuo labiau, kad kaimyninėje Latvijoje jos sostinės Rygos miškus, kurie užima apie 57 tūkst. ha, valdyti ir tvarkyti pavesta vienai įmonei - UAB „Rygos miškai“. Tada būtų galima formuoti vieningą miesto želdynų sistemą, panau­dojant visus gamtinius komponentus ir kuriant vientisą miesto gamtinį karkasą bei jį darniai val­dant. Galėtų būti ir kitas miesto miškų valdymo mo­delis: savivaldybės administracijos struktūroje dir­bantys valstybės tarnybos specialistai formuotų miesto miškų politiką, kurtų miesto miškininkystės strategiją, rengtų atitinkamus norminius aktus, su­sijusius su miesto miškais, atsakytų už miesto ben­drajame plane numatytų sprendinių miškų srityje įgyvendinimą. Jų funkcijos galėtų apimti visų miesto gamtinių teritorijų politikos kūrimą ir ūki­nių priemonių jose įgyvendinimą. Miestų miškų tvarkymas ir priežiūra sutartimi su savivaldybe ga­lėtų būti patikėtas įmonėms, kurių pagrindinė funkcija - valstybinės reikšmės miškų valdymas, priežiūra ir tvarkymas. Geriausiai šiuo metu šias funkcijas atlieka valstybinės miškų urėdijos. Šios funkcijos gali būti paskirtos Vilniaus miškų urėdi­jai, jeigu ji tokią teisę įgytų laimėjusi konkursą miesto miškų priežiūros ir tvarkymo darbams atlik­ti. Neatmestina ir galimybė, kad tokias funkcijas sėkmingai galėtų atlikti ir privati specializuota miškų įmonė.30 Kadangi Vilniaus miesto valstybinės reikšmės miškų reikšmė miesto vystymuisi yra labai svarbi, o jų plotas yra nemažas, todėl šių miškų politikos formavimą ir įgyvendinimą geriausiai galėtų vyk­dyti savarankiška, bet tiesiogiai savivaldybei pa­valdi institucija. Šiam tikslui galėtų būti įsteigta Vilniaus miesto savivaldybės miškų direkcija. Ją įsteigus, galėtų būti kuriama bendra miesto miški­ninkystės strategija ir parengta viso miesto miškų ūkininkavimo programa. Visi valstybinės reikšmės miškai vienam valdytojui gali būti perduoti tik ati­tinkamu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuta­rimu, todėl šiuo klausimu Vilniaus miesto savival­dybės Taryba, remdamasi Vietos savivaldos įsta­tymo 8 ir 34 straipsnio nuostatomis, turėtų kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybę. Miesto struktūros identifikavimui ir komponentų svarbos nustatymui buvo atliktas ekspertinis tyrimas, sudarytas kriterijų reikšmingumo nustatymo algoritmas, pritaikant Kendall - Konkordacijos koeficientą, ekspertų nuomonių suderinamumui nustatyti. Pasirinkta aktyvi tyrimo forma - anketavimas. Kadangi, anketą sudarė ne tik kokybiniai, bet ir kiekybiniai klausimai, rekomenduotinas ekspertų skaičius apie 20 [6]. Anketinėje apklausoje dalyvavo 22 ekspertai, kurių darbo patirtis atitinkamoje srityje nuo 3 iki 15 metų. Visapusiškam darnios urbanistinės plėtros komponentų ištyrimui, tikslinga įvertinti skirtingų kompetencijos sričių ekspertų nuomonę. Ekspertiniame tyrime dalyvavo 9 žemėtvarkos specialistai, 7 - miškotvarkos 1 - architektūros, 1 - medicinos, 1 - teritorijų planavimo, 1 - teisės bei 1 – aplinkosaugos specialistas. Ekspertų išsilavinimas - aukštasis profesinis bakalauras (2 ekspertai), aukštasis universitetinis bakalauras (11 ekspertų), magistratūros mokslinis laipsnis (8 ekspertai), doktorantūros mokslinis laipsnis (1 ekspertas). Rezultatų apdorojimui pritaikytas statistinis - matematinis metodas.31 Miestas yra sudėtingas fizinis ir socialinis fenomenas, kuris nuolat keičiasi, evoliucionuoja - procesas privalo būti valdomas, antraip, gali būti padaryta