Medienos gaminiai grindims: medžio masyvo lentos, parketas, jų savybės, techniniai duomenys, panaudojimo galimybės

Įvadas Darbo aktualumas. Renkantis grindų dangą anksčiau tekdavo spręsti natūralumo ir ilgaamžiškumo dilemą. Nes natūralios medienos ar parketlenčių grindis tenka dažniau atnaujinti, jos greičiau nusidėvi. Kai kurios sintetinės dangos tvirtesnės ir atsparesnės dėvėjimuisi. Darbo objektas - medienos gaminiai grindims: medžio masyvo lentos, parketas, jų savybės, techniniai duomenys, panaudojimo galimybės. Darbo tikslas: išanalizuoti medienos gaminius skirtus grindims. Darbo uždaviniai: 1. Ištirti medžio masyvo lentas, parketas, jų savybės; 2. Pateikti medinių grindų techninius duomenys; 3. Nustatyti medinių grindų panaudojimo galimybės; 4. Išanalizuoti medinių grindų savybes. Parketo grindys - iš natūralios žaliavos (medienos) gaminama danga. Būtent mediena suteikia parketui daug teigiamų savybių: jis išlaiko šilumą, ilgaamžiškas, turi teigiamą poveikį sveikatai ir aplinkai ekologiniu atžvilgiu (skirtingai nuo kiliminių dangų, parketo dangos lygus paviršius nekaupia dulkių, jos lengvai nuvalomos). Parketo danga sudedama iš atskirų parketlenčių, tvirtinamų prie grindų arba sutvirtinamų tarpusavyje, priklausomai nuo jų tipo. Darbo metodai: sisteminė ir loginė analizė, lyginamoji analizė. Parketlenčių tipai Mediena suteikia parketui daug teigiamų savybių: jis išlaiko šilumą, ilgaamžiškas, turi teigiamą poveikį sveikatai ir aplinkai ekologiniu atžvilgiu (skirtingai nuo kiliminių dangų, parketo dangos lygus paviršius nekaupia dulkių, jos lengvai nuvalomos). Parketo danga sudedama iš atskirų parketlenčių, tvirtinamų prie grindų arba sutvirtinamų tarpusavyje, priklausomai nuo jų tipo. Šiuo metų žinomi 3 parketlenčių tipai - medžio masyvo, dvisluoksnės ir trisluoksnės. Pastarieji du tipai priklauso klijuotų daugiasluoksnių dangų grupei. Kiekviena atskira lentelė gaminama iš vientiso medžio masyvo. Vienetinės parketlentės priklijuojamos prie lygaus betoninio pagrindo, gerai išlygintų lentų paviršiaus arba prie specialaus pagrindo iš medinių plokščių. Toks klojimo būdas padeda išvengti girgždėjimo, vėliau vaikštant parketu. Suklijuotos medžio masyvo parketlentės šlifuojamos, gruntuojamos, antrą kartą šlifuojamos ir lakuojamos.1 Medžio masyvo parketas turi savo pranašumų ir trūkumų. Teigiamos savybės - gerai izoliuoja šilumą, patvarus, galima kloti įvairiais dekoratyviniais raštais (eglute, rombais, kvadratais). Trūkumai - brinksta nuo drėgmės ir susitraukia perdžiūvęs, todėl atsiranda plyšių; netinka šildomų grindų sistemai; pakankamai sudėtingas montavimo ir lakavimo procesas, reikalauja meistriškumo, laiko, darbo ir medžiagų sąnaudų. Medžio masyvo parketas Medžio masyvo parketas - tradicinės neklijuotos parketlentės. Kiekviena atskira lentelė gaminama iš vientiso medžio masyvo. Vienetinės parketlentės priklijuojamos prie lygaus betoninio pagrindo, gerai išlygintų lentų paviršiaus arba prie specialaus pagrindo iš medinių plokščių. Toks klojimo būdas padeda išvengti girgždėjimo, vėliau vaikštant parketu. Suklijuotos medžio masyvo parketlentės šlifuojamos, gruntuojamos, antrą kartą šlifuojamos ir lakuojamos. Medžio masyvo parketas turi savo pranašumų ir trūkumų. Teigiamos savybės - gerai izoliuoja šilumą, patvarus, galima kloti įvairiais dekoratyviniais raštais (eglute, rombais, kvadratais). Trūkumai - brinksta nuo drėgmės ir susitraukia perdžiūvęs, todėl atsiranda plyšių; netinka šildomų grindų sistemai; pakankamai sudėtingas montavimo ir lakavimo procesas, reikalauja meistriškumo, laiko, darbo ir medžiagų sąnaudų. Dvisluoksnės parketlentės - plokštės, suklijuotos iš dviejų medienos sluoksnių - viršutinio ir apatinio. Viršutinis - dažniausiai jau padengtas laku ar alyva tauriosios medienos sluoksnis. Tai 3-4 mm storio kietmedžio paviršius, kuriuo vaikštoma. Apatinis sluoksnis - bazinis, išlyginamasis, pagamintas iš vientisos faneros, OSB plokštės arba spygliuočių medienos. Jame išdrožti grioveliai ir įlaidai, skirti parketlenčių sujungimui tarpusavyje. Standartiniai dvisluoksnių parketlenčių dydžiai siekia 7- 18 cm pločio, 50-2200 cm ilgio ir 10- 20 mm storio. Klojimo būdas nesiskiria nuo tradicinio medžio masyvo parketo - galima klijuoti prie lygaus betono arba medinio pagrindo, taip pat didesnių išmatavimų parketlentes prie medinio pagrindo galima ir priklijuoti ir pritvirtinti medsraigčiais ar vinimis. Pranašumai - puiki šiluminė izoliacija, tinka šildomų grindų sistemai (dėl tinkamo parketlentės storio), galima kloti raštais, nuslopinamas girgždėjimas. Trūkumai - nemažos klijų, medžiagų sąnaudos, nes šias parketlentes reikia klijuoti prie pagrindo.2 Rinkoje atsiradus bambuko grindims, šios dilemos spręsti nebetenka, nes bambukas - tai ir natūralumas, ir ilgaamžiškumas. Kitaip sakant - du  viename itin dideliu bambuko atsparumu ir ilgaamžiškumu pasinaudojo ir grindų dangos gamintojai. Iki vartotojus tenkinančio gaminio nebuvo prieita iš karto. Pirmoji bambukinių grindų karta buvo daugiau azijiečių eksperimetas, kuris gana stipriai nuvylė egzotiškai atrodančių grindų pirkėjus. Tačiau antroji bambukinių grindų karta visiškai pakeitė vartotojų požiūrį į grindis iš bambuko medienos. Nes buvo pradėtos naudoti vakarietiškos presavimo ir klijavimo technologijos, kurios iš esmės pakeitė bambukinių grindų savybes.3 Bambuko žaliava ruošiama iš stiebų, juos pjaustant išilgai, smulkinant, presuojant, naudojant rišamąsias medžiagas. Yra ne viena bambuko žaliavos paruošimo technologija. Viena iš naujesnių- bambuko pluoštas, kuris gaunamas iš ilgų plonų stiebo juostų jas perpinant ir suklijuojant. Kadangi bambuko žaliava turi silikono, jai suklijuoti naudojama labai nedaug formaldehidinių klijų, kurių didelės koncentracijos yra kenksmingos. Dėl šios priežasties bambuko lentos ar juo padengti paviršiai yra ekologiškesni nei kitos dangos. Be to, klijuojant pluoštą išgaunama itin didelio tankio ir labai kieta medžiaga. Nustatyta, kad bambuko lentų grindys yra kietesnės už ąžuolo lentas, neįgeria vandens ir nereaguoja į aplinkos drėgmės bei temperatūros kaitą. Yra įvairių medžiagų kietumo skalių, bet lyginant pagal mineralų kietumo Moso skalę, paruošto bambuko lentos yra kietesnės už dolomitą (3,5-4) ir kai kurias marmuro atmainas. Bambuko lentų kietumas - 4-5.4  medinių parketlenčių, dvisluoksnio parketo, masyvo parketo, kamštinių dangų, grindų lentų klojimas, šlifavimas, padengimas (laku ar alyva);  laminuotų grindų grindų klojimas; Dvisluoksnės parketlentės. Dėl savo storio ir konstrukcijos ypatumų idealiai tinka šildomoms grindims. Dvisluoksnės parketlentės. Apatiniame sluoksnyje - jungčių grioveliai ir įlaidai. Hermio Preikšto nuotr. Trisluoksnės parketlentės - plokštės, suklijuotos iš trijų medienos