Kietosios medžiagos lydymasis

Kietosios medžiagos virsmas skystąja vadinamas lydymusi. Kad medžiaga lydytųsi, ją reikia pakaitinti iki jos lydimosi temperatūros.
Temperatūra, kurioje lydosi medžiaga, vadinama lydimosi temperatūra.
-39
Stearinas
72
Gintaras
360
Valgomoji druska
660
Geležis
1539
Kai kurių medžiagų lydymosi temperatūra
Savitoji lydymosi šiluma
Bandymais nustatyta, kad vienodos masės įvairioms kietosioms medžiagoms paversti skysčiu (visiškai išlydyti) reikia skirtingo šilumos kiekio.
Šilumos kiekis, kurio reikia 1 kg kietosios medžiagos paversti skysčiu jos lydymosi temperatūroje, vadinamas savitąja lydymosi šiluma.
Savitoji lydymosi šiluma
Ji priklauso nuo medžiagos prigimties. Savitoji lydymosi šiluma yra žymima graikiška raide λ (lambda) ir matuojama džauliais kilogramui:
Savitoji lydymosi šiluma
Lydimosi temperatūra ir savitoji lydymosi šiluma priklauso nuo slėgio. Slėgiui didėjant daugelio kūnų lydymosi temperatūra ir savitoji lydymosi šiluma didėja. Tačiau yra medžiagų (ledas, bismutas, galis, kietosios būsenos gyvsidabris ir t.t.), kurių lydymosi temperatūra ir savitoji lydymosi šiluma didėjant slėgiui mažėja.
Kai kurių medžiagų savitoji lydymosi šiluma
Medžiaga
Savitoji lydimosi šiluma, J/kg
Aliuminis
3,3  105
Varis
2,1  105
Vaškas
1,7  105
Sidabras
8,7  104
Plienas
8,4  104
Vandenilis
5,9  104
Deguonis
1,4  104
Lydymosi šilumos kiekis
Žinodami, kiek šilumos reikia 1kg medžiagos išlydyti jos lydymosi temperatūroje, kai atmosferos slėgis normalus, galime apskaičiuoti šilumos kiekį Q, reikalingą visam tos medžiagos bet kokios masės kūnui išlydyti:
Q – šilumos kiekis
m – kūno masė
- medžiagos saviroji lydymosi šiluma
Lydymosi šilumos kiekis
Tas šilumos kiekis vadinamas lydymosi šiluma. Ji matuojama džauliais:
[ Q ] = 1 J
Suskystėjusį kūną toliau šildant, jo temperatūra vėl ima didėti.
Paveiksle pavaizduota, kaip tolygiai kaitinamo masės m kūno temperatūra priklauso nuo jam suteikti šilumos kiekio
T1 – kūno pradinė temperatūra
Tlyd – kūno lydymosi temperatūra
Q1=cm(Tlyd-T1) - šilumos kiekis, kurio reikia T1 kūną įkaitinti iki jo lydymosi temperatūros.
- šilumos kiekis, kurio reikia masės m kūnui išlydyti jo lydymosi temperatūroje.
Kietėjimas
Skystosios medžiagos virsmas kietąja vadinamas kietėjimu.
Skystosios būsenos medžiaga pradeda kietėti tik atvėsusi iki tam tikros temperatūros. Visą kietėji- mo laiką temperatūra nekinta.
Temperatūra, kurioje medžiaga kietėja vadinama kietėjimo temperatūra.
Kietėjimo temperatūra lygi me- džiagos lydymosi temperatūrai.
Kietėdamas kristalinis kūnas išskiria tiek pat šilumos, kiek jos suvartoja lydydamasis. Medžiagai kietėjant, mažėja ją sudarančių dalelių greitis...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!