negrįžtama žala aplinkai: sunaikintos derlingos žemės naudmenos, biologinė įvairovė, augalų ir gyvūnų rūšys, gamtinis kraštovaizdis. Miestas išlaiko vidinę pusiausvyrą tarp ekonominės veiklos, gyventojų skaičiaus augimo, infrastruktūros ir komunalinių paslaugų teikimo, taršos, triukšmo ir kt. Tai pasiekiama tokiu būdu, kuris užtikrina miesto plėtros harmoniją o daroma įtaka gamtinei aplinkai yra kaip galima mažesnė. Tai pirmiausia lemia visuomenės intelektinis ir kultūrinis potencialas, todėl švietimui tenka išskirtinis dėmesys. J. Adomaitienė ir kt. pažymi, kad darnaus vystymosi siekis — užtikrinti tinkamą asmens gyvenimo kokybę, siekti visuomenės gerovės ir saugumo, išmintingai suderinus ekonomikos, visuomenės plėtotės aplinkos apsaugos reikmes. Harmoninga visų trijų (socialinių, ekonominių ir ekologinių) visuomenės raidos momentų plėtra įmanoma tik visų socialinių grupių pastangomis, ieškant optimalių strategijų darnaus vystymosi siekiams įgyvendinti. R. Dargio nuomone, kiekviena visuomenė gali būti darni savaip ir tam tikru laikotarpiu, bet nė viena iš jų netaps absoliučiai darnia visiems laikams. Darniam vystymuisi būdinga nuolatinė kaita, kuri siejama su naujomis žiniomis, asmeninėmis bei visuomenės vertybėmis, o svarbiausia — paties žmogaus vidiniu noru ir gebėjimu prasmingai veikti.32 Teritorijų planavimas — viena priemonių, kuria valstybė ir visuomenė valdo žmonių ūkinę veiklą, siekdama darnios plėtros. Planuojant ilgalaikių statinių išdėstymą ir teritorijos tvarkymą tam tikrai perspektyvai, įvertinamas kompleksas veiksnių ir surandamas optimalus variantas, kuris leidžia racionaliai naudoti gamtos išteklius, formuoti kultūrinį kraštovaizdį, efektyviai plėtoti gamybą [8], Kad miestai ir miesteliai - valstybės ir gyventojų gerovės pagrindas, ekspertai linkę sutikti ir šiam teiginiui pritarti, taip pat tikimasi, kad ateities miestas - darnus miestas, o tam pasiekti turi būti skatinamas žmonių strateginis mąstymas, darnus gyvenimo būdas ir tausojantis vartojimas. Privalo būti tobulinamas teritorijų planavimo teisinis reglamentavimas ir sugriežtinama urbanistinės plėtros kontrolė. Ekspertai nepastebi arba neturi nuomonės, kad (ar) vietos valdžia skatina miesto konversiją, o tokia miesto plėtra turėtų būti prioritetinė ir tik sutvarkius apleistus pastatus, restauravus apleistas gamyklas ar pagalbines patalpas, atlikus gyvenamųjų pastatų renovaciją tikslinga būtų tęsti darbus prijungiant priemiestines teritorijas prie miesto, įsavinat miško ar žemės ūkio paskirties žemės plotus.33 Vertinat darnaus miesto vystymosi komponentus ne visi jie yra vienodos svarbos. Siekiant nustatyti darnaus miesto socialinių, ekonominių bei aplinkosauginių kriterijų svarbą, ekspertams buvo nurodyta atlikti komponentų, kurie turi įtakos darnaus miesto vystymui, rangavimą, kai 1 - pats nesvarbiausias, o 5 — pats svarbiausias. Siekiant įvertinti ekspertų nuomonių suderinamumą, išanalizuoti ekspertų nustatyti reitingai pagal šiuos kriterijus: įsidarbinimo galimybės (xi), efektyvi, pigi, prieinama susisiekimo sistema (x?), darbo ir gyvenamųjų vietų artumas (X3), gamtos išteklių tausojimas (X4), ekologinių apribojimų paisymas (x5) reikšmingumo apskaičiavimą. 