Medicininė chemija

TITRIMETRINE ANALIZĖ (ACIDIMETRIJA ALKALIMENTRIJA ) Analizines chemijos dalis,nagrinejanti medžiagos kiekibyne sudetį.Tikslas yra nustatyti medžiagu kikius mešiniuose ar tirpalose . Kokybine : Kikybine: 1Gradimetrija-masiu matavimas 2Titrimetrija-pagrista medžaigos turio nustatymui Titrimrtrijos metodai: • Nautralinimo budas:acidimetrija ir alkalimetrija • Oksidimetriaj budas perganatometrija,jodometrija • Kompleksometrija (jos metu susidaro komplexai ) • Nusodinimo (iš tirpalo nusodinama tiriama m-ga ) Titravimas-žinomas tūris titruoto tirpalo supilomas į nežinoma koncentracijos tirpala. Tiesioginis titr.-kai su titrantu titruojame tesiogei tiriama medžiaga Netesioginis –kai tiruojama ne tiriama m-ga o jos produktus Atvirkštinis – Neutralinimo budas .Acidimetrija žinomas titrantas rygštis.Tirantas parenksmas pagal: Turi greitai reaguoti su medžiaga Reakcija negrižtama Susidare produktai neturi hidruolizuotis Turi reaguoti stichiometriškai –tam tikrais moliu kiekiais. Indikatoriu teorija aiškina ASVALDO TEORIJA Indikatorius –org.medžiagos silpnos rugštys arba silpnos bazes,pasižyminčios tuo kad ju molekules tirpale yra vienos spalvos ,o jonai kitos. Ekvivalentiškas taškas –taškas ,kuriame re-ciaj įvyko pilnai . CHEMINIS EKVIVALENTAS Ekvivalentas-tai reali ar įsivaizduojama dalele ,kuri cheminese reakcijose prisijungia,pakeičia ar kaip nors kitaip atitinka 1protono,o oksidaciojos reakcijose 1elektrorna. Gram ekvivalentas- medžiagos gramu kiekis atitinkantis jos ekvivalentui. Rugšties gram ekvivalentas yra lygus jos molekulinei masei padalinta iš vandenelio atomų skaičiaus ) -tai yra ekvivalento faktorius,kokia dalis sudaro realios daleles sudaro ekvivalenta Bazės g. ekviv ,jos molekulinei masei padalintai iš atitinkamo metalo valentingumo Druskos g.ekviv. yra lygus jos molekulinei masei padalinta iš metalo valentingumo ir jo atomu skaičiaus sandaugos. v-metalo valentingumas TERMODINAMIKA Termochemija -yra termodinamikos dalis. Chemine termodinamika- suteikia galymybe išspresti cheminio ir beocheminio proceso balansa.Nurodo galymybe įvykti cheminei reakcijai. Dalis chemines energojos vyrsta šiluma .Tai pat chemine energiaj gali virsti ir elektrinę energija Termodinamika –nagrineja medžiagų savybes ,pryklausuomybe nuo chemines sudities ir strukturos,temperaturos,slegio ,šia savybių pokečių ,vykstant cheminiams ir fizikiniams procesams Termodinamikos savokos : Termodinamine sisitema –reali ar isivaizduojama erdves dalis ,apribota esančiais ar įsivaizduotais seneliais.Sritis ,esanti už senelies ribų vadinama aplinka. Termodinamine sistema su aplinka gali keistis 2 budais : • Medžiaga • Energija Jeigu sistema su aplinka nesikeičia medžiaga ,o keičiasi tik-tai energiaj –tai tokia sistema vadinama UŽDARA Jeigu sistema su aplinak keičiasi ir medžiaga ir energija tai –tokai sistema –ATVIRA Jeigu sistema nesikeičia nei medžiaga nei energiaj –tai tokai sistema IZALUOTA, Izuoliacija gali būti tik tam tikrais energiojos rušiais.PVZ : termiškai,mechaniškai SISTEMOS SKIRSTOMOS : Faze- yra sistemos dalis ,apribuota nuo kitų jos daliu skiriamuoju paviršiumi,Prejes ši ribinį paviršiu ,medžiaga keičia savo savybes. • HOMOGENINES –tai tokia sistema kurioje visos sistemos savybes ,visoje sistemoje yra vienodos arba letai ir toligiai kinta.PVZ :duju mišiniai,tikrieji tirpalai • HETEROGENINES –Sisideda iš 2 arba daugiau ,homogenišku sričiu,vadinamos fazemis. PVZ sistemoje ledas ir vanduo ,vandens ir kreidos mišinis. Sistemos savybes • Estensyvios priklauso nuo mases PVZ –sistiemos šiloms kiekis Q • Intensyvios nuo mases nepriklauso PVZ.temperatura. Sistemos buvis yra nusakomas savybiu visuma ir matematiškai aprašomas sistemos būvio ,parametrais ,pasikeitus bent vienam būvio parametrui ,kinta ir sistemos būvis. Temodinamine pusiausvyra-tai būvis,kai sistemso poveikis į aplinka ir atvirkšiai yra vienodi. Termodinaminis procesas-sistemos būvio perejimas iš vienos į kita ,Jeigu pereina tik per pusiausvyra –tai galboma apie grižtamus procesus. Grižtami procesai- tai tokie ,kai sistema grįžta į pirmykštį bųvį,nepalikdama pakitimo nei sistemoi nei aplinkoje .T.y. tiesioginiai ir grižtami processai yra vienodi. Jeigu tik vyksta pakitimas arba išoreje arba viduje –tai tokie procesai negrižtami. I TERMODINAMIKOS DESNIS • Energija iš niekur neatsiranda ir niekurr nedingsta ,o tik pereina iš vienos busenos į kita,grieštai ekvivalentinaiis kiekiais.(energijos tvermės desnis) • Jeigu izaluotuoje sistemoje energija, vyksta kokie nors procesai ,pilna sistemos energija lieka nepakitusi. Jeigu neizaluotoje sistemoje procesai yra susieti su energijos mainais tarp ssitemos ir aplinkos-tai energijos pasikeitimas sistemoje lygus pasikeitimui aplinkoje.