sluoksnių - viršutinio, vidurinio ir apatinio. Viršutinis - atspariais lakais dengtas tauriosios medienos sluoksnis. Vidurinį sudaro keli patvarios pušies medienos tašeliai (3-4 cm pločio). Viduriniame sluoksnyje išdrožti sujungimo grioveliai ir įlaidai. Apatinis bazinis spygliuočio lukšto sluoksnis laiko vidurinio sluoksnio tašelius, fiksuoja ir išlygina. Trisluoksnės parketlentės dažniausiai didesnės už kitų tipų parketlentes: ilgis gali siekti 210-240 cm, plotis -14-22 cm, storis - 13-19 mm.5 Trisluoksnės parketlentės Trisluoksnės parketlentės sparčiai populiarėja dėl paprasto ir ekonomiško klojimo būdo nenaudojant klijų - prie grindų ar pagrindo jos neklijuojamos ir neprisukamos, sujungimui tarpusavyje klijų nereikia. Parketlentes tarpusavyje jungia briaunose esanti profilinių užraktų-spragtukų sistema „Click" (angl. spragtukas) - parketlentės viena briauna turi figūrinį griovelį (išdrožą), į kurį įdedamas kitos parketlentės įlaidas. Toks sujungimo būdas ir lengvesnis (apsieinama be įrankių), ir žymiai patvaresnis (vėliau nesusidaro plyšių, parketlentės laiko viena kitą). Vidutiniškai per 1 dieną galima nesunkiai pakloti apie 30 m² trisluoksnių parketlenčių. Trūkumas - ne visada nuslopinamas girgždėjimas, tai priklauso nuo nepakankamai lygių grindų, pagrindo, pakloto.6 Patvari ir lengva profilinių sujungimo užraktų sistema. Autoriaus nuotr.   Trisluoksnių parketlenčių klojimui skirtas paprasčiausias ir ekonomiškiausias vadinamasis plaukiojantis būdas. Nenaudojama klijų, nes parketo danga ne pritvirtinama stacionariai prie pagrindo, o laisvai guli, tarsi plaukioja, parketlentėms susikibus tarpusavyje įlaidų ir griovelių užraktais. Svarbi sąlyga - betoninių grindų paviršius turi būti maksimaliai lygus. Jis dengiamas hidroizoliacine plėvele, ant kurios reikia pakloti akustinį paklotą, kuris šiek tiek kompensuoja grindų nelygumus ir slopina parketlenčių girgždėjimą vaikštant. Ant pakloto klojamos trisluoksnės parketlentės.7 Dvisluoksnių klojimas reikalauja daugiau įrankių ir medžiagų, o plaukiojantis - mažiau, bet abiem būdais klojant pirminių ir būtiniausių įrankių ir medžiagų sąrašas yra vienodas. Įrankiai: Prieš klojimo pradžią turi būti tobulai išlygintas pagrindas. Daugumos grindų gamintojų keliami reikalavimai pagrindui - leidžiama maksimali 3 mm tolerancija 2 metrų ilgyje. Senas betonines grindis, turinčius daugybę nelygumų, duobelių, galima išlyginti vadinamaisiais savaime išsilyginančiais mišiniais. Kartais pakanka pašlifuoti jas diskiniu šlifuokliu. Šlifavimo popieriaus rūpumas priklauso nuo pagrindo nelygumo. Parketlentes galima kloti ir ant senų medinių grindų, kurių nelygumus irgi būtina išlyginti būgniniu šlifuokliu.8 Parketo grindys - iš natūralios žaliavos (medienos) gaminama danga. Būtent mediena suteikia parketui daug teigiamų savybių: jis išlaiko šilumą, ilgaamžiškas, turi teigiamą poveikį sveikatai ir aplinkai ekologiniu atžvilgiu (skirtingai nuo kiliminių dangų, parketo dangos lygus paviršius nekaupia dulkių, jos lengvai nuvalomos). Parketo danga sudedama iš atskirų parketlenčių, tvirtinamų prie grindų arba sutvirtinamų tarpusavyje, priklausomai nuo jų tipo. Tradiciškai parketas gaminamas iš lapuočių, o ne spygliuočių medienos, nes ji kietesnė ir atsparesnė dilimui. Tačiau ir lapuočiai tarpusavyje skiriasi: vienos rūšys stabilios ir kietos, kitos - kaprizingos ir minkštos; vienas