Mejozė, mitozė

Pasidalijus vienai ląstelel, susidaro dvi - taip dauginasi vienaląsčiai. Evoliucijos eigoje iš vienaląsčių susidarė daugialąsčiai, kurių gyvybė užsimezga susiliejus dviem lytinėms ląstelėms. Iš jų susidaro zigota, kuriai dalijantis formuojasi organizmai, turintys tūkstančius, milijonus, trilijonus ląstelių. Daugėjant ląstelių, organizmai auga. Ląstelės dalijasi nuolat, nes organizme senos ląstelės susidėvi, jas reikia atnaujinti.
Informacija apie ląstelę, jos dauginimąsi saugoma genetiniame kode. Specialūs baltymai reguliuoja genų veikimo laiką. Todėl vienos ląstelės dalijasi nuolat, kitos tik tam tikru metu, dar kitos nesidalija (nervų).
Pagrindinis ląstelės darinys, svarbus dalijimosi procesui, - chromosomos.
Jų randama visose lastelėse. Tai labai sudėtingas dvigubos spirales nukleoproteinas iš DNR ir baltymų. Nesidalijančiose ląstelėse DNR su baltymais primena išsidraikiusį siūlų raizginį, vadinamą chromatinu.
Lastelei ruošiantis dalytis, chromatinas susisuka, susitraukia ir sutankėja. Tokias chromosomas galima pamatyti ir suskaičiuoti. Kiekviena eukariotų rūšis turi tam tikros formos, sandaros ir skaičių chromosomų. Visos vienos ląstelės chromosomos vadinamos chromosomų rinkiniu.
Nelytinėse (somatinėse) organizmo ląstelėse visada būna lyginis chromosomų skaičius (šuns -78, žmogaus-46, bulvės-48), jis vadinamas diploidiniu (2n) chromosomų rinkiniu, arba pilnu chromosomų rinkiniu. Tos pačios rūšies lytinėse ląstelėse (kiaušialąstė, spermatozoidas) chromosomų būna perpus mažiau (šuns-39, žmogaus -23, bulvės - 24). Toks rinkinys vadinamas haploidiniu (n) chromosomų rinkiniu, arba nepilnu chromosomų rinkiniu.
Diploidiniame rinkinyje kiekviena chromosoma turi antrininkę, tokios chromosomos vadinamos homologinėmis chromosomomis. Homologinės chromosomos yra panašios, t. y. jos vienodo ilgio, centromeros toje pačioje vietoje, turi tokius pat genus, genai abiejose chromosomose išsidėstę toje pat vietoje. Gali skirtis tik genų koduojama informacija. Pavyzdžiui, vienoje chromosomoje akių spalvos genas koduoja mėlyną, kitoje chromosomoje - rudą akių spalvą.
Kiekviena naujai susidariusi ląstelė turi tokias pat chromosomas kaip ir ląstelė, iš kurios jos susidarė.
Kiekvienas organizmas turi kur kas daugiau genų nei chromosomų. Todėl vienoje chromosomoje yra daug genų, kartais tūkstančiai. Chromosomos gali skirtis: dydžiu, forma, centromeros vieta, turimais genais ir jų skaičiumi.
MITOZĖ – PROKARIOTŲ DALIJIMASIS
Paprasčiausiai dalijasi monerų karalystės atstovai - bakterijos. Šie prokariotai turi tik vieną chromosomą....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!