(kiek sisitema energijos neteko tiek aplinka prieme ) Jeigu sistema energijos neteko tai ženklas(-) Amžinuojo variklio sukuonstruoti neimanoma nes nera tokiossistemos kur E didetų del joje vykstančiu procesu. ENERGIJOS MAINAI tar sistemos ir aplinkos gali vykti 2 budais: Darbo forma • Šilumos forma SISTEMA gali mainus vykdyti ir darbo ir šilumos forma I termodinamikos desnis Q-sistemai suteiktas šilumos kiekis, U-sistemos vidine enregija. Jei sistemai suteikiamas kažkoks šilumos kiekis ,ta šiluma gali buti panauduota vidines energijos pokyčiui ir sistemos darbui atlikti.. Epilna =Ekinetine + Epotenciali +U (vidine energija ) Ekinetine-judančios sistemos energija Epotenciali ---sąlygojama išores jėgų lauko poveikis(PVZ gravitacinis ,elektromagnetinis laukas) U-labai įvairį.Molekuliu judejimo,atomų ir ju grupių sviravimo ,e sužadinimo enrgija ,branduolinė energija ,e- judejimo branduolyje energija. IZOCHORINIS PROCESAS (V-constanta )-vykstanti postoveis turio sąlygomis ,sistemai suteikiama šiluma IZOBARINIS PROCESAS- (p-constanta) Dydžiu U + pV suma vadinama ENTALPIJA ir žymima H. Entalpija –yra termodinaminiu funkcija ,charakterizuojanti viena iš sistemios savejkiu.Entalpijos įšmatuot neeina .Galima išmatuoti entalpijos pokyti. U+pV=H Q = H2-H1 -------- H-yra diddesne už vidinė energija U Vidine energiaj U,p,V H, apibudina sistemos busena . Vykstant izobariniams procesui gaunama šiluma eina entalpijos H didejimui Vykstant izochoriniam procesui gaunama šiluma vidines energijos didejimui . Ši savoka labai svarbi termochenijai ,nes ji nusako reakcijos šilumini efekta. VISU EGZOTERMINIU REAKCIJU ENTALPIJOS POKYTIS NEIGIAMAS .Šios reakcijos vyksta savaime neregiojos mažejimo kryptimi . VISU ENDOTERMINIU RAKCIJU ENTALPIJOS POKYTIS TEIGIAMAS Dažnai šiluminis reakcijos aprašamos termodinaminemis lygtimis.Jos rašant žymima sisitema sudarančia cheminiu jungeniu agragatine busena ir nurodomas reakcijos šiluminis efektas. Parašytoji lygtis vaizduoja endotermini proceca H>O (teigiamas ) HESO DESNIS Keliu nuosekliai vykstančiu cheminiu reakciju suminis energetinis efektas lygus bet kurių kitų reakcijų suminiam energetiniam efektui,jei pradines medžiagos ir galutiniai produktai vienodi . Taiklant heso desni : Iš HESO DESNIO daromos tam tikros IŠVADOS: • Jei sistema po tam tikro sakičiaus procesu grižta į pradinę būsena ,tai visų tų procesu šiluminių efektų suma lygi nuliui . • Junginio susidarymo šiluminis efektas lygus jo skilimo šiluminiaim efektui ,tik yra priešingo ženklo • Reakcijos energetinis efektas lygus reakcijos produktu susidarymo šilumu sumos ir reaguojančiu medžiagų sisudarymo šilumu skirtumui . II TERMODINAMIKOS DESNIS FORMULUOTĖ-sistema stengiasi pereiti į tokį padetį ,kurioje esti daugiuasia galimu mikrobūsenu . • Šiluma negali pereiti savaime nuo šaltesnio kuno šiltesnaim • Bet kokios rušies energija gali pereiti nuo vieno kūno kitam tiktai tuo atveju jeigu 1 kūno termodinamines potencialas bus didesnis už antrąjį • Savaiminaii processsai gali atlikti darba .Jeigu processas yra grižtamas ,darbas bus maksimalus jei processas negrištams atliekamas darbas bus mažesnis už maksimalų Entorpija yra medžiagos chaotiškumo matas .Izaliuotoje sistemuoje ,remiantys entropija gilima nusakyti savaimingumą ,kryptį. Kiekviena sistemos busena atitinka tam tikra entropijos reikšmė. Jei vyksta savaiminis negrištamas termodinamikos procesas ENTROPIJA DIDEJA . Jeigu procesas grištamasis tai entropijos reikšme nesikeičia . Kai savaiminiai procesasi pasiekia pusiausvyra izuoliotos sistemos entrapija yra maksimali. T-absuoliutine temperatura,Q-sistemos suteikta enrgija, -entropyjios pokitys. NEGrištamasis procesas Entropija yra šiluminio talpumo faktorius .Jeigu sistema ,izotermiškai sugeria šiluma tai šiluma padidina vidine energija ir butent ta nergija kuri negali buti paverčiama --SURIŠTOJI ENERGIJA negali vykti atvirkštine kryptimi. W-termodinamine tikimybė,k-bolcmano konstatnta() R-universaluoji duju konstanta ,N-avagadro sakičius. Labai svarbi sistemos busenos funkcija yra izobarinis –izoterminis potencialas ,gibso potencialas ,gibso energija ,arba sistemos laisvoji energija. -laisvoji energija Savaime procesas vyksta Gibso potencialo mežejimo kryptimi .Tik tada energija išskirianti processo metu ,gali atlikti naudinga darba nes A-sistemos atliekamas darbas Jei procesas vyksta savaime tai sistemos entalpiaj mazeja entropija dideja Izuoliuotose sistemose gali vykti tik tokie procesasi ,kuriu metu dideja sistemos entropija S. Entropija S-priklauso nuo medžiagos kiekio sistemoje .Tai adityvus dydis - + 0 procesas nevyks + - =0 mažinus ,tampa savaiminis + + =0 lant ,pocesas savaiminis CHEMINE PUSIAUSVYRA Visas chemines reakciajs galima suskirstyti į grįžtamasisias ir negrištamasias. Vykstant grižtamajai reakcijai ,po tam tikro laiko susidaro chemine pusiausvyra .Tai dinamine pusiausvyra .Jai susidarius ,chemine reakcija ne nutruksta ,bet bet medžiagu koncentracija nebesikeičia . Reakcijos greitis tesiog proporcingas reaguojančiu medžiagu kocentraciojoms. G-izobarinis –izoterminis potencialas,gibso nergija. G0 standartinis gibso potencialas ,R-universaluioji duju konstanta,T-absuoliutine temperatura ,p-duju slegis . Homogeniniai sistemoje vykstančią chemine reakciaj galima išreikšti tokia schema aA+bB cC+dD abcd-koeficientai Kp vadinamas chemines pusiausvyros