Meilė gimtajam kraštui Homero poemoje „Odisėja“ 

 
Apibendrinimas/Išvados – Apibendrinant, galima sakyti, kad visas Homero kūrinys yra ne tik apie Trojos karą. Čia svarbus ir meilės gimtajam kraštui aspektas. 
 
Literatūra: Homero poema ,,Odisėja"
(1).pdf










Meilė gimtąjam kraštui Homero poemoje „Odisėja“ Pirmojo Europos poeto, aklo dainiaus, išmintingojo Homero epinė poema „Odisėja“ yra ne tik žinomiausias kūrinys apie Trojos karą, nuotykius bet ir apie gimtojo krašto svarbą. Ši svarba išryškėja tada, kai pagrindinis kūrinio veikėjas Odisėjas, grįždamas iš Trojos karo susiduria su didžiausiais sunkumais, bandant pasiekti Itakę ir grįžti pas mylimąją žmoną Penelopę. Tad galima drąsiai sakyti, kad kūrinys akcentuoja meilės gimtajam kraštui aspektą. Taigi šioje kalboje remsiuosi dainiaus Homero epine poema „Odisėja“ ir aptarsiu, kaip šiame kūrinyje reiškiasi Odisėjo meilė gimtajam kraštui – Itakei. 
 Meilė gimtajam kraštui kūrinyje „Odisėja“ atsiskleidžia paties Odisėjo bandymais laimėti karą ir apginti graikų, kaip stiprios tautos įvaizdį. Dešimtmetį trukęs karas buvo vienas pagrindinių ir graikų mitologijos, ir kūrinio „Odisėja“ aspektų. Odisėjas Trojos kare buvo akivaizdus lyderis ir didvyris. Odisėjas visa širdimi troško pagaliau užbaigti šį karą ir parblokšti trojėnus. Iš pradžių tai daryti sekėsi sunkiai, ilgai trukęs karas atėmė ne tik daug karių, bet ir daug noro. Odisėjas norėdamas nugalėti kūrė įvairiausias strategijas ir veiksmus, kad galiausiai iš didelės meilės savo gimtajam kraštui pabaigtų šį karą. Tad Odisėjas vedamas didelio užsidegimo ir meilės jam, sugalvojo strategiją – panaudoti mažą gudrybę padėsiančią greičiau užbaigti karą ir greičiau grįžti namo.  
Graikai sukalė medinį arklį, kuris iki šiol dabar simboliškai yra vadinamas Trojos arkliu. Graikai apsimetė skelbiantys paliaubas, neva jie tarėsi plaukiantys namo, tačiau daugelis graikų karių įsilipo į šį arklį, pristatė jį trojėnams, kurie arklį įsitempė į savo tvirtovę, kol likę tariamai išplaukė. Atėjus nakčiai prasidėjo puolimas ir iš medinio arklio staiga išlipę graikų kariai pradėjo grobti miestą, viską griauti ir deginti, bandant parodyti savo pranašumą. Tad didelė meilė savo kraštui suteikė Odisėjui idėjų, kaip apginti graikų vardą. Jam buvo svarbi pozicija, galybė, didingumas, kuris įprasmino Odisėjo meilę graikų kraštui. Tai lėmė ir nepasidavimas aplinkybėms, kurį taip pat, galima sakyti, kad išugdė meilė jam. Taigi, meilė gimtajam kraštui Homero epinėje poemoje „Odisėja“ atsiskleidžia per karo peripetijas ir Odisėjo bandymus laimėti karą, taip tuo pačiu bandant apginti graikų, kaip stiprios, galingos ir nepakeičiamos tautos vardą. Meilė homero epinėje poemoje gimtajam kraštui taip pat atsiskleidžia per Odisėjo nesėkmingus, ilgus, tačiau prasmingus išbandymus, bandant pasiekti Itakę. Tai daugiausiai kūrinio užimantis epizodas, kuriame Odisėjas iš Trojos karo į Itakę pas savo tautą bei mylimą žmoną, bando grįžti dešimt metų. Šis epizodas sudėliotas iš segmentuotų nuotykių, kurių yra apie dešimt ir kiekvienas yra savaip unikalus ir rimtas.  
Pagrindiniai kūrinio siužetai ir jų eiga įprasmina Odisėjo meilę gimtajam kraštui ir norą ten grįžti. Jo nuotykiai prasideda nuo kikonų ir lotofagų sutikimo, Polifemo nugalėjimo, susidūrimo su Eolo sala bei baigiasi ties Kalipsės gniaužtų epizodu bei Fajakais. Kiekvienas Odisėjo nuotykis vis labiau sustiprina jo meilę ir atsidavimą savajam kraštui. Taip galima teigti, nes, susidūrus su kikonais, Odisėjas neteko didžiosios dalies savo įgulos. Likusi šios dalis su Odisėju po didelės kilusios audros atsidūrė pas lotofagų tautą, kuri apkvaitino įgulą keistais lotoso lapais, kurie atėmė įgulai atmintį ir vienintelis išliko Odisėjas. Stipriausias vyras, kuris kovojo ne tik už save patį, bet ir už savo ištikimų vyrų įgulą. Kiekvienas iš išbandymų veikė Odisėjo ryžtą, nes dešimt metų jūroje klaidžiojant yra labai ilgas laiko tarpas, bet vieną ilgiausių laiko tarpų Odisėjas praleido pas Kalipsę. Iš esmės galima sakyti, kad tai baisiausias laikotarpis, kurio metu Odisėjas buvo likęs ne tik beveik be įgulos, bet ir be laisvės, nes Kalipsė jį įkalino. Ji buvo Odisėją įsimylėjusi, tačiau jokie kerai ir vilionės neprivertė Odisėjo pasilikti pas Kalipsę. Būtent ten būdamas septynerius metus, Odisėjas suvokė, kad jo pagrindinis ir pats svarbiausias dalykas gyvenime – pasiekti gimtuosius namus ir savo tautą, dėl kurios ir kovėsi Trojos kare. Savo mąstymu jis įprasmina meilę gimtajam kraštui ir kiekvienu savo monologu, išsakytu žodžiu kūrinyje tai vis labiau atsiskleidžia, kol galiausiai Odisėjui pačiam vienam, be įgulos, po didžiausių iššūkių pasiseka pasiekti gimtuosius namus. Tad Odisėjas nei akimirkos nepasidavė ir iš didelės meilės gimtajam kraštui kovojo už kiekvieną galimybę ar bent jau viltį pasiekti gimtuosius namus. Taigi, meilė gimtajam kraštui Homero epinėje poemoje „Odisėja“ atsiskleidžia per labai ilgus Odisėjo klaidžiojimus jūroje ir įvairiausius nuotykius bei iššūkius, kurie trukdė jam grįžti. Odisėjas juos patirdamas nors ir kentėjo, tačiau vis labiau suvokė gimtojo krašto svarbą. 
Apibendrinant, galima sakyti, kad visas Homero kūrinys yra ne tik apie Trojos karą. Čia svarbus ir meilės gimtajam kraštui aspektas. Būtent Odisėjas – pagrindinis...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!