žinome nuo vaikystės, kitos-egzotiškos, kaip rojaus paukščiai.9 Dažniausiai parketą renkamės atsižvelgdami į medienos spalvą ir piešinį. Jei eilinis pirkėjas skirtingų medienos rūšių spalvose ir piešiniuose išskiria dešimtis geltonai-rudų atspalvių, tai profesionalai mato begalinę struktūrų ir spalvų įvairovę. Pasirinkti teisingai, kai spalvą reikia suderinti ir su vienos ar kitos rūšies medienos fizinėmis- mechaninėmis savybėmis, nėra paprasta. Pagal spalvą profesionalai parketą sąlyginai skirsto į 6 grupes: šviesų, geltoną, rausvą, raudoną, rudą, tamsų. Parketui naudojamų medienos rūšių išties daug. Vienoms galima išvardinti tik privalumus, kitose rasti ir privalumų, ir trūkumų. Parketas Ąžuolas - klasikinė, tradicinė Europoje medienos rūšis. Yra apie 200 jo atmainų. Galima rasti net ir raudoną ąžuolą. Ąžuolo mediena viena iš tų, kuri plečiasi ir traukiasi minimaliai, panašiai kaip tikas. Parketas iš šios medienos gražus tiek šviesus (klasikinis), tiek balintas, tiek ir juodas, moreninis. Klevas - subtili medžiaga šviesiam parketui, efektingai kontrastuojančiam su tamsiais baldais. Klevo parketas beveik baltas, su vos pastebimu gelsvu atspalviu. Oro ir saulės poveikyje spalva patamsėja iki kreminės. Skroblas - beržo giminaitis, turintis susisukusį plaušą, kuris trukdo jį apdirbti. Parketas iš šios sunkios medienos - švytintis, perliškai baltas (arba tirpstančio sniego spalvos) su plonyčiais smėlio spalvos siūleliais.10 Uosis - kietesnis už buką bei ąžuolą. Uosis taip pat sutinkamas ir Amerikoje bei Japonijoje. Parketas iš šios medienos - grietinėlės spalvos, labai elastingas, todėl dažnai klojamas sportui skirtuose objektuose. Kietumas 4,0-4,1 HB.11 Bambukas, kuris yra užkariavęs tropikus ir subtropikus,- puiki medžiaga parketui. Tai nėra medis. Jo stiebas - kietas šiaudas, kurio aukštis siekia 40 metrų, o skersmuo - 30 cm. Toks parketas labai stiprus, gerai laiko apkrovas, atsparus klimato permainoms. Tankus ir vienalytis, tarsi emaliuotas, linų spalvos bambukinių lentelių paviršius, pagyvintas retomis juostelėmis (stiebo mazgų vietose) ir papuoštas tamsių strėlyčių-kapiliarų lietumi. Bambuko šlifavimas reikalauja virtuoziško meistriškumo, tačiau rezultatas to vertas. Kaštonas, kurio gimtinė - Azija, palaipsniui plito visame pasaulyje. Ypač paplitęs Europoje ir Viduržemio jūros regione. Jo tekstūra primena ąžuolą, tačiau piešinys minkštesnis ir vienalytiškesnis. Kaštono spalva geltonai-ruda, vaizdinga ir, kaip sakoma, skoninga. Parketui iš šios medienos reikalinga pastovi drėgmė.12 Tiką nuo seno vertina laivų statytojai. Juo iškloti visų šiuolaikinių prabangių jachtų deniai. Ši medžiaga praktiškai nepūva, nes tiko plaušas prisotintas aliejinėmis medžiagomis. Todėl mediena beveik nesideformuoja ir nesugeria drėgmės. Kambala neretai pakeičia tiką, kadangi ji taip pat atspari klimato kaitai ir padidintai drėgmei. Alyvmedis įvežamas iš pietų Europos ir šalia esančių Azijos regionų. Subrendusi mediena yra blyškaus gintaro spalvos, kartais su rausvu atspalviu, kurią puošia neįtikėtini tamsiai oranžiniai zigzagai, primenantys saulės blyksnius. Kadangi mediena labai tanki ( 850-950 kg/m3), o tekstūra smulki, ji gerai šlifuojasi.13 Rausvas parketas Kriaušė priskiriama rausvosios medienos šeimai. Jos atspalvis švelnus, bet sodrus. Tekstūra beveik nepastebima. Metinių rievių piešinys silpnai