konstatnta ,priklauso tik nuo temperaturos . CHEMINE REAKCIJOS GREITIS Chemine kinetika –nagrineja cheminiu reakciju greiti ir mechanizma. Jis matuojamas pradines reaguojančiu medžiagu koncentracijos mol/l pokyčiu per laiko vieneta. tikrasisi greitis Pagal mechanizma reakcijos skirstomos Paprastoji-molekuline. Jojine Radikaline –grandinine Chemine reakciojos kinetiškai klasifikuojami pagal molekuliu skaičiu.: Monomolekuline- I2---2I Biomolekulines reakciojos elementariajam aktui reikia dvieju daleliu .H2+ J2---2HJ Trimolekulines 2NO+Cl2---2NOCl Sudetiens reakcijos skirstomos • Nuoseklinemis kai reakcija vyksta nuoseklaii A-B-C • Konsekutyviosiomis Porolelines –kai kartu vyksta kelios reakcijos . • Konjuguotusiso-kai kartu dalyvauja dar kokia nors molekulė. VEIKSNIAI LEMIANTYS CHEMINES REAKSIJOS GREITI Jei sistema homogenine greitis priklauso nuo koncenracijos ,prigimties ,temperaturos ,katalizatuoraius Jei heterogenine greitis priklauso nuo konvekcijos ,difuziojos ,faziu KONCENTRACIJOS ITAKA Reakcijos greitis tesiogiai rpoporcingas reaguojančiu medžiagu koncentraciju sandaugai . V-k[A][B] k –proporcingumo koeficientas ,reakcijos greičio konstatanta. Chemines pusiausvyros konstanta K K= REAKCIJOS GREIČIO PRIKALUSOMYBE NUO TEMPERATUROS . Šildant sistema ,kurioje vyksta chemine reakcija ,dalelels dažnaiu sisiduria per laiko vienete nes jos greičiau juda. VAN‘t HOFO taisykle- temperaturai pakilus 10 C reakcijos greitis padideja nuo 2 iki 4 kartų.skaičius rodantis kiek kartu padidejo reakcijos greitis pakilus 10C vadinamas temperaturiniu Van‘t Hofo Koeficientu. Van‘t hofo taisykle apiteksliai parodo kartu padidejima nes nebuvo žiureta į medžiagu prigimtį ir aktivacijos energija AKTYVACIOJOS ENERGIJA A.E- yra skirtumas tarp energiojos pertekliaus ,kurio reikai reakciojso energiojso barjerui nugaleti ,ir vidutines kinetines molukuliu energiojos . Priklausuomybe tarp aktyvacijos energiojos ,temperaturos ir reakcijos greičio k-reakcijos greičio konstanta,T-absulitine temperatura ,air b –konstantos ,budingos kiekvienai reakcijai. E-aktivacijos energija , R –duju konstanta. KATALIZĖ Katalizatuoriai yra medžiagos ,keičiančios reakcijos greiti. Skirstomos : Teigiamos didina reakcijos V Neigiamos. Slopina reakciojos V HOMOGENINE KATALIZEI Katalizatuoris yra tos pačios fazes kaip ir reaguojančios mediagos. Katalizatuoris mažina reaguojančiu medžiagu aktyvacijos energija. 1.A+B----A...B---AB 2. A+K---A....K----AK 3.AK+B----AK....B 4.AK....B----AB+K HETEROGENINE KATALIZE Katalizatuoris yra skirtingu faziu. FERMENTINE KATALIZE Fermentai katalizuoja įvairias reakcijas hidrolize,polikondensacijos,oksidacijos .redukcijos . FERMENTINES REAKCIJOS KINETINIAI RODIKLIAI IR JŲ NUSTATYMAS REAKCIJOS GREITIS Dauguma fermentu yra aktyviausiu neutraliaus rugštingumo buferineje terpeje (pH—7,0) temperatura yra 37 C. Tai yra Michaelio –Menten lygtis . Tuo atveju kai substrato kiekis yra toks didelis ,kad cvisas fermentas sudaro komplexus su substratu,reakcija vyksta maksimalu greičiu. Pirmojo laipsnio fermentines reakcijos maksimalu greiti išreiškia lygtis [E]v –visas fermento kiekis Dažnaiusia Michaelio –menten lygtis išraiška Km-fermentines reakcijos greičio konstanta, [S]-substratas, TIRPALAI Tirpalu vadinama homogieninė sistema ,sudaryta iš dvieju ar daugiau komponentų . Tirpala sudaro tirpiklis ir ištirpusi medžiaga.Tirpiklis –komponentas ,kurio ruošiant tirpala agregatine busena nekinta. Tirpikliai skirstomi į KIETOSIUS IR SKYSTUOSIUS Pagal medžiagos daleliu dydi tirpalai klasifikuojami į : • Tikrieji • Koloidiniai • Suspensijos • Emulsijas TIRPALU KONCENTRACIJŲ REIŠKIMO BUDAI Tirpalo koncentraciaj vadiname medžiagos kikį ,esanti tam tikrame tirpalo arba tirpiklio masės vienete(mases koncentracija ) .arba tam tikre turyje (turio koncentracija ) Tirpalu koncentracijos IŠREIŠKIMAS: Procentine koncentracija (C%)-tirpinio gramu kiekis 100 gramų tirpalo m-tirpinio mases,d –tankio vienitas g/ml.V-tirapalo turis Normaline koncentracija (Cn)-tirpinio gram ekvivalentu skaičius viename litre tirpalo m-tirpinio mases, E-tirpinio gekv. V-tirpalo turis Moline koncentracija (CM)- tirpinio moliu kiekis 1 litre tarpalo m-tirpinio mases, -tirpinio molis, V –tirapalo turis l Molialine koncentracija (Cm)- tirpinio moliu kiekis viename kilograme tirpiklio m1-tirpinio mase m2-tirpiklio mase -tirpinio molis. Titras –medžiagos mases vientų kiekiu 1 ml tirpalo E –tirpinio gr.ekvival. 