Medžiagos agregatinių būsenų kitimas

• Pakartoti svarbiausias skyriaus sąvokas.
• Ugdyti gebėjimą teorines žinias taikyti praktikoje.
• Skystoji būsena
• Kietoji būsena
• Garavimas
• Lydymasis
Lydymasis
• Kietosios medžiagos virsmas skystąja – lydymasis.
• Šilumos kiekis, reikalingas 1 kg kietosios medžiagos paversti skysčiu jos lydymosi temperatūroje, vadinamas savitąja lydymosi šiluma. [λ] = 1 J/kg.
• Temperatūra, kurioje medžiaga lydosi, vadinama jos lydymosi temperatūra.
• Visą lydymosi laiką medžiagos temperatūra nekinta.
• Lydymosi šiluma: Q = λm.
•
Kietėjimas
• Kietėjimas - skystosios medžiagos virsmas kietąja.
• Šilumos kiekis, išsiskiriantis 1 kg skystosios medžiagos paversti kietąja jos kietėjimo temperatūroje, vadinamas savitąja kietėjimo šiluma. [λ] = 1 J/kg.
• Savitoji lydymosi šiluma lygi savitajai kietėjimo šilumai.
• Temperatūra, kurioje medžiaga kietėja, vadinama jos kietėjimo temperatūra.
• Visą kietėjimo laiką medžiagos temperatūra nekinta. Kietėjimo temperatūra lygi lydymosi temperatūrai.
• Kietėjimo šiluma: Q = -λm.
Lydymosi ir kietėjimo reiškinių aiškinimas medžiagos sandaros požiūriu.
• Kietoji medžiaga kaista:
• didėja dalelių vidutinis svyravimo greitis;
• didėja dalelių vidutinė kinetinė energija;
• suyra griežta dalelių išsidėstymo tvarka.
• Skystoji medžiaga aušta:
• mažėja ją sudarančių dalelių vidutinis greitis;
• mažėja dalelių vidutinė kinetinė energija;
• dalelės išsidėsto griežta tvarka.
• Daugelio besilydančių kūnų tūris didėja,
• kietėjančių - mažėja.
• Viena iš išimčių – vanduo.
Garavimas
• Garavimas – skysčio virsmas garais jo paviršiuje.
• Skysčio molekulės nuolat juda įvairia sparta.
• Dėl to, kad iš skysčio išlekia greičiausios molekulės, skystis vėsta.
• Skystis garuoja bet kokioje temperatūroje.
• Jei skystis yra uždarame inde, dalis molekulių grįžta į skystį.
Garavimo sparta priklauso nuo:
• skysčio rūšies,
• paviršiaus ploto,
• skysčio temperatūros,
• garavimo sąlygų (vėjo ir kt.)
Kondensacija
• Kondensacija – garų virsmas skysčiu.
• Garų kondensacija paaiškinamas rasos, rūko, debesų susidarymas.
Virimas
• Vandens virimo reiškinio stebėjimas:
• Garuoja vandens paviršius.
• Prie indo sienelių atsiranda garų burbuliukų.
• Burbuliukai didėja, Archimedo jėga stumia juos į viršų.
• Galiausiai vanduo ima virti – skystis virsta garais jo viduje.
• Panašiai verda ir kiti skysčiai.
Virimas
• Temperatūra, kurioje skystis verda, vadinama virimo temperatūra.
• Virimo temperatūra, esant pastoviam atmosferos slėgiui, yra pastovi, nes iš kaitinamo skysčio išlekia greičiausios dalelės ir vidutinė vidinė...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!