1 lentelė. Kriterijų reikšmingumo nustatymo algoritmas ir skaičiavimai Skaičiavimo eiga Kriterijai *1 x2 *3 *4 *5 m=22 Reitingų suma R = / k jk '’i/*=) 59 51 45 89 86 m=22 Vidutinis reitingas R = m 2,68 2,31 2,05 4,05 3,90 Kriterijaus reitingas (n) 3 4 5 1 2 Kriterijų reikšmingumas % 0,18 0,15 0,14 0,27 0,26 Nuokrypis nuo rangų vidurkio S = V — R -7 -15 -21 23 22 Nuokrypio nuo rango vidurkio kvadratų reikšmė r 49 225 441 529 484 Rangų vidurkis V = ^kjk Ik j-\ k=1 V = (59 + 51 + 45 + 89 + 86)/5 = 66 Nuokrypio nuo rangų vidurkio kvadratų suma S2 = 49 + 225 + 441 + 529 + 484 = 1728 Kendall - Konkordacijos koeficientas m2[k3 —k) m 12*1728 W = ry-r c = 0,36 222[53-5) Ekpsertu nuomonių suderinamumas Kendall - Konkordacijos koeficiento reikšmių aibė yra [0,1]. Kuo didesnis W, tuo stipresnė kintamųjų koreliacija, t. y. 0 — reiškia visišką nesuderinimą. 1 - vieningą ekspertų nuomonę. Kadangi, W = 0,36 hipotezė apie ekspertų nuomonės suderinamumą, ranguojant rodiklių reikšmingumą, vertinama kaip pakankamai deranti. Čia: m - ekspertų skaičius, k — kriterijų skaičius Atsižvelgiant į ekspertų nuomones ir vertinimą, matoma, kad svarbiausi kriterijai ir pagal rangavimą - pirmoje vietoje X4— gamtos išteklių tausojimas, antroje vietoje x5- ekologinių apribojimų paisymas. Taigi, modeliuojant miesto plėtrą didžiausias dėmesys turi būti skiriamas ekologinių apribojimų paisymui ir gamtos išteklių tausojimui, o tai reiškia, kad pirmiausia turi būti įvertintas gamtinis karkasas, atstumai iki saugomų teritorijų ir Natūra 2000 ekologinio tinklo objektų, didelis dėmesys skiriamas biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio apsaugai. Atlikta išsami literatūros šaltinių, mokslinių straispnių, teisės aktų analizė, nustatyta, kad darnus miestų vystymas, tai kompleksas suderintų veiksmų, kurie išlaiko harmoniją ekologiniu, ekonominiu bei socialiniu aspektu. Išanalizavus miesto teritorijų planavimo dokumento - bendrojo plano turinį, nustatyta, kad rengiant dokumentą, nebuvo apsieita be grubių klaidų, kurios buvo ištaisytos tik atlikus bendrojo plano korekcijos darbus. Teritorinė miesto plėtra galima tik įsavinat miško žemę, įvertinus žemės pavertimo kitomis naudmenomis kaštus, savivaldybei tokia miesto plėtra ekonomiškai neefektyvi.34 Atlikus ekspertinį vertinimą nustatyta, kad ekspertai nepritaria miškų urbanizacijai, bei planuojant miesto teritorinę plėtrą didžiausią dėmesį reikėtų skirti gamtinių išteklių išsaugojimui bei ekologinių apribojimų paisymui. Pagal ICP Forests programą Lietuvoje nuo 1988 metų sistemingai buvo vykdomi tik miškų ūkio paskirties žemėje esančių miškų būklės stebėjimai, kitos paskirties žaliųjų plotų stebėjimai vykdyti tik fragmentiškai. Juos vykdė Botanikos institutas ir Gedimino technikos universitetas (Vilnius), Vytauto Didžiojo universiteto Kaimo botanikos sodas, kai kurios švietimo įstaigos atskirų savivaldybių užsakymu. 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojo Želdynų įstatymas (2018.Ol.14, Nr.Dl-31>, kurio programoje “Dėl želdynų ir želdinių būklės stebėsenos” numatyti uždaviniai ir jų sprendimo priemonės, siekiant kaupti informaciją apie savivaldybei priskirtoje teritorijoje esančius želdynus ir želdinius, kad būtų galima tinkamai vertinti jų būklę, valdyti ir prognozuoti ją (Lietuvos..., 2018).35 Tai dalis darbų siekiant išsaugoti ir įveisti naujus miesto želdynus ir želdinius, juos prižiūrėti kaip estetiškai, ekologiškai, istoriškai ir kultūrai svarbius kraštovaizdžio elementus, suformuoti pilnavertę žaliųjų teritorijų sistemą (Grikevičius, 2009). Nors Želdynų įstatymo Programa įpareigoja visas respublikos savivaldybes vykdyti miestų želdynų ir želdinių stebėseną, iki šiol tai buvo atliekama t' A ytuje (nuo 2009 m.), pjiuo 2013 m. ir Kaune. Gauti tyrimo duomenys svarbūs ne tik naujiems žeidimams kum n išsaugoti, bet ir yra svarbi mokslinė informacija. 