išreikštas. Kietumas vidutinis.14 Vyšnia taip pat iš rausvaspalvių šeimos. Gaminiai iš jos kartais turi rausvai rusvą arba rausvų perlų atspalvį. Šią medieną labai mėgsta baldininkai ir dekoratoriai , nes bet koks gaminys, ar tai būtų baldas, ar parketas, atrodo labai gražiai. Bukas puikiai pjaunasi ir šlifuojasi. Specialaus šiluminio apdirbimo būdu, buko atspalvį galima pakeisti šiltu rudai-rausvu ir tuo pačiu suvienodinti. Šviesesnė šios medienos atmaina priskiriama šviesioms rūšims ir vadinama šviesiuoju buku. Alksnis auga ne tik mūsų kraštuose, bet ir Mažojoje Azijoje bei Šiaurės Afrikoje. Džiūdamas mažai deformuojasi, todėl iš jo pagamintas parketas atsparus drėgmės kaitai. Ši mediena nėra kieta ir, deja, ją labai lengvai pažeidžia kenkėjai, tačiau labai vertinama dėl savo elegantiškos nepakartojamos spalvos. Parketas tarsi švyti rausvai auksine spalva, ir šis švytėjimas neišblėsta, net kai mediena nuo laiko patamsėja. Raudoną medieną turintys medžiai paplitę šilto klimato zonoje. Net ir nedideli intarpai parkete iš tokio egzotiško medžio suteiks jūsų grindims puošnumo ir prabangos. Riešutmedis - populiariausias rudą medieną turinčių medžių atstovas. Kur jis beaugtų, keisdamas, priklausomai nuo klimato ir dirvožemio, medienos spalvą bei struktūrą, visada jis pageidaujamas interjero apdailoje. Džiūvant neatsiranda jokių skilimų ar deformacijų. Tankis - 600-650 kg/m³.15 Ebeno medis, kaip žinoma, juodas. Tačiau tik kai kurių jo atmainų mediena tamsi, nuo žalios iki juodos. Šio medžio mediena beveik vienalytė: nei metinės rievės, nei išcentriniai spinduliai neišsiskiria. Moreninis ąžuolas - giliai tonuotas, tarsi apanglėjąs, per amžius buvo vertinamas dėl savo antikvarinės išvaizdos. Šioje kilmingoje medžiagoje susilieja laikas, šiluma ir akmens kietumas Parketlenčių dydis. Jei vienetinio parketo lentelė ilgesnė kaip 350mm, o storis viršija 16 mm, krinta medžiagos stabilumas. Tai prieštarauja estetikos reikalavimams: kuo lentelė didesnė, tuo grindys gražesnės. Problemą išspręsti padeda šiuolaikiniai džiovinimo būdai, rūšiavimas ir medienos apdirbimas, parketo klojimo technologinių naujovių įgyvendinimas ir šiuolaikinės parketo priežiūros priemonės. Naudoti didesnių išmatavimų lenteles leidžia ir tvirtesnės bei stabilesnės medienos naudojimas. Lentelės storis gali būti 10,14,15,16,19,22 mm.16 Kuo parketlentė storesnė, tuo daugiau kartų ją galima šlifuoti. Atitinkamai, tuo ji ilgaamžiškesnė. Darbinis lentelės sluoksnio storis svyruoja nuo 5 iki 10 mm. Didžiausią darbinį sluoksnį gali turėti 22 mm storio parketas.17 Įvairiose šalyse egzistuoja skirtingi kokybės standartai. Vokietijos standartas (DIN) numato tris kokybės grupes (nuo aukščiausios link žemiausios): Natur (N), Gestreift (G) ? Rustical (R). Austrijos standartas ( B3000) įveda papildomą, dar aukštesnę kategoriją, Exwisit (E) - pagerintos kokybės. Rusijoje skirstoma į dvi kategorijas A ir B. Itin kokybiškos parketlentės pagal medienos pjūvį skirstomos į tangentinio ir radialinio pjovimo. Tangentinis parketas aukščiausios kokybės. Gaminamas iš lentelių, gautų pjaustant medžių kamienus metinių rievių liestinių kryptimis. Taip medienos tekstūra atrodo gyvybingesnė, piešinys banguotesnis, primenantis gotikinio stiliaus arkas. Jokių defektų tokiose parketlentėse būti negali. Radialinis - aukščiausios kokybės rinktinis radialinio pjovimo parketas (pjūvis eina kamieno skersmeniu. Visų lentelių tekstūros piešiniai panašūs. Šiam parketui neleidžiami jokie pažeidimui. Parketas labai atsparus išorės poveikiui, tačiau brangus, kadangi lentelių išeiga neviršija 10-15% bendro medienos kiekio. Daugelis firmų įveda dar papildomus vidinius parketo rūšiavimo kriterijus. Todėl net ir turintys tą patį pavadinimą, skitingų firmų gaminiai gali skirtis savo išvaizda ir kokybe. Medinės grindys (medžio masyvas) Paprastai medinės grindys yra prikalamos prie medinio pagrindo. Jei tašeliai klojami, kas 400 mm, lentų storis turėtų būti 28 mm, jei tašelių žingsnis 600 mm, grindlenčių storis turėtų būti 33 mm. Norint išvengti dėl drėgmės atsirandančių pakitimų lentose, svarbu, kad klojamų grindų drėgmė atitiktų klojimo metu patalpoje esančią vidutinę drėgmę. Jei mediena bus drėgnesnė, grindlentėse gali atsirasti dideli plyšiai. Pastoviai šildomose patalpose klojamos specialaus džiovinimo grindys, kurių drėgnumas yra mažesnis nei 10 %. Tokias grindis galima kloti iš karto. Grindlentės gaminamos įvairaus storio, pločio ir ilgio, taip pat ir nustatyto ilgio. Paprastai parduodamos lentos, kurių storis yra 21 – 33 mm, plotis 58 - 120 mm. Dažniausiai gaminamos šių matmenų grindlentės: 28 x 58, 28 x 70, 28 x 95, 28 x 120, 33 x 95 ja 33 x 120 mm.18 Grindlentes sudėkite tarp jų palikdami oro tarpą ir palikite, tol, kol medis prisiderins prie patalpos drėgmės Pavyzdžiui: 10 m2 patalpoje klojamos 28 x 95 mm pločio grindlentės (storis x plotis). Remiantis lentele, sąnaudos yra 10 x 11,5 tiesiniai metrai. Nuostoliai gali būti labai įvairūs. Klojant lentas su įpjovomis galuose nuostoliai mažesni, nes sudūrimo vietos neturi būti ant tašelių. Prieš klodami lentas įsitikinkite, kad pagrindas yra lygus ir be nuokrypių. Patikrinimui naudokite mažiausiai 3 metrų gulčiuką, pagrindą gulsčiuku patikrinkite visomis kryptimis. Nelygumus sulyginkite obliumi arba pleištais. Pirma lenta klojama išdroža į sienos pusę. Jei ilgiu klojamos kelios lentos, virvele patikrinkite, kad jos gulėtų vienodai. Nesitikėkite, kad siena yra visiškai tiesi. Tarp lentų ir sienos įkiškite pleištus, kad liktų vietos natūraliam grindų plėtimuisi. Palikite 10 mm atsargą deformacijai.19 Lentų sudūrimai daromi ant tašelių, paskirstant juos vienodai visu plotu. Greta esančių lentų sujungimai negali būti ant to paties pagrindo. Jei lentų galuose yra įlaidai, tai sujungimai nebūtinai turi remtis ant tašelių. Gamykloje nulakuotos grindlentės papildomos apdailos nereikalauja. Grindlentes, kurias reikės dengti apsauginiu sluoksniu, kurių drėgmė yra mažiau nei 10 %, kad jos nenukentėtų ar nesugertų drėgmės, klojimo metu saugokite ir klokite paskutinėje statybos darbų eilėje. Eglines ir pušines grindlentes galima tuojau dažyti ar lakuoti, tačiau kartais reikia prieš apdorojant nuobliuoti. Šviesus lakas išryškina medžio faktūrą, lakuotas grindis lengva prižiūrėti. Pirmą kartą reikia lakuoti tris kartus. Kad lakas gerai išdžiūtų ir sukietėtų, patalpos temperatūra turi būti 15-25 °C. Paprastai naudojamas skiedžiamas skiedikliu alkidinis lakas, tačiau galite naudoti ir laką, paruoštą vandens pagrindu. Nulakavus vieną kartą nelygumus galite išlyginti lengvai pašlifuodami.20 Išvados 1. Mediena suteikia parketui daug teigiamų savybių: jis išlaiko šilumą, ilgaamžiškas, turi teigiamą poveikį sveikatai ir aplinkai ekologiniu atžvilgiu (skirtingai nuo kiliminių dangų, parketo dangos lygus paviršius nekaupia dulkių, jos lengvai nuvalomos). Parketo danga sudedama iš atskirų parketlenčių, tvirtinamų prie grindų arba sutvirtinamų tarpusavyje, priklausomai nuo jų tipo. 2. Šiuo metų žinomi 3 parketlenčių tipai - medžio masyvo, dvisluoksnės ir trisluoksnės. Pastarieji du tipai priklauso klijuotų daugiasluoksnių dangų grupei. 