Meksika. Las pozas

MEKSIKA. LAS POZAS

Meksikos valstybė yra Šiaurės Amerikos pietuose. Ji Šiaurės Amerikos žemyne tęsiasi nuo šiaurės vakarų į pietryčius daugiau nei 3000 km.

Meksikos valstybė yra Šiaurės Amerikos pietuose. Ji Šiaurės Amerikos žemyne tęsiasi nuo šiaurės vakarų į pietryčius daugiau nei 3000 km.

Didžiąją dalį šalies paviršiaus užima kalnai, tačiau čia yra ir tropiniai miškai, ir saulės išdegintos dykumos. Tik dešimtadalis šalies teritorijos tinkamas žemdirbystei.

Didžiąją dalį šalies paviršiaus užima kalnai, tačiau čia yra ir tropiniai miškai, ir saulės išdegintos dykumos. Tik dešimtadalis šalies teritorijos tinkamas žemdirbystei.

Centrinėje šalies dalyje esančio Meksikos kalnyno šiaurėje vyrauja pusdykumės ir dykumos su kserofiline augalija (kaktusais, agavomis), mimozų krūmokšniais, pietuose ir pakrantėse – savanos. Šalies pietuose ir pietvakariuose auga daugiausia tropiniai miškai, rytiniuose šlaituose – drėgni visžaliai, vakariniuose – sausi, daugiausia spygliuočių, papėdėse – lapus metantieji medžiai. Miškai užima apie 17 % visos teritorijos.

Meksika yra didelio seisminio ir vulkaninio aktyvumo zonoje (kelių litosferos plokščių sandūra). Kiekvieną dieną šalyje registruojama vidutiniškai apie 40 silpnų žemės drebėjimų.

Meksikos floros rūšių įvairovė yra viena didžiausių pasaulyje. Užregistruota daugiau kaip 20 000 augalų rūšių. Didelę augalų rūšių įvairovę Meksikoje lemia biogeografiškai ypatinga šalies padėtis, įvairios reljefo, dirvožemių ir klimato sąlygos.

Meksikos floros rūšių įvairovė yra viena didžiausių pasaulyje. Užregistruota daugiau kaip 20 000 augalų rūšių. Didelę augalų rūšių įvairovę Meksikoje lemia biogeografiškai ypatinga šalies padėtis, įvairios reljefo, dirvožemių ir klimato sąlygos.

Meksika gali didžiuotis išties unikaliu gamtos reiškiniu-cenotėmis. Tai yra natūrali duobė arba smegduobė , atsiradusi sugriuvus kalkakmenio pamatinei uolienai, kuri atidengia požeminį vandenį. Regioninis terminas konkrečiai siejamas su Jukatano pusiasaliu Meksikoje, kur senovės majai cenotes dažniausiai naudojo vandens tiekimui, o retkarčiais ir aukojamoms aukoms.

Meksika gali didžiuotis išties unikaliu gamtos reiškiniu-cenotėmis. Tai yra natūrali duobė arba smegduobė , atsiradusi sugriuvus kalkakmenio pamatinei uolienai, kuri atidengia požeminį vandenį. Regioninis terminas konkrečiai siejamas su Jukatano pusiasaliu Meksikoje, kur senovės majai cenotes dažniausiai naudojo vandens tiekimui, o retkarčiais ir aukojamoms aukoms.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!