Medžiagų būvio fazės. Faziniai virsmai. Dujų skystinimas. Skysčių molekulinė sandara. Paviršiaus įtempimas. Drėkinantys ir nedrėkinantys skysčiai. Kapiliariniai reiškiniai

MEDŽIAGŲ BŪVIO FAZĖS. FAZINIAI VIRSMAI. DUJŲ SKYSTINIMAS. SKYSČIŲ MOLEKULINĖ SANDARA. PAVIRŠIAUS ĮTEMPIMAS. DRĖKINANTYS IR NEDRĖKINANTYS SKYSČIAI. KAPILIARINIAI REIŠKINIAI.

Termodinamika

Namų darbas

1. Medžiagų fazės ir faziniai virsmai. Dvifazės būsenos.

   1. Medžiagų būsenos diagrama. Pirmosios rūšies fazinės virsmai

Termodinamikoje fazėmis vadinamos tos pačios medžiagos skirtingų fizikinių savybių būsenos (pavyzdžiui, dujinė, skystoji, kietoji fazės).

Realiųjų dujų eksperimentinių izotermių diagramoje sujungę izotermių horizontaliųjų dalių galus, gauname kreivę LkM (119 pav.). Ši kreivė kartu su kritine izoterme dalija dvifazės būsenos diagramos plotą į keturias sritis. Tam tikros masės medžiagos fazė arba dvi fazės, kai tarp jų įsivyravusi termodinaminė pusiausvyra, priklauso nuo tūrio V ir slėgio p (šie parametrai nusako ir temperatūros T reikšmę).

Dujinė medžiagos fazė žemesnėje už kritinę temperatūroje vadinama garais. Garai, esant termodinaminei pusiausvyrai su jų skysčiu, vadinami sočiaisiais.

Parametrai po LkM kreive – tai skysčio ir jo sočiųjų garų mišinio parametrai, tarp kM kreivės ir kritinės izoterminės – garų, virš izotermės – dujų, į kairę nuo Lk kreivės ir kritinės izotermės – skysčio.

Medžiagos perėjimas iš vienos fazės į kitą vadinamas faziniu virsmu.

Išnagrinėkime pirmosios rūšies faziniusvirsmus, kurių metu kinta medžiagos vidinė energija. Pavyzdžiui, mažinant skysčio ir garų mišinio tūrį, galima visą mišinį paversti skysčiu (119 pav. 1 rodyklė), o didinant – garais (2 rodyklė). Skystį, kurio slėgis didesnis už kritinį, galima paversti dujomis, keliant temperatūrą (3 rodyklė).

Tos pačios medžiagos masės skystosios fazės vidinė energija yra mažesnė už dujinės fazės. Todėl fazinis virsmas „skystis -> dujos“ (garavimas) vyksta suteikiant skysčiui energiją. Nuo skysčio paviršiaus atitrūksta didesnę kinetinę energiją turinčios molekulės, gebančios nugalėti kitų molekulių traukos jėgą. Kuo didesnė yra skysčio temperatūra, kartu ir vidinė energija, tuo greičiau garuoja skystis.

Šilumos kiekis, kuris turi būti suteiktas 1 kg skysčio, kad paverstų jį iš tos pačios pastovios temperatūros garais, vadinamas savitąja garavimo šiluma:

Vykstant faziniam virsmui „dujos -> skystis“ (

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!