Medžioklė Lietuvos žmonių gyvenime

Įvairiais laikotarpiais medžioklė Lietuvos žmonių gyvenime užėmė skirtingą vietą. Pr. Kr. buvo vienas svarbiausių pragyvenimo šaltinių. Tai rodo senieji archeologiniai radiniai: dauguma jų (90 %) padaryti iš laukinių gyvūnų kaulų. Apie 200–300-uosius metus, ėmus auginti naminius gyvūnus, medžiojami gyvūnai sudarė tik ketvirtį viso reikalingo gyvulinio maisto. Tačiau medžioklė labai ilgai, iki pat XIX a., išliko verslo sritimi, kartu lėmė asmens vietą visuomenėje, atitinkamą jo kultūros lygį.
Ilgus amžius žemiausių luomų žmonės tiesiogiai priklausė nuo medžioklės sėkmės: sugautų, nudobtų žvėrių ar paukščių mėsa jie maitindavosi, o pardavę kailius įsigydavo turto. Vidurinysis sluoksnis dažnai vertėsi kailių bei mėsos supirkinėjimu. Kilmingieji medžiojo pramogai, nors ir jiems buvo svarbus grobis. Daugelyje išlikusių rašytinių šaltinių teigiama, kad valstiečiai, medžiodami kunigaikščių valdose, dalį produkcijos turėję pateikti žemių savininkui. Medžioklės būdai buvę įvairūs, bet gana primityvūs: žvėris gaudė tinklais, užmušdavo įvarę į duobę ar, užpjudę šunimis, nudobdavo ietimi. Kilmingieji medžiojo šiandien neįprastais būdais, pvz., su sakalais. Rašoma, kad mirusio didžiojo kunigaikščio Algirdo kūnas buvo sudegintas su 18 kovos žirgų, medžiokliniais šunimis ir paukščiais (sakalais).
Medžioklei daug dėmesio skiriama visuose Lietuvos Statutuose (1529, 1566 ir 1588). Juose nurodomos žemės savininko teisės į žvėrį, numatoma daugybė apribojimų ir bausmių už medžioklės tvarkos nesilaikymą bei kai kurių žvėrių ar paukščių naikinimą.
įvairių medžioklės priemonių naikinimą, pasisavinimą ir kenkimą medžioklei.
1871 priimtas Medžioklės įstatymas pirmą kartą Lietuvos teritorijoje įteisino nuostatą, kad teisę medžioti suteikia policija ne jaunesniems kaip 16 m. piliečiams.
Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, 1921 Kaune buvo įkurta Taisyklingos medžioklės draugija, kuriai vadovavo prof. Tadas Ivanauskas. 1926 priimtas pirmasis Medžioklės įstatymas. 1930 Lietuva tapo CIC – Tarptautinės medžioklės ir medžiojamosios faunos apsaugos tarybos nare. Nuo 1934 iki šiol vedama oficiali medžiojamų gyvūnų apskaita. Jos dėka turime 80 metų Lietuvoje medžiojamų gyvūnų gausos bei sumedžiojimo statistiką.
Po Antrojo pasaulinio karo, nuo 1947 medžioklės reikalais rūpinosi Medžioklės ūkio valdyba. 1957 ji pertvarkyta į Gamtos apsaugos komitetą. 1946 priimtos naujos...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!