6. Moline dalsi Medžiagos moliu skaičius santykiu su bendru visu tirpala sudarančiu medžiagu moliu skaičiumi n1-tirpiklio moliu skaičius , n2-ištirpusiso medžiagos molių skaičius Tirpumas : reiškiamas medžiagos kiekiu gramais arba moliais kuris gali ištirpti tam tikrame tirpiklio kiekyje arba turyje esant tam tikrai temperaturai. Pagal ištirpusiuosis medžiagos kiekį tirpalus įprastą vadinti praskiestais, nesočiais,sočiais,koncentruotais,persotintais NEELIKTRUOLITU TIRPALAI . I Raulio desnis: Tirpalo garu slegio depresiaj (sumažejimas) tiesiogiai proporcingas tirpalo koncentracijai. p-grino tirpiklio garu slegio p0 ir tirpalo garu slegio p skirtumas ,k-proporsingumo koeficientas (k=p0)c- tirpalo koncentracija. II RAULIO DESNIS Tirpalo virimo temperaturos pakilimas ir jo stingimo temperaturos depresija tiesiogiai proporcingi jo koncentracijai. t-gryno tirpiklio ir tirpalo virimo arba stingimo temperaturu skirtumas t-t0 VAN‘T HOFO DESNIS Tirpalo osmosinis slegis tiesiogiai proporcingas jo koncentracijai. -osmosinis tirpalo slegis ,c-tirpalo moline koncentracija,R-universaliuoji duju konstanta,T-absuoliutinė temperatura.. Tirpalai kuriu osmosinis lsegis vienodas –izotoniniai ,tirpalas kurio osmosinis slegis mažesnis negu kurio nors kito tirpalo yra hipotoninis,didesnio osmosinio slegio tirpals yra hipertoninis. Abu desniai nusako kad garu slegis mvirimo temperatura ,stingumo t. Depresiaj ,osmosinis slegis yyra tiesiogiai proporcingi tirpalu koncentracijai .Tai koligatyvines tirpalu savybes. KOLYGATIVYNES TIRPALŲ SAVYBES Tirpalai kuriu susidarymo metu turis nekinta =0 ir nekinta entalpija =0,yra vadinami idealiais .tirpalo susidarymo metu nevyksta saveikia tarp tirpinamos medžiagos ,tarp tirpiamos medžiagos ir tirpiklio .Realiose tirpaluose ši saveika pasireiškia dažnai. Praskiesti tirpalai ya labai mažos koncentracijos ,savo savybemis priarteja prie idealiuju tirpalu.Nes tokiame tirpale medžiagu daleles tiek nutolusios ,kad į ju tarpusavio saveiką , galima neatsižvelgti .Praskeisti tirpali ,pasyžimi konjugatyvenemis savybemis .Priklauso nuo ištirpintuos medžiagos daleliu kiekio. Kolygativynes: • Osmosinis slegis • Sočiju garų ,slegio sumažejimas,virš tirpalo • Virimo temperaturos padidejimas • Stingimo temperaturos sumažejimas. RAULIO DESNIS: Esant pastoviai temperaturai ,tarp endaterminio garavimo ir egzoterminio kondinsavimosi nusistovi pusiasvyrine busena ,charakterizuojama tik esant tam tirkai temperaturai . T vir(tirpinio ) >Tvir (tirpiklio )---1500C OSMOSAS IR OSMOSINIS SLEGIS Tirpalas ,atskirtas nuo tirpiklio membrana. Osmosas –vienos krypties difuzija ,pro puslaidę membrana .tirpiklis difunduoja ten ,kur jo koncentracija mežesne .Del to tirpale sisidaro hidrostatinis slegis ,veikiantis prieš osmosa.Osmosas vyksta del tirpalo osmosinio slegio ,o hidrostatinis slegis jam priešinasi .tirpalo osmosinis slegis lygus atitinkmam hidrostatinaim slegiui ,veikiančiam priešinga kryptimi . Tirpalo osmosinis slegis ,apibudinamas ,kaip slegis ,kuri sudarytu ištirpintos medžiagos molekules,jei jos budamos dujines busenos ,užimtų toki pat turi ,kuri užima tirpalas. Tirpalo osmosinis slegis tiesiogiaii proporcingas jo koncentracijai. Osmosinis slegis vienodas-izotoninis tirpalas Osmosinis slegis mežesnis už kt tirpalo –hipotoninis tirpalas Osmosinis slegis didesnis už kt tirpalo –hipertoninis tirpalas Augalams svarbus turgoras. H20 molekules del osmosinio proceso difunduoja i lastele Plazmuolize-ląstele raukšlejinmasis ,susitraukimas ,jai pakliuvus į hipertonini tirpala . H20 iš lasteles difunduoja į tirpala ,nes jis hipertoninis Hemolize-eritrocitui patekus i hipotonini tirpala , H20 difunduoja i eritruocita ir jis plyšta Kraujo osmosinis slegis lygus 7 ATM. Jis labai pastovus del buferiniu krauju sistemos DUJU TIRPUMAS SKYŠČIOSE Visada lydimas šilumos išsioskyrimas-egzoterminis procesas Priklauso nuo temperaturos ,slegio .Šildant tirpumas sumažeja ,todel ir virinamo H20 skiriasi ištirpusios dujos. PRIKLAUSO nuo slegio P , HENRIO DESNIS:duju tirpumas ,esant pastoviai T yra proporcingas duju slegiui. Tirpinant duju mišini ,kiekvieno komponento tirpumas proporcingas jo parcialiniam slegiui Gyvo organizmo skysčiose tai pat tirpsta dujos ,tirpsta elektrolito tirpale . PVZ. 02 tirpimas kraujyje .Elektrolitas ,esantis tirpale ,mažina duju tirpuma. Sečenovas pastebejo kad duju tirpumas elektrolito tirpale yra tiesiog proporcingas jo tirpumui gyvame tirpale ,tik mažesnis C0-duju tirpumas gyvame tirpiklyje ,p –konstanta,c-elektrolito koncentracija tirpale. Duju tirpumas išreiškiamas Xcm3/100 cm3 Tai kad skysčiai išsimaišo ar susisluoksnioja prikaluso nuo ir T Susimaišus 2 skysčiams gali buti 3 atvejai: 1)Neribuotas tirpumas 2)ribuotas tirpumas 3)praktinis netirpumas PVZ susimaišant H20 su anilinu-ribuotas tirpumas Praktinis netirpumas PVZ: vanduo ir alyva ,mazutas,nafta KIETŲ MEDŽIAGU TIRPUMAS Apsprrendžiamas tirpimo šilumos efekto dydžio ir ženklo Slegis kietu medžiagu tirpumui įtakos neturi ,priklauso tik nuo temperaturos . H20 jonizacija Rugščiu ir šarmu teorija Klasikine rugštis duoda H+ bases OH- Šarminis arba rugštines savybes pasireiškia tik tai po r-jos su tirpikliu . Brionstado teorija: rugštys –tai junginaii turintys polinki atskelti H+(protono donorai ) o šarmai yra junginai kurie linkę prisijungti protona (protono akseptoriai ) Rugštys –protogeniai junginai ,Bazes-[protofilinai junginai Kai kurios medžiagos viename tirpiklyje elgiasi kaip bazes,o kitame kaip rugštys . PVZ:CH3COOH skystame NH3 pasižymi stipriu rugščiu savybemis,tačiau su skysta HF ji jau saveikiauja kaip bazė. LIUISO TEORIJA Rugštys yra dalele,kuri gali priimti elektronu