Faziniai virsmai

sutinkamos medžiagos.
– Medžiagos fazės kitimas – fazinis virsmas.
dujinė.
Medžiagų agregatinės būsenos
DUJINĖ BŪSENA
SKYSTOJI BŪSENA
KIETOJI BŪSENA
KONDENSACIJA
KIETĖJIMASLYDYMASIS
GARAVIMAS
VIDINĖ ENERGIJA DIDĖJA
VIDINĖ ENERGIJA MAŽĖJA
Medžiagų agregatinės būsenos
Kieta
Еp » Еk
molekulių
Еp > Еk
molekulių
Еp « Еk
molekulių
Skysta Dujinė
GARAVIMAS IR KONDENSACIJA
Garavimas
Skystis sudarytas iš molekulių, kurios greitai juda.
Kai kurios molekulės juda greičiau negu kitos ir
atsidūrusios netoli skysčio paviršiaus gali ištrūkti iš
skysčio.
Išlėkusios molekuls išsineša ir turėtą energiją, todėl
garuodamas skystis vėsta.
Garavimu vadinamas toks fazinis virsmas,
kurio metu skystis virsta garais skysčio paviršiuje.
Nuo ko priklauso garavimo sparta?
• Temperatūros (kuo didesnė temperatūra skysčio,
tuo spartesnis garavimas);
• skysčio rūšies (acetonas garuoja greičiau negu
aliejus);
• skysčio paviršiaus ploto (sparčiau garuoja tas
skystis, kurio paviršiaus plotas yra didesnis);
• Garavimo sąlygų (vėjo).
Garuoja bet kokios temperatūros skystis.
Skysčio virsmas garais ne tik paviršiuje, bet ir viduje
vadinamas virimu.
Temperatūra, kurioje skystis verda – virimo
temperatūra. (vandens – 100 oC, eterio - 35 oC)
Verdančio skysčio temperatūra nekinta.
Virimo temperatūra priklauso nuo slėgio. Mažėjant
atmosferos slėgiui, skysčio virimo temperatūra mažėja, o
didėjant atm. slėgiui, virimo temperatūra didėja.
Savitąja garavimo šiluma vadinamas šilumos
kiekis, reikalingas 1 kg skysčio...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!