Pagal K. Borutos „Baltaragio malūnas“ bei J. Grušo drama „Meilė, džiazas ir velnias"
„Per meilę mūsų prigimtis grakštėja, ir mes tos prigimties brangiausią dalį aukojam tam, ką mylim“, - rašė Viljamas Šekspyras, anglų rašytojas, poetas bei dramaturgas, vienoje iš žymiausių pjesių „Hamletas“. Gerai pagalvojus galima teigti, kad meilė ir yra pasiaukojimas, atsisakant brangių dalykų, geranoriškas atidavimas dalelės savęs. Stipru atiduoti brangiausią dalį kai nenumatai ateities, kai jos nežinai, atiduodi viską likimui. Užtikrinto rytojaus juk nėra, geriau pasiaukoti dabar, net jeigu aplinkybės ir laikas netinkamas, negu išvis nepasiaukoti dėl tikros meilės ir kentėti, graužti save. Nieko nėra blogiau, kaip praleisti progą, kuri galėjo pakeisti gyvenimą. Kančia. Mažai kam patinka apie tai kalbėti, ir niekas nemėgsta to patirti. Tačiau dažniausiai patys skaudžiausi laikotarpiai mūsų gyvenime yra vieni prasmingiausių. Tai laikas, kai mes stiprėjame ir mokomės vertinti tai, ką turime. Svarbiausi dalykai gyvenime dažnai būna sunkiausi. Norėdama atskleisti, ar meilė gali būti kančia ir stiprybė remsiuosi kalbėdama Kazio Borutos romanu „Baltaragio malūnas“ bei Juozo Grušo drama „Meilė, džiazas ir velnias“.
Kartais žmogus bejėgis ką nori pakeisti, ne savo valia priima sprendimą, kuris smarkiai sužeidžia ir įskaudina kitus, šalia esančius. Taip nutiko Kazio Borutos, žinomo Lietuvos rašytojo, poeto, romane „Baltaragio malūnas“, kur viskas sukasi aplink Baltaragį, jo dukterį ir neatsargų pažadą velniui Pinčukui. Romane keliami klausimai, kaip išgyventi visus gyvenimo sunkumus, kaip atsispirti blogiui ir kaip rasti tinkamą gyvenimo kelią? Jurga ir Girdvainis įsimylėjėlių pora, kuri nuspredžia susituokti, bet blogis jiems pakišą koją. Girdvainis palieka Jurgą bažnyčioje. Pabėga ne iš baimės ar abejonės savo spredimais, pabėga, nes jo pasididžiavimą, obuolmušius žirgus, pavogė. Iškeitė santuoką į žirgus. Jurgai skaudėjo širdis. Mylimasis paliko nuotaką, nes tuo metu žirgai pasirodė svarbiau: „Bėgo į vieną pusę, į kitą, ir vis priešingoje pusėje žvengė obuolmušiai. Apsisuko Girdvainiui galva besukinėjant, ir jis nubėgo tiesiai per laukus, palikęs savo nuotaką ir viską užmiršęs pasaulyje.“ Girdvainiui laimę teikė jo žirgai, galvojo, kad turėdamas tokius žirgus galėtų...
Šį darbą sudaro 743 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!