Merkurijus ir Merkurijaus stebėjimas

Merkurijus žinomas nuo senų senovės. Yra išlikęs pirmasis Merkurijaus aprašymas, parašytas 265 m. prieš Kr. Senovės graikai jį vadino "kibirkščiuojančia Hermio žvaigžde".
Tai yra pirmoji planeta, aptinkama tolstant nuo Saulės, tačiau antroji mažiausia Saulės sistemos planeta. Ji tik šiek tiek didesnė už Mėnulį ir yra viena iš keturių vidinių planetų.
Merkurijų galima pamatyti plika akimi, bet jį stebėti sunkiau negu kitas keturias planetas: Venerą, Marsą, Jupiterį ir Saturną.
Stebėti Merkurijų sunku visų pirma dėl to, kad jis, visada būdamas arti Saulės, niekad nebūna juodame dangaus fone. Merkurijus nekrinta į akis, nors yra gan ryškus. Stebėtojas be teleskopo jį gali pamatyti tik palankiu momentu - ne ilgiau kaip 1 h prieš saulėtekį žemai rytuose arba žemai vakaruose po saulėlydžio. Negana to, Merkurijaus fazė (apšviesta matomo paviršiaus dalis) mažėja, Merkurijui artėjant prie Žemės. Kai Merkurijus būna apatinėje jungtyje (arčiausiai Žemės), jo išvis nematyti, nes tada į Žemę atsukta naktinė planetos pusė. Išimtis - reti Merkurijaus tranzitai per Saulės skritulį.
Merkurijus - palydovų neturintis uolienų pasaulis. Jo paviršius panašus į Mėnulio: labai nelygus, mažai lygumų, gausu įvairaus dydžio meteoritų išmuštų kraterių, pasitaiko net 4km aukščio kalnų.
Manoma, kad Merkurijus turi ~1800 km spindulio geležies ir nikelio branduolį, virš jo - silikatų mantiją, ir granito bei bazaltų plutą. 1991 metais buvo nustatyta, kad Merkurijaus ašigaliniuose krateriuose yra vandens ledo įšalas.
Saulės apšviestoji Merkurijaus pusė įkaista netgi iki 430C, o neapšviestoji pusė atšąla iki -160C.
Merkurijaus atmosfera daugiausiai susideda iš helio, vandenilio, deguonies, neono ir argono. Ji yra tokia reta ir menka, kad žvaigždės matomos dieną naktį ir atmosfera nesulaiko didelių meteoritų. Būtent todėl visas planetos paviršius išmargintas smūginiais krateriais.
Iš planetos Saulė atrodytų 2-3 kartus didesnė,nei mes įpratę matyti.Nuo Merkurijaus įspūdingai atrodytų regimasis Saulės kelias. Įsikūrę ties pusiauju toje vietoje matytume, kad rytuose patekėjusi Saulė vis lėčiau ropščiasi. Užkopusi į zenitą stabteli, paskui, tarytum kažką pamiršusi anapus horizonto, grįžta atgal į rytus....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!