pora ,ir sudaryti kovalentini ryši(elektronu poros akceptorius ) Baze yra dalele,kuri gali duoti E pora ir suadyti kovalentini ryši (e-poros donorai ) Kw=[H][OH] =1,0*10-14 mol/l Vandens jojnine sandauga pH= -lg[H+] BUFERINES SISTEMOS Buferines sistemos priešinasi pH pasikeitimui .JOS sudaromos iš silpnu rugščiu ir su tomis rugštimis susijusiu baziu pertekliaus arba silpnu baziu ir su tomis bazemis susijusiu rugščiu pertekliaus . Buferinius tirpalus sudaro susijusiu rugščiu ar baziu poros Silpnos rugštys ir su jais susijusios bazes CH3COOH----CH3COO- H2CO3----- HCO3- H2PO4----- HPO42— silpnios bazes ir su jais susijusios rugštys NH3-----NH4+ PVZ:jei buferis gaminamas iš aco rugšties(silpnos rugšties ) tai tirpale turi buti acetato jonu (susijusios bazes) perteklius Sisemose buferines savybes pasireikš kai rugšties ir bazes ,bazes ir rugštie santukis bus 0,1---10 Buferine sisitema taip pat galima sudaryti iš dvieju ne vienodo rugštingumo ar bazingumo drusku . PVZ NaH2PO4 ir Na2HPO4—fosfatinis buferis Disocijojant nevienodo rugštingumo druskoms,gaunami skirtingi jonai. Daugiau vandenelio atomu turintis jonas H2PO4-yra silpna rugštys, o mažiau ju turintis jonas HPO42---su šia rugštimi susijusi baze GYVU SISTEMU BUFERINIAI TIRPALAI Gyvu sistemu egzistavimo pagrinda sudaro daugybe ,rugštyniu ir baziniu reakciju.Katalizuojami femrnetai ,daugelis ju priklauso nuo pH .Daugelis fermentu veikia siaurame pH reikšmes skirtinguose organuizmuo vietose .PVZ kraujo pH-7,5 o skandžio sulčiu pH-1,0 tai pasiekiama buferiniu tirpalu pagalba. Buferine sisitema –konjuguotos rugšties ir bazes tirpalu mišinys . Hendelsono –Haselakho lygtis pH=pKa+lg Buferinio tirpalo pH Kai [HX]=[X-];pH=pKa Tokiomis salygomis tirpalas įgyja max buferini talpumą. pH =pKa+-1 KRAUJO BUFERINIS SISTEMOS Yra 4 buferines sistemos ,kurios užtikrina pastovia pH reikšmę kraujyje • Hidrokarbonatine-išorine • Fosfatine-vidulasteline buferine sistma • Hemoglabinine vidulasteline buferine sistma • Baltymine-išorine Hidrokarbonatine: Sudaryta iš (R) H2CO3 -----H++HCO3-(B) H2CO3 arba HCO3-+H+(stipria rugštis )---- H2CO3(silpna rugštis ) H2CO3 arba HCO3-+OH-(stipria baze)---- HCO3- (silpna baze)+H2­O Esant kraujo pH—7,4 santykis H2CO3 /HCO3---1/20 HCO3-kraujo plazmoje 20kartu daugiau nei H2CO3 Fosfatine Sudaryta iš 2 drusku NaH2PO4 ---Na++ Na2HPO4-----2 Na++ H2PO4-----H+stipria rugštis +H2PO4-silpna rugštis HPO42- H2PO4- H2PO42----- OH-stiprus šarmas +HPO42-silpna baze +H2O Vaikimo principas toks pat Kraujo pHesant 7,4 santikis H2PO4-/HPO42------1/4 Baltymine bufirine sistema Baltimai gali veikti kaip buferiai Balt(COOH-NH2)+H+----- (COO-+NH3+) Rugšties poveikis baltymui (COO-+NH3+)+H+--- Balt(COOH-NH3+) baltymas ikraunamas teigiamai Šarmo poveikis baltymui : (COO-+NH3+)+OH---- Balt(COO—NH2)+ H2O baltumas ikraunamas neigamai Hemoglobinine buferine sistema Sudaryta iš hemoglobino ir oksihemoglobino Oksihemoglobinas pasižymi stipresnemis rugštinem savybem nehu hemoglobinas Oksihemoglobinas HHbO2 pKa—6,62////HHb, pKa---8,16 Esant pH--7,4 HHbO2 ----H++ HbO2- daugiau jonizuotas HHb----- H++ Hb- daugiau nejonizuotas Hemoglobinine buferine sistmea veikia kartu su hidrikorbonatine sisitema CO2 + H2O---- H2CO3--- H++HCO3- procesas vyksta eritruocituose pasiekus audinius H++ HbO2---- HHbO2---- HHb+O2 audinuose _________________ HHb+O2 ----- HHbO2 HCO3- +HHbO2--- HbO2-+ H2CO3- (CO2 ir H2O) procesa vyksta plaučiuose Nejonizuotas HHbO2 gali laisvai atiduoti O2 ,juonizuotas HbO2- O2 neatiduoda Arterinio ktraujo bendra buferine talpa 25,3 mmol/l,veninio kraujo 24,3 mmol/l Buferinis talpumas parodo kiek ekvivalent stiprios rugšties/šarmo prideti į 1 dm3(litra Buferio ,kad pH pakintu 1 vienetu Talpumas priklauso nuo buferio sudarančiu komponentu koncentracijos juantykio. Didejant koncentracijai –dideja talpumas Kompleksiniai junginiai ,supratimas apie metalo ligandine homeostaze,Sunkiuju metalu toksinio veikimo mechanizmas Verneris kompleksinius junginisu vaidino tokius junginius,kurie tirpsle nedisocijodavo i pradines dalis . Kopleksiniuose junginiuse centrine vieta užima kompleksadorius , kiti jonai ligandai.Kompleksadorius su ligandais sudaro vidine sfera ,kiti jonai –išorine sfera. K4[Fe(CN)6] Fe+2 kompleksadorius Ligandai išsidestę simetriškai aplink kompleksadorį.Sudaro taisiklingas figuras.viršunese ligandai ,o centre kompleksadorius KOMPLEKSINIU JUNGINIU KLASIFIKACIJA • Priklausuomybe klasei Kompleksines rugštys H2­[SiF6] H [AuCl4 ] • Kompleksines bazes [Ag(NH3)2]OH • Kompleksines druskos K4[Fe(CN)6] • Pagal ligandu prigimti • Akvos kopmpleksas [Co(H2O)6]SO4 • Amoniako kompleksas [Ag(NH3)]Cl • Aksolatai ,cianidai,halogenai • Pagal kompleksinio jono kruvi • Kationiniai [Ag(NH3)]+Cl • Anijoniniai K4[Fe(CN)6]- • Neutralus [Pt(NH3)Cl] neturi išores sferos • Pagal kompleksinio jono struktura a) pagal branduolio skaičiaus sudarančių kompleksinį joną mono,poli branduoliai 2 branduoliai [(NH3)5-Cr---OH---Cr( NH3)5]Cl5 OH-tiltine grupe (dallele turinčios nepadalinta e pora ) b) ar kompleksinis jonas sudarytas