Metalų aprašymai

Įvadas Mūsų aplinkoje yra daug daiktų, pagamintų iš metalų. Nors mes sakome, kad tie daiktai iš geležies, vario, aliuminio, cinko ar sidabro, turėtume įsidėmėti, kad jie dažniausiai būna pagaminti ne iš grynų metalų, o iš įvairių jų lydinių : ketaus ir plieno, duraliuminio, bronzos, žalvario, melchioro ir dar daugelio kitų. Jūs jau žinote, kad lydinių savybės skiriasi nuo juos sudarančių grynųjų metalų savybių. Įvairūs priedai suteikia lydiniams norimų mechaninių, fizikinių ir cheminių savybių : metalų lydinius būna lengviau apdoroti – lieti, kalti, deformuoti, jie tampa atsparesni aplinkos poveikiui, stipresni, lėčiau susidėvi. Metalų lydiniai kur kas plačiau naudojami negu grynieji metalai. Apie 95  viso pasaulio metalų produkcijos sudaro lydiniai, kurių pagrindinė sudedamoji dalis yra geležis. Norint nustatyti, iš kokio metalo pagamintas daiktas, reikia žinoti metalų savybes. Kai kuriuos metalus nesunku atpažinti iš išvaizdos ir panaudojimo. Geležis Geležis (Ferrum), Fe, periodinės elementų sistemos VIII grupės cheminis elementas. Gamtoje randamas mineralų ir rūdų pavidalo. Geležies grynuoliai randami retai, dažniausiai su nikelio priemaišais. Geležis – vienas dažniausiai vartojamų metalų. Gryna geležis yra pilkas blizgantis minkštas metalas, labai neatsparus aplinkos poveikiui. Ji greitai rūdija ir virsta įvairios sudėties rūdimis. Gryni metalai beveik nerūdija. Geležis turi ypatingą savybę įsimagnetinti, todėl geležinius daiktus nesunku magnetu atskirti nuo įvairių kitų metalinių daiktų. Geležis yra ketvirtas pagal paplitimą gamtoje elementas (po deguonies, silicio ir aliuminio). Mokslininkai mano, kad daugiausia geležies (kartu su nikeliu) yra Žemės branduolyje. Iš jos sudaryti kai kurie meteoritai. Tai tikriausiai pirmoji geležis, kuri galėjo pakliūti žmogui į rankas. “Dangaus” geležis ypatinga tuo, kad ją galima kalti tik šaltą, o karštos – beveik neįmanoma. Grynos geležies rasta Mėnulio grunte. Geležis – svarbiausias mūsų laikų metalas. Geležies lydiniams paplisti ir įsitvirtinti padėjo ne tik naudingosios jos lydinių savybės, bet ir tai, kad geležies junginių Žemėje yra gana daug, ne itin sudėtinga ją gauti ir apdoroti. Įvairios detalės, įrankiai, mašinos gaminamos iš lydinių – ketaus ir įvairių rūšių plieno. Plienas kietesnis už gryną geležį, iš jo galima gaminti įvairesnius gaminius. Senovėje geležis buvo lydoma žaizdre, rūdą kaitinant su medžio anglimis. Lietuvoje geležį lydė iš limonito – anksčiau vadinto balų rūda. Iki XIX a. vidurio, tai yra daugiau kaip tūkstantį metų, metalas buvo apdorojamas rankomis. Pramoninė plieno gamyba pradėta tik XIX a. pabaigoje. Dėl to plieno savybės skiriasi nuo ketaus savybių. Geležies yra visuose organizmuose. Ji būtina deguonies apykaitai, oksidacijos reakcijoms. Žmogus ir kiti gyvūnai gauna geležies su maistu. Daug geležies yra mėsoje, kepenyse, kiaušiniuose, ankštinių augalų sėklose, burokėliuose, riešutuose, žemuogėse. Aliuminis Aliuminis (Aluminium), Al, periodinės elementų sistemos III grupės cheminis elementas. Pagal paplitimą gamtoje aliuminis yra trečias elementas po deguonies ir silicio ir pirmas iš metalų. Jis sudaro 8.05 Žemės plutos masės. Aliuminis – lengvas, sidabro baltumo metalas. Plastiškas, kalus, tąsus. Aliuminis gerai poliruojamas, anodinamas, atspindi šviesą. Aliuminis yra amfoterinis elementas. Dėl lengvumo, gero laidumo elektrai ir šilumai, atsparumo korozijai ir agresyviai aplinkai aliuminis vartojamas mašinų gamyboje, automobilių, aviacijos pramonėje, daugiausia lydinių pavidalu. Aliuminio yra augalų ir gyvūnų audiniuose. Gryno gamtoje nerandama, nes jis chemiškai labai