Meilė, pareiga, ištikimybė šeimoje

Įvadas …………………………………………………………………………. 3
1. Šeimos funkcijos ........................................................................................... 4
1. 1. Meilės jausmas šeimoje ........................................................... 4
1. 2. Dvasinis bendravimas šeimoje ................................................ 5
1.3. Pareiga ir atsakomybė šeimoje ................................................. 5
1.4. Ištikimybė šeimoje ................................................................... 6
2. Laimingo šeimyninio gyvenimo taisyklės .................................................. 6
Išvados .............................................................................................................. 7
Literatūra ......................................................................................................... 7
Įvadas
Šeima - mūsų visuomenės rūpestis ir viltis. Tai viena intymiausių, pastoviausių, patikimiausių ir veiksmingiausių vaikų ugdymo, tautos identiteto kūrimo ir išsaugojimo, dorovės ir dvasingumo bei kultūros ugdymo grandžių.Ji yra tautos stabilumo, tęstinumo garantas, svarbi taikos ir ramybės kūrėja. Tai svarbiausioji vaikų auklėjimo grandis, jog šeimoje perteikiamos ir puoselėjamos tėvams ir vaikams brangiausios žmogiškosios vertybės.(Z.Bajoriūnas, 1997,p. 5).
Iš socialinės pedagogikos pozicijų tyrinėjanti šeimą I. Leliūgienė (1997) žvelgia į šeimą pirmiausia kaip į socializacijos institutą:šeima – „svarbiausia mikroaplinka, kur vykdoma vaikų socializacija, atliekamos šeimos funkcijos: ugdomoji, rekreacinė, komunikacinė ir kt.“ ir pažymi šio instituto išskirtinį vaidmenį vaikų socializacijoje, teigdama, jog normali šeima savo ugdymo galimybėmis yra aukščiau socialinių institucijų. L.Jovaiša ( 1995, p.29) akcentuoja šeimos bendrumą ir dvasinį mikroklimatą: „šeima – ypatingas socialinis derinys, kurio nariai susieti meile, kraujo giminyste, bendru gyvenimu ir likimu“.Šeima sukuria savitą pasaulį, kuriame visus jos narius sieja tarpusavio meilė, pagarba, pasitikėjimas, prieraišumas. ( L.Rupšienė, 2001, p. 8).
Psichologai pirmiausia pabrėžia, jog šeima - vientisas socialinis psichologinis darinys. Svarbiausias šeimos ypatumos – jos funkcijų kompleksiškumas, pagrįstas konkrečių žmonių sąveika: bet kuris žmogaus poreikis gali būti tenkinamas už šeimos ribų, tačiau tik šeima leidžia visus juos sieti. Toks supratimas leidžia pagrįstai atskirti šeimą nuo kitų grupių ir paaiškina, kodėl šeimos funkcionavimo pokyčiai vienoje jos veiklos srityje daro įtaką visai šeimos gyvensenai.
Šeima kaip vertybė yra didžiausias šeimyniškio dorinimo veiksnys. „Vyras ir moteris, gyvendami institucinėj, neišardomoj šeimoj, - rašė J.Keliuotis, - stabilizuoja savo gyvenimą; apvalo savo aistras, apsaugo vienas kitą nuo likimo ir nuotaikos kaprizų; užtikrina vienas kitam ateitį ir visuomeniškumo minimumą ; apsaugo kits kito vertingumą, nepaverčiavienas kito skurdžiomis pasismaginimo priemonėmis, bet laiko kit...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!