iš ciklu atr ne • PAPRASTI--kompleksai kuriuose ligandas surištas so kompleksadoriu 1 kordiacionatine jungtimi –vadinamas paprastais • CIKLINIAI –polidendatiniai ligandai su kompleksadoriumi susijungia keliomis jungtimis ir sudaro ciklinius junginius :geliezes oksalatinis kompleksas (bidendatinis ) c)chelatai INTRAKOMPLEKSINIScentrinis atomas ir polidendatinis ligandas sudaro cikla aminopropionine rugštis su Cu(OH)2 ,sudaro kompleksa ,paprasta kovalentini jungtimi su korboksilu grupe ir donorine –akceptorine su amino grupe NEINTAKOMPLEKSINIAI -Tai tokie chelatai ,kuriuose vienas ir tas pats ligandas surištas su kompleksadoriumi donorine akceptorine jungtimi. Pavadinimui sudarymas Sudarant KATIONINIO kompleksinio junginio pavadinima: • Ligandu skaičius • Ligando pavadinima +O • Kom[pleksadorio latiniškas pavadinimas,pagal oksidacijos laipsniu galune +1(a)+2(o)+3(i)+4(e)+5(an)+6(on)+7(in)+8(en) • Išorines sferos jonas PVZ [Co( NH3)6]Cl3 heksaaminokobaltichloridas Sudarant ANIJONINIO kompleksinio junginio pavadinima: • Išorines sferos jonas • Ligandu skaičius • Ligandu pavadinimas • Kompleksadorius +atas K4[Fe(CN)6]- --kalioheksacianoferatas –geltonoji druska Jeigu išores sferos nera • Ligandu skaiėius • Ligando pavadinimas • Kompleksadorio pavadinimas gimtaja kalba [Pt(NH)3Br4]-tetrabromodaminoplatina KOMPLEKSINIU JUNGENIU PATVORUMAS Kai kurie aukštesnies eilies kompleksiniai junginai vandininiuose tirpalose disocijoja i visus jonus Tokie juginiai vadinami dvigubom druskom ,Disociacija vyksta kaip stipriu elektrolitų Disaciacijos konstatanta –kompleksinio jono nepatvorumo konstatanta Kuo mažesnis nepatvorumo konstatnta tuo patvoresnis kompleksadorius K nepatvorumo yra labai mažas ,todel buvo ivestas atvikšinis dydis –stabilumo konstatnta MINKŠTUJU IR KIETUJU RUGŠČIU IR BAZIU TEORIJA PIRSONO TEORIJA Kietos bazes ,tai donorines daleles ,pasižyminčios dideliu elektroneigiamumu ir žemu poliarizuotumu(O,F,N,Cl) Žodis kietas parodo kad stipriai laikomi valentiniai elektronai Minkštos bazes ,tai donorines daleles,pasižiminčios mažu elektroneigiamumu ir dideliu poliriazuotumu (C,S,J) Kietos rugštys jose akceptoriai atomai yra mažo dydžio ,todel turi dideli teigiamumo kruvi tanki,Žemas polirizuomumas (H,K,Na.Mg,Ca,Mn) Minkštos rugštys turi mežesni teigiamo kruvio tanki ,didesni polirizuomuma (Ag,cu .Hg) Tarpinis (pusiau kietos ir minkštos ) (Cu2+ Fe2+Zn2+) PAVIRŠIAUS REIŠKINIAI IR JU SVARBA BIOLOGIJOJE IR MEDICINOJE,ABSORBSIJA SKYSTAIS IR KIETAIS ABSORBENTAIS Dvieju faziu salyčio riboje ,vykstantys koncentraciju pokyčiai ,susiję su reiškiniais,kurie vadinami sorbciniais. Sorbcija vadinamas procesas,kai viena medžiaga sugeria kita . Sorbentas-medžiaga ,sugerianti kita medžiaga Sorbtyvas-sugeriamoji medžiaga Sorbcija skiriama į • Fizikine (vandervalso jegos ) • Chemine (chemosorbcija ) tarp sorbento ir sorbtyvo vykstanti chemine reakcija Jei sorbentas sugeria sorbtyva tik paviršiumi-adsorbcija Jei sorbentas sugeria sorbtyva visu turiu - absorbcija PVZ aktyvota naglis-adsorbcija, vanduo sugeria NH3 visu turiu (absorbcija ) Sorbcija –grižtamas procesas.Priešingas sorbcijai –desorbcija .Kai adsorbcija ir desorbcija greičiai susiligina sorbcine pusiausvyra Sorbentas+sorbtyvas(sorbcija )-(desorbcija )sorbentas –sorbtyvas Daug kvapu žmogus jaučia sorbcijos deka. Gali egzistuoti paviršius tarp faziu : k/d,k/s,s/d,s/s 2 faziu salyčio ribos paviršius msavo fizikinemis cheminemis savybemis skiriasi nuo atskiru faziu savybiu Kietame adsorbente yra aktyvus centrai –iškiliniai su nekompensuotomis jegomis Paviršius turi tam tikra energijos pertekli ,kuris vadinamas paviršiaus laisvaja energija: izochorinis ,izoterminsi potencialas -paviršiaus itempimas,s-paviršiaus plotas. -gali buti randomas ,bet kitiems kunams labai didelsi ir tiesiogiai nustatyti jo negalima Kuo didesnis plotas (S) tuo F didesne,tuo didesnis jos laisvoji energija Skystis stengiasi užimti kuo mažesne plota ,todel skysčio forma –sfera. Paviršiaus laisvoji energija mažiname,mažindami paviršiaus plota .PVZ kristalo užaugimas ir mažu kristaliku Tai pat laisvoji enrgija galima mažinti ,mažinant paviršiaus įtempima –tik adsorbcija S/D Gryname skysteje ,skysčio sudetis paviršiuje ir visame turyje yra vienoda Jeigu skystis tirpalas –tai galimi 3 atvejai : • Medžiaga,esanti skysteje nekeičia paviršiaus itempimo • Kai medžiaga esanti skysteje ,didina paviršiaus itempima • Mažina paviršiaus itempima Indeferentinis paviršius medžiaga nekeičia skysčio paviršiaus itempimo PVZ-cukrus Dideja paviršiaus itempimas-paviršium neaktyvios medžiagos (PVZ organines druskos,šarmai).Sakoma ,kad adsorbojasi neigiamai .Ju koncentracija tirpalo viduje didesne negu paviršiuje .Ju paviršiaus itempimas didesnis nei H2O Mažeja paviršiaus itempimas-adsorbuojasi teigiamai.Ju koncentracija tirpalo paviršiuje didesne nei viduje ,Paviršiu aktyvosios medžiagos (PVZ difilines medžiagos –detergentai ,aminai .organines rugštys ,alchogoliai ) Kai adsorbentas skystis .Adsorbcijos dydis Г Ry6i tarp X i6rei6kai Gibso lygtis : Adsorbcija