3. Tradiciškai parketas gaminamas iš lapuočių, o ne spygliuočių medienos, nes ji kietesnė ir atsparesnė dilimui. Tačiau ir lapuočiai tarpusavyje skiriasi: vienos rūšys stabilios ir kietos, kitos - kaprizingos ir minkštos; vienas žinome nuo vaikystės, kitos-egzotiškos, kaip rojaus paukščiai. 4. Dažniausiai parketą renkamės atsižvelgdami į medienos spalvą ir piešinį. Jei eilinis pirkėjas skirtingų medienos rūšių spalvose ir piešiniuose išskiria dešimtis geltonai-rudų atspalvių, tai profesionalai mato begalinę struktūrų ir spalvų įvairovę. 5. Medžio masyvo parketas turi savo pranašumų ir trūkumų. Teigiamos savybės - gerai izoliuoja šilumą, patvarus, galima kloti įvairiais dekoratyviniais raštais (eglute, rombais, kvadratais). Trūkumai - brinksta nuo drėgmės ir susitraukia perdžiūvęs, todėl atsiranda plyšių; netinka šildomų grindų sistemai; pakankamai sudėtingas montavimo ir lakavimo procesas, reikalauja meistriškumo, laiko, darbo ir medžiagų sąnaudų. 6. Trisluoksnių parketlenčių klojimui skirtas paprasčiausias ir ekonomiškiausias vadinamasis plaukiojantis būdas. Nenaudojama klijų, nes parketo danga ne pritvirtinama stacionariai prie pagrindo, o laisvai guli, tarsi plaukioja, parketlentėms susikibus tarpusavyje įlaidų ir griovelių užraktais. Svarbi sąlyga - betoninių grindų paviršius turi būti maksimaliai lygus. Jis dengiamas hidroizoliacine plėvele, ant kurios reikia pakloti akustinį paklotą, kuris šiek tiek kompensuoja grindų nelygumus ir slopina parketlenčių girgždėjimą vaikštant. Ant pakloto klojamos trisluoksnės parketlentės. 7. Dvisluoksnių klojimas reikalauja daugiau įrankių ir medžiagų, o plaukiojantis - mažiau, bet abiem būdais klojant pirminių ir būtiniausių įrankių ir medžiagų sąrašas yra vienodas. Įrankiai: 8. Prieš klojimo pradžią turi būti tobulai išlygintas pagrindas. Daugumos grindų gamintojų keliami reikalavimai pagrindui - leidžiama maksimali 3 mm tolerancija 2 metrų ilgyje. Senas betonines grindis, turinčius daugybę nelygumų, duobelių, galima išlyginti vadinamaisiais savaime išsilyginančiais mišiniais. Kartais pakanka pašlifuoti jas diskiniu šlifuokliu. Šlifavimo popieriaus rūpumas priklauso nuo pagrindo nelygumo. Parketlentes galima kloti ir ant senų medinių grindų, kurių nelygumus irgi būtina išlyginti būgniniu šlifuokliu. Literatūra 1. Аndrijаuskiеnė, А (2014). Įmоnių еkоnоmikа. Vilnius: Prеsvikа. 2. Аpynis, А. (2011). Оptimizаvimо mеtоdаi. Vilnius: Vilniаus univеrsitеtо lеidyklа. 3. Bаgd.iūniеnė, V. (2016). Įmоnių vеiklоs plаnаvimаs ir аnаlizė : еsmė ir vеrslо situаcijоs . 4. Vilnius: Cоntо litеrа. 5. Bаgdоnаs, V., (2015). Medienos panaudojimas interjere. Vilnius, p. 30. 6. Bаzlеy, J. D., Nikоlаj, L. А., Grоvе, H. D. (2013). Wооdеn floors Cоncеpts аnd Usеs. Bоstоn: PWS. Kеnt, p. 843. 7. Бажанова, А. А. (2009). Факторы, влияющие на себестоимость продукции. Материалы III международной научной студенческой конференции. . []. Priеigа pеr intеrnеtą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!