3.Miško pritaikymąasrekreacijai ir jo nustatymas 3.1.Miesto penkių miško parkų pritaikymas rekreacijai Kauno miesto penkių miško parkų (Kleboniškio, Palemono, Panemunės, Pažaislio, Romainių) pritaikymas rekreacijai aprašytas teorinės analizės metodu, remiantis asmenine patirtimi, savivaldybės informacija, šaltiniais internete (Kleboniškio miško parkas, 2015 a, b; Miesto traukos centras..., 2015; Tatariūnienė, Dringelis ir kt, 201 l)Vi. Kauno miesto penkiuose miško parkuose želdinių būklei nustatyti buvo stebimi medžiai devynių pastovaus stebėjimo taškų (PST) aplinkoje. Vadovaujantis programa, pagal ES metodiką, miško parkuose buvo atrenkama po šešis artimiausius stebėjimo taškui medžius keturių pasaulio šalių kryptimis (Manual for integrated..., 1993). 1 lentelė. Pastovūs stebėjimo taškai, koordinatės, stebėti medžiai (K-Kleboniškio miško parkas,p-Panemunės miško parkas, r -Pažaislio miško parkas,Pal -Palemono miško parkas,R - Romainių miško parkas) Pastovaus stebėjimo taško (PST) koordinatės Miško parko pavadinimas, plotas (ha) Tirtų augalų rūšys ir paplitimas X Y 54,93850000 23,96183333 Kleboniškio miško parkas; 484,2 Acer platanoides; Be tula pendula Roth; Fraxinus excelsior L. M; Padus avium Mill. Picea abies (L.) H. Karst. pinus sylvestris; Populus x canadensis MoenchPal; Populus tremula L.Pal; Quercus robur; Quercus rubra L. K; Sorbus aucuparia L. K; Tilia cordata MillK’p’M’R 54,95183333 23,93566667 54,95516667 . . 23,95050000 54,90916667 ' 24,05550000 Palemono miško parkas; 246,3 54,87616667 23,97983333 Panemunės miško parkas; 298,4 54,89166667: . 23,97700000 54,88366667 24,02083333 Pažaislio miško parkas; 246,0 54,93666667 23,84383333 Romainių miško parkas; 223.5 54,92050000 23,83700000 Morfologinės kilmės pažeidimų (lajos defoliacijos, dechromacijos, sausų šakų kiekio, lapų nekrozės), ligų ir kenkėjų intensyvumas buvo vertinti penkių balų skale (0-4), liepos-rugpjūčio mėnesiais: 0 balti - sąlyginai sveiki medžiai (pažeidimas iki 10%); 1 balas - silpnai pažeisti (11- 25 %); 2 - vidutiniškai pažeisti (26-60%); 3 - stipriai pažeisti (61-99%); 4 - žuvę medžiai (pažeidimas 100 %). Ligų sukėlėjai ir kenkėjai buvo identifikuojami vizualiai (pagal simptomus, morfologinius požymius, naudojant lupą) (Sinclair, Lyon, 2005; Hartmann et ai., 2005). Grybų vardai aprašyti pagal visuotinai priimtą interaktyvų sąvadą Index fungorum. Vidutinis pažeidimo balas (pažeidimo intensyvumas) buvo apskaičiuotas pagal miškininkystėje naudojamas metodikas, pagal formulę (1): V=Zfn-B)/N, (1) čia: V- vidutinis pažeidimo balas; n - vienodu balu pažeistų medžių skaičius; b - pažeidimo balas; N - iš viso tirtų medžių. Apskaičiuota vidutinė kvadratinė paklaida: didėjant tirtų medžių skaičiui ir jų pasiskirstymui 0-4 balų pažeidimų skalėje - paklaida mažėja iki nulio. Vienas didžiausių miško paikų Kaune yra KleboniŠkio miško parkas (484,20 ha), esantis Šiauriniame miesto pakraštyje, iš vakarų ir Šiaurines pusės apjuostas Neries upės. Parkas yra išsaugojęs daug natūralaus miško bruožų, giluma apsaugota nuo lankytojų srauto, nes miestiečiai dažniausiai lankosi tik nedidelėje pietinėje dalyje. Per visą mišką eina pės£iųjų

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!