aktyvus. Nors aliuminio žaliavų atsargos Žemėje labai didelės, tačiau jį išskirti iš junginių sunku. XIX a. viduryje aliuminis buvo brangesnis už auksą. Dėl minėtų savybių aliuminis, o dažniausiai jo lydiniai – duraliuminis, ir siluminai lydiniai, labai paplitę. Daugelis aliuminio turinčių mineralų yra vertingi. Korundas kietumu prilygsta deimantui, todėl iš jo gaminami šlifavimo, galandimo įrankiai. Skaidrios spalvotos korundo atmainos – rubinas ir safyras – yra brangakmeniai. Kiti brangakmeniai – smaragdas (žalias), akvamarinas (žalsvai mėlynas), aleksandritas (smaragdinė žalia saulės šviesa) – yra aliuminio ir berilio mineralai. Varis Varis (Cuprum), Cu, periodinės elementų sistemos I grupės cheminis elementas, metalas. Gamtoje randamas grynuolių ir junginių pavidalo. Varis – grynuolių klasės mineralas. Varis yra raudonai rusvas, plona plėvelė – žalsvai melsva. Yra minkštas, kalus, geras šilumos ir elektros laidininkas. Chemiškai nelabai aktyvus. >50 vario suvartojama elektrotechnikos pramonėje, iš vario daromos šaldytuvų, šilumokaičių, vakuuminių prietaisų detalės. Varis vartojamas papuošalams gaminti ir dekoratyviniai apdailai. Pagal vartojimą varis yra trečias metalas (po geležies ir aliuminio). Varis – vienas iš pirmųjų žmogaus vartojamų metalų. Iš vario gaminami elektros laidai, kabeliai, generatorių, elektros variklių, transformatorių apvijos, jungiklių dalys. Daug jo sunaudojama statyboms – vario lakštais dengiami stogai, gaminami vandentiekio, šildymo sistemos vamzdžiai. Daugelis mašinų dalių, namų apyvokos daiktų, papuošalų yra variniai arba vario lydinių.Vario gamtoje daugiausia yra rūdose, kurias sudaro įvairūs mineralai – sulfidai, karbonadai. Vario gamtoje yra kur kas mažiau negu aliuminio ar geležies. Lietuvos teritorijoje žalvario dirbiniai pradėjo plisti nuo XVI tūkstantmečio pr. Kr. Žalvaris yra vario ir cinko lydinys. Gražios spalvos, atsparus aplinkos poveikiui, lengvai auksuojamas. Jį kaip ir varį, lengva apdirbti. Iš žalvario gaminami papuošalai, dekoratyviniai elementai, medaliai, ordinai, monetos, šovinių tūtelės, mašinų ir prietaisų, laivų detalės. Senovės lietuvaitės ypač mėgo žalvarinius papuošalus. Varis reikalingas augalams, gyvūnams ir žmogui. Varis yra būtinas organizmų gyvybinėms funkcijoms. Daug vario turi ankštinių šeimos augalai, burokėliai, lapinės daržovės. Sidabras Sidabras (Argentum), Ag, periodinės elementų sistemos I grupės cheminis elementas, metalas. Sidabras – grynuolių klasės mineralas. Sidabras yra baltas, metalinio blizgesio, kalus, minkštas. Sidabras geriausiai iš metalų praleidžia elektrą ir šilumą, poliruotas labai gerai atspindi šviesą. Chemiškai nelabai aktyvus. Metalinis sidabras dažniausiai vartojamas lydinių pavidalo – iš jo kalamos monetos, daromi juvelyriniai dirbiniai, laboratoriniai indai, stalo reikmenys. Sidabru dengiami metaliniai ir nemetaliniai gaminiai. Sidabro rūdos dažnai būna kartu su švino, vario rūdomis. Dažniausiai vartojami įvairūs sidabro lydiniai su variu, cinku, auksu, nikeliu ir kitais metalais. Lydiniai yra kietesni, stipresni už gryną sidabrą. Iš jų daromi juvelyriniai dirbiniai, stalo reikmenys, kalamos monetos. Dabar sidabriniai pinigai (smulkios monetos) kalami dažniausiai tik jubiliejų proga. Pirmosios lietuviškos sidabrinės monetos nukaltos XVI-XV a. ir vadinosi pinigėliai. Jau daug šimtmečių žinoma, kad sidabriniuose induose labai ilgai išsilaiko visiškai švarus vanduo. Jame atsiranda šiek tiek sidabro jonų, kurie sunaikina mikroorganizmus. Medicinoje vartojamas sidabro nitrato tirpalas. Juo slopinami uždegimai, gydomos žaizdos. Auksas Auksas (Aurum), Au, periodinės elementų