lygi Г Dydis - pavir6iaus aktyvumas >0, Г>0 tai vyksta adsorbcija Rb>K>Na>Li : Ba>Sr>Ca>Mg> g-stipriau veikia didelio radiuso bei valentingumo jonai.del sugebejimo lengviau adsorbuotis jie lengviau prasiskvierbia į adsorbcini sluoksni ir pakeičia ten esančius jonus .g ne tik sumažeja ,bet gali pakeisti net ženkla Elektrokinetinis potencialas negali buti tiesiogiai išmatuotas jis yra nustatomas iš elektorferezes arba elektroosmoso greičio . HELMHOLCO –SMOLNCHOLSKO LYGTIS E-elektrovaros jega,e-dielektrine skvarba ,n-tirpalo klampumas ,l –atstumas tarp elektrodu. Zoliu sandaros miceles teorija Zolis sudarytas iš miceles ir tarpmicelinio sluoksnio Micele –dispersine faze,neutrali dalele,susidaranti iš branduolio ir jonogieninies dalies Miceles schema: Granules paviršiuje gali adsorbuotis tik tam tikri jonai . Fajanso taisykle-miceles brandulio paviršiuje adsorbuojasi iš tirpalo ,branduoliui giminingi jonai . Zuoliu kouguliacija Dispersines sistemos stabilumas priklauso nuo : • Daleliu el .kruvio • Skysčio sluoksnio ,gaubiančio tas daleles. Koloidiniu daleliu susijungimas į stambesnias junginius vadinamas kooguliacija Sistemos patvorumas prikaluso nuo 2 priešingai veikiančiu faktoriu : • Dispersines fazes judejimo –apsprendžia koloidines sistemos kinetine patvaruma • Laisvosios paviršiaus energijos perteklius –apsprendžia agregatini patvaruma . Kinetines patvorumas priklauso nuo dispersiškumo laipsnio ,terpes klampumo,faziu tankio skirtumo. Agregatinis patvarumas pasireiškia kaip fazes daleliu pasipriešinimas sulipimui. Kuo didesnis daleliu el buvis ir g, tuo patvaresnis zuolis Hidruotu priešjoniu difuzinis sluoksnis apsaugo koliodines daleles nuo sulipimo . Zuoliu kouguliaciaj elektrolitais Įvairiu elektrolitu tam tikri kiekiai sukelia zoliu koaguliacija ,Procesasas vyksta 2 stadijoms: • Slaptoji kooguliacija –akimi nematoma • Matoma koagulaicija –vyksta pastebimai Panauduojus tam tikra elektrolitu koncentracija ,jonu difuziniame sluoksnyje ,suploneja ,tarp molekulines traukos jegos pradeda vyršyti elektrolito statinio atostumio jegas.Zolis praranda patvaruma ir koagulioja. G potencialas iki 30 mV-namatomakoaguliaciaj G potJ Br>NO3>ClO3>Cl>CH3COO>Citratas >SO4 Polimero smulkinimas didina brinkimo V Polimeru brinkimkas –selektyvus .Polimerai brinksta ne bet kokiose ,skysšiose .o tik jiems chemiškai gimininguose.Todel nepolinaii brinksta nepoliniuose tirpikliuose ,o polinai –poliniuose Brinkimas –egzoterminis procesas .Jo metu išsiskiria brinkimo šiluma Polimerai brinkdami plečiasi ,kai ju turio plitimas varžomas labai padideja slegis,vadinamas brinkimo slegiu .Jis buna lygus dišimtinis ir net šimtas atm. KLAMPUMAS Sm junginiu tirpalams budingas žymiai didesnis klampumas nes daugumos mažomolekuliniu skyščiu ,kuriu klampumas yra normalus SM junginiu tirpalu klampumas –anomalinis ,arba strukturinis . Didejant koncentracijai bet kokios sistemos klampumas dideja . Sm junginai tirpalu klampumo priklausomybe nuo koncentracijos nera linijine :didejant konc.ju klampumas labai smarkiai dideja ,nes sisidaro makromolekuliu tinklas ,erdvine struktura M ŠTAUDINGERIO lygtis išreiškia polimero praskiesto tirapalo klampumo priklausuomybe nuo polimero molekulines mase.bei tirpalo koncentracijos n-polimero tirpalo klampuams ,n0-tirpiklio klampumas .M-polimero molekuline mase.C-piolimero koncentracija .K-konstanta. Sm tirpalu klampumas ,kylant temperaturai ,mažeja ir tuo labiau aukštesneje temperaturoje intensyveja ,molekuliu judejimas trukdydamas susidaryti strukturai ,kuri atsiranda tik pokankamai koncentruotuose tirpaluose Lyginamasisi arba spec,klampumas -redukuotas klampumas Nred-priklauso nuo koncentracijos . [n]=KM budingasis ši lygtis panauduojama polimero molekuliu mases nustatyti. IŠSUDYMAS IR KOACEVACIJA Išsudymas-dažnaiusiai baltymu Didžiausia įtaka baltymams išsudymui turi elekrtolitai.Veikiant elektrolitais Sm junginiu tirp.vyksta panašus procesai į slaptaja koaguliacija –pasidaro klampus ,susidrumšia . SMJ išskirimas iš vendeniniu tirpalu,didinant elektrolito koncentracija vadinamas išsudymu.Grižtamas reiškynis ,kadangi pašalinus elektrolita polimeras vel gali buti ištirpintas. Įdetos druskos jonai ,hidratuodamiesi atima H2O iš polimero makromolekuliu taip sumažinami ju tirpuma. Drusku hidrotacija iššaukia išsudyma. Alchogolis,acetionas –mažina polimero tirpuma Išsudimui Šulces –Hardžio taisykle netaikytina. Kuo smarkiau elektrolito jonai atima H2O molekules iš stambiamolekuliniu junginio makromolekuliu (stipresne jonu hidratacija ).tuo stipresnis elektrolito išsudantis veikimas . Stipriausiai išsudo SO4>citratas>CH3COO>CL>NO3>Br>J>CNSišsudymui nepasireiškia Katijonu : Labiausisii hidrotuoti todel išsudymas stipriausisi LI>NA>K>RB>Cs>(dizerentuoja vandens molekules ) Kuo mažiau tirpsta polimeras ,tirpiykleje,tuo geriau jis išsudomas Kuo didesne polimero Mr.tuo blogiau tirpsta polimeras ir tuo lengviau jis išsudomas Baltymu išsudymas labai priklauso nuo terpes pH,jie geriausiai išsudomi izoelektriniame taške Kroito schema KOACERVACIAJ –polimero