Miestas - dvasinio gyvenimo forma?

Ryšys su gamta yra vienas iš svarbiausių elementų žmogaus dvasinei bei emocinei pilnatvei. Kiekvienas individas, įskaitant ir žmones, ir gyvūnus, yra dalis gamtos ir jos ciklų, nuo kurių priklauso pasaulio gyventojų egzistencijos kokybė. Mes esame dalis praeities ir dabarties, tad svarbu gerbti tradicijas bei neapleisti savo šaknų, kylančių iš motinos gamtos. Šių idėjų užuomazgas galima rasti ir Lietuvos dvidešimto amžiaus poeto, eseisto Marcelijaus Martinaičio kūryboje. Jo eilėraščių rinkinyje „Toli nuo rugių“ yra visa galybė užuominų į poeto agrarinę praeitį, giliai įsišaknijusią ir jo kūryboje. Kaimas, gamta rašytojo eilėraščių lyriniam subjektui yra dvasingumo šaltinis: „Ir rodosi, esi tik spindulys, / atklydęs iš kažkur toli, / ir apšvietei vien šokį tą, / ką šoko sau pačiai gamta.“ Eilėraštyje „Neleisti!“ galima rasti netgi savitos neapykantos miestui, brukančios idėją, jog mieste dvasinės pilnatvės iš kaimo kilusiam eilėraščio veikėjui Kukučiui nėra. Miestas nei autoriui, nei jo lyriniam subjektui nėra mielas. Būtent dėl miestų plėtros ėmė griūti agrarinė kultūra – be to, autoriaus gimtasis kaimas buvo sunaikintas. Nieko keisto, jog dvasinės pilnatvės šmėkštelėjimų urbanizuotoje aplinkoje Marcelijaus Martinaičio kūryboje užtikti sudėtinga, jei tai išvis įmanoma. Šio autoriaus kūryba sudaro įspūdį, jog dvasingumo mieste nėra.
Nepaisant miesto dulkių, jame egzistuojanti gyvybė jau yra dvasinio gyvenimo forma. Natūralumu trykštančių gamtos apraiškų, džiuginančių dvasią, galima rasti ir dulkėtoje Vilniaus gatvėje. Būtent tokios...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!