sistemos I grupės chemijos elementas. Auksas – grynuolių klasės mineralas. Auksas – kalus, tąsus metalas. Spalva ryškiai geltona, o su priemaišomis – blyškiai geltona, rusva, žalsva. Blizgesys metališkas. Auksas nelabai aktyvus. Senovėje auksas buvo gaunamas iš auksingo smėlio, viduramžiais amžiais – išskiriamas gyvsidabriu. Auksas vartojamas juvelyriniams dirbiniams gaminti, dantų technikoje, radioelektrikos, prietaisų pramonėje. Aukso dirbiniai daromi iš aukso lydinių. Prekinės gamybos sąlygomis auksas, naudojamas pinigų sistemoje. Auksas vienalytis, dalus, patvarus, lengvai gabenamas bei apdorojamas. Išreikšdamas visų kitų prekių vertę, jis turi ypatingą vartojamąją vertę, atlieka pinigų funkciją. Iš aukso kalamos monetos, arba jis luitais saugomas kaip centrinių bankų aukso atsarga. Gausūs aukso telkiniai, atrasti XIX a. viduryje Kalifornijoje(JAV) ir Australijoje, XIX a. pabaigoje – Transvalyje(P.Afrika). Lietuvoje auksas pirmiausia pasirodė monetų pavidalu. Įvairūs aukso lydiniai naudojami medicinoje. Gyvsidabris Gyvsidabris (Hydrargyrum), Hg, periodinės elementų sistemos II grupės cheminis elementas. Gyvsidabris – sidabriškai baltas blizgantis skystas metalas. Kietas gyvsidabris panašus į šviną. Chemiškai nelabai aktyvus, cheminės savybės panašios į tauriųjų metalų. Gyvsidabris vartojamas termometruose, manometruose, densitometruose, Vestono elementuose, poligrafuose, gyvsidabrio lempose, gyvsidabrio jungikliuose, lygintuvuose, gyvsidabrio ventiliuose. Gyvsidabris vienas seniausių žmogaus vartojamų metalų. Tai vienintelis skystas metalas. Jis yra sunkesnis už šviną ir sunkiausias iš visų skysčių. Gyvsidabrio junginiai vartojami sėkloms beicuoti, medicinoje – mikrobams naikinti, chemijos pramonėje. Gamtoje gyvsidabris mažai paplitęs. Gryno gyvsidabrio lašelių tik retkarčiais pasitaiko kai kuriuose uolienose. Cinkas Cinkas (Zincum), Zn, periodinės elementų sistemos II grupės cheminis elementas. Cinkas – melsvai baltas, blizgantis metalas. Grynas kalus. Iš cinko gaminami antifrikciniai, poligrafiniai cinko lydiniai. Cinko oksidas vartojamas kaip balti dažai, užpildas gumos pramonėje, kosmetikoje, medicinoje. Cinko chloridu impregnuojama mediena, valomi lituojami metalai. Cinkas yra žinomas nuo seno. Gamtoje labiausiai paplitę cinko mineralai yra sfaleritas ir smitsonitas. Dažniausiai cinkas rūdose randamas su kitais metalais : variu, švinu, manganu, kadmiu. Chemiškai aktyvus metalas. Cinkas yra būtinas žmogui ir augalijai. Jis reguliuoja daugelį organizmuose vykstančių reakcijų. Nemaža cinko turi kai kurie grybai (voveraitės, kazlėkai). Cinkas naudojamas vamzdžiams, skardai, namų apyvokos daiktams cinkuoti, lydiniams gaminti, skalbimo mašinų, dulkių siurblių dalims, guoliams, prietaisų detalėms, medicinos instrumentams, indams, juvelyriniams dirbiniams, galvaniniams elementams gaminti, auksui, sidabrui iš tirpalų redukuoti. Cinko druskos yra nuodingos. Švinas Švinas (Plumbum), Pb, periodinės elementų sistemos IV grupės cheminis elementas, metalas. Švinas randamas tik junginių pavidalu. Švinas yra melsvai pilkas, minkštas, plastiškas. Chemiškai nelabai aktyvus. Vartojamas chemijos pramonėje, branduolinėje technikoje, rentgenotechnikoje. Iš švino daromos akumuliatorių plokštės, šaudmenys, požeminiai, povandeniai elektros kabeliai. Švino yra lydmetalių, spaustuvinių, antitrikcinių lydinių sudėtyje. Švinas yra visuose organizmuose. Šviną žmonės vartojo jau senovėje. Gamtoje yra apie 80 mineralų, turinčių švino. Svarbiausia švino rūda – galenitas. Švinas ir jo junginiai yra nuodingi. Metalai Metalai [lot. metalla

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!