tirpalo susisluoksniavimas dviem skystom fazemis Viena iš fažiu yra polimero tirpalas ,tirpyklyje ,kita –tirpiklio tirplas stambiamolekuliniame junginyje Daugiau stambiamolekulinio junginio turintis tirpalas išsiskeria smulkiais lašais,kurie ilgainiu susilieja ir sudaro ištisiu sluoksni tai paprasta koacervacija Suditingesne –kompleksine koacervacija ,kuri pasireiškia sumaišus dvieju skirtingu polimeru tirpalus Koacervacijos metu sisidare lašai ar sluoksniai ,kuriuose yra susikaupes polimeras ,vadinami koacervatais OSMOSINIS SLEGIS Kraujo osmosinio slegio dalis ,kuri apsprendžia baltymines kilmes medžiagų , vadinama onkotiniu slegiu . Onkotinis lsegis nedidelis 0,04.Tuo tarpu bendras kraujo osmosinis slegis 7,7 Mj osmosinis slegis ,kaip ir tikru tirpalu prikaluso nuo CM dalelio kiekio.Todel polimeru koncentraciaj dažnaiusiai procentine .Konc .1 procento daleliu skaičius ,tiek mažas ,kad sunku nustatyti asmosini slegi .Jei koncentraci 10-12 procentu tai osnmosinis slegis igyja praktine reikšme Galero lygtis polimerams Van hofo lygtis neeliktrolitams DONANO MEMBRANINE PUSIAUSVYRA Elektrolitai osmosini slegi veikia ir tais atvejais ,kai gali laisvai difunduoti pro membrana Vidus R-NA R-NA+ C1 C1=O Na+ C2- (C1+X)X C1X+X2 _____________________________________________________________________________________________________________ OšoreNacl Na+ Cl- C2 C2 xNa+irCl- (­C2-X)( C2-X) Cvid>>Cisor Nacl beveik nedifunduoja Cišor>>Cvid gauname ,kad difunduoja elektrolito dalis lygi ½ Kai Cišor=Cvid Jei labai didele koncentracija tada beveik nedifunduoja ORGANINIU JUNGENIU REAKCIJOS MECHANIZMAS Chemine reakcija –tai senu jungčiu skilimas ir nauju susidarymas 1)A : B- homolitines senos jungties skilimas ---radikalai A+ B 2)A : B heterolitinsi -----A++B- 1-radikaline reakcija 2—jonine reakcija Reagentas –mažesne ir aktyvesne dalele nei substratas ir vasada ji atakuoja Reagentu klasifikacija : 1)Radikalai –daleles turinčios laisva ,nesupuoruota e pora .Jie nepatvarus ,iš karto jungiasi 2) Nukleofilai –neigiamos daleles –anijonai arba daleles su laisvom elektromu porom OH-,Cl-,Cl­­2,Br2,NH3 NH2 (jiems priklauso visos bazes ) 3)Elektrofilai – katijonai -H+ Na+.. turintystuščiaja orbitale. Jungiasi prie neigiamo kruvio . Pagal reakcijos pobudi ,reakcijos skirstomos į : Prijingimo adicija A Pavadavimo –substitucija S Skilimas –eliminacija E S-r,S-e,A-e,A-n Se- vyksta tada ,kai atakuojantysis reagentas elektruofilas ,atakuoja neigiamaji ikrauta substrato molekules vieta ,išstumia iš ten pakaita ir pats užima jo vietą. Sn-vyksta tada ,kai reagentas nukleofilas atakuoja teigiamai ikrauta substrato molekules vieta ,išstumia iš ten pakita ir pats užima jo vieta . Radikaline substitucija (S-r) budinga sp3‑ hibridizacijos buvio angliavandenio Adicija Elektrofiline (A-e) budinga sp2‑ hibridizacijos buvio angliavandenio(dvieju ar trieju ryšiu .) elektrofilas atakuoja ryši ,ji nutraukia ir prie susidarusios ryšio prisijungia . Adicija nukleofiline (A-n)- budinga visiems karboliniam jingeniam >C=O Ar- Substituciaj elektrofiline(S-e) -- budinga sp2‑ +aruomatiškuams Substituciaj nukleofiline S-n---(A-n+E) Regioselektyvumas –vietinis atrankumas rodo prie kurioje molekules vietoje nutruks sanasis rešis . Chemineys selekyvumas- pasireiškai kai reakcijai vartuojami skirtingo reaktingumo reagentai . Stereoselktyvumas- tai jungeniu gebejimas reakcijos metu sudaryti tik viena kuri nors izomera . ORGANINIU JUNGENIU IZOMERIJA • STRUKTURINE • SKELETO Didejant anglies atomu skaičius ,dideja ir galimu izomeru skaičius • HETEROATOMO Jei grandineje yra iterpes heteroatomas , tai ju padietis grandineje taip pat gali buti skirtinga ,tokie strukturiniai izomerai vadinami –metamerais • PAKAITO PADITIES Jei nesikeičia grandine ,bet keičiasi pakaitas . • ERDVINE (STEREOIZOMERIJA ) Kai molekuleje ch3-ch3 vandenelio atuomai stovi vieni prieš kitus -vadinama Užstatuoji busena Kai vandeneliaii stovi nutuolę viens nuo kito –tikia busena vadinama sustabdytoji . Buna Normalieji ciklai priklauso penkianariai ir šešianariai ciklai. Mažieji ciklai pciklo propanas ir ciklo butanas. Makrociklai 7 ir daugiau atuomu . Cheralinis atuomas –aglies atuomas iyra 4 skirtingi pakaitai . • ENANTIOMERAI veidrodinis atspindis (R+-rectus,dešne,S- -sinist • er –keira ) • DIASTEREOMERAI Eritroformos-voenoje puseje ,treoformos –skirtingoje BAZINGUMAS RUGŠTINGUMAS Brionstedo teorija Medžiaga kuri gali atiduoti protuona vadinama rugštimi ,o medžiaga kuri gali prisijungti protona vadinama baze. Kuo mažesnis pK tuo stiprisne rugštis pKa=-lg Ka. Rugštinguma liamiantys faktoriai . Konjuguotas sistema didina rugštinguma . Centro atuomo prigimtis .kuo didesnes elektroninis neigiamumas ir poliarizuojamumas ,tuo stipresne jungenio rugštines savybes . Metanas-etanas –etinas alkilinis pakaitu efektas teigiamas –ir silpnina rugštines savybes , CL- DIDINA RUGŠTYNIAS SAVYBES . Akceptoriai –mažina bazinguma ,didina rugštinduma Donorai didina bazinguma mazina rygštinguma .

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!