Mechanikos konspektas

(1) Mechanika Teorinė mechanika skirstoma į tris dalis: statiką, kinematiką ir dinamiką.     Statika. Statika tai teorinės mechanikos dalis, kurioje nagrinėjama jėgų bei kūnų pusiausvyra. Statikoje sprendžia kaip vieną sudėtingą jėgų sistemą pakeisti kita, paprastesne jėgų sistema. Statikos - mokslas apie mechaninę sistemą veikiančių jėgų pusiausvyrą.     Kinematika. Kinematikoje nagrinėjamas taškų ir kūnų judėjimas, neatsižvelgiant į tuos taškus ar kūnus veikiančias jėgas. Kinematika tiria mechaninių sistemų judėjimą, nagrinėdama jį tik geometriniu požiūriu nepriklausomai nuo jėgų, veikiančių tas sistemas.Dinamika. Dinamika teorinės mechanikos dalis kurioje nagrinėjamas taškų ir kūnų judėjimas priklausomai nuo jį veikiančių jėgų. (2) Daleliu ir kietųjų kūnų judėjimo greitis ir pagreitis Vidutinio greičio vektoriaus kryptis sutampa su poslinkio kryptimi o modulis lygus poslinkio vektoriaus ir judejimo laiko santykiui. Tolyginio tiesiaeigio judejimo greicio vektorius: Vvid = ∆r / ∆t (1)Jis rodo kokį poslinkį kūnas atlieka per laiko vienetą. Trajektorija, kelias, greitis ir poslinkis yra realetyvūspriklauso nuo atskaitos sistemos. Tiesiaeigio tolygiai kintamo judėjimo greičio ir poslinkio vektorinės lygtys yra:Greičio: v = vo + a . t (2) (v-greitis;vo-prad. greitis;a-pagreitis;t-laikas)Poslinkio modulis: S = (vo2 - v2)/2a S = v + a . t Horizontalus kūno greitis: vs = vo . cosα (cos α- kampas tarp horizontalios linijos ir greicio krypties)Vertikalus kūno greitis: vh = vo . sin α (sinα- kampas tarp vertikalios linijos ir greicio krypties)Matavimo vienetai[m/s] Pagreitis parodo greicio pokytį perlaiko vienetą [a], matav. Vnt. (m/s2). Vidutinis pagreitis per laiką ∆t: avid = (v-vo)/∆t Pagal Niutono gravitacijos (visuot.traukos)desni bet kokie du kunai traukia vienas kita jega, tiesiogiai proporcinga ju masems m1, m2 ir atvirksciai proporcinga atstumo tarp ju r2. Niutono gravitacijos desnis: F = -γ . (m1 . m2)/ r2 (γ- gravitacijos konstansa) Kuno mase – gravitacijos matas. (3) Niutono dėsniai Neinercinė atskaitos sistema – tai tokia sistema kurioje kūnai juda su pagreičiuPirmasis Niutono dėsnis teigia: kiekvienas kūnas išlaiko rimties arba tolygaus tiesiaeigio judėjimo būseną tol, kol kitų kūnų poveikis jo nepriverčia tą būseną pakeisti vadinama inertiškumu, o pirmasis Niutono dėsnis dar vadinamas inercijos dėsniu. Inercine atskaitos sistema – tai tokia sistema,kurioje kunai juda be pagreicio Inertiškumas pasireiškia kūnui priešinantis išorinei jėgai, kuri verčia pakeisti jo judėjimo būseną. Judėjimo būsenos pokytį nusakantis dydis, kūno pagreitis a, pagal antrąjį Niutono dėsnį yra tiesiog proporcingas kūną veikiančiai jėgai F ir atvirkščiai proporcingas to kūno masei m: Trečiasis Niutono dėsnis: veiksmo jėga lygi atoveikio jėgai tik yra priešingos krypties F1 = -F2 (4) Kietųjų kūnų tamprumas Kietaisiais kūnais vadinamos medžiagos, kurios turi apibrėžtą tūrį bei formą ir priešinasi jėgai, bandančiai juos pakeisti. Kūnų tūrį bei formą sąlygoja veikiančios kūno sudedamąsias daleles (molekules bei atomus) elektromagnetinės prigimties sąveikos jėgos. Veikiant kūną bet kokia išorine jėga, ši pusiausvyra suyra, pakinta nuotolis tarp jį sudarančių dalelių. Šiam nuotolio kitimui priešinasi dalelių sąveikos jėgos, todėl kūne atsiranda vidinės tamprumo jėgos, atsveriančios kūną veikiančias išorines jėgas. Taigi kūne atsiranda vidinis statmenasis įtempis . Jis savo skaitine reikšme yra lygus tamprumo jėgai F, veikiančiai deformuojamo kūno skerspjūvio ploto S: . Esant pastoviai išorinei jėgai, nusistovi nauja veikiančių jėgų pusiausvyra, todėl kūno tūris bei forma pasikeičia. (5) Kietųjų kūnų deformacija Kiekvienas kietasis kūnas, veikiamas išorinių jėgų (mechaninių, elektrinių ar magnetinių), keičia savo formą, tai yra deformuojasi. Kūnui deformuojantis, pakinta nuotoliai tarp jį sudarančių dalelių. Santykinė ilginė deformacija apibrėžiama kaip kūno ilgio pokytis l, tenkantis pradinio ilgio vienetui (5.1 pav.): santykinė ilginė deformacija, l  ilgio po­kytis, l0 – pradinis ilgis. Medžiagos gebėjimas atgauti pradinę formą, kai nustoja veikti defor­macijos jėgos, vadinamas tampriąja, arba elastiš­kąja, deformacija, priešingu atveju – netampriąja, arba plastine.Kūnų deformacijos būna įvairios. Pagrindinėmis laikomos – tempimo (5.3 a pav.) bei gniuždymo (5.3 b pav.), lenkimo, šlyties (5.3 c pav.) ir sukimo (5.3 d pav.) deformacijos. Trinties jėgos .Slydimo ir Riedėjimo trintis.     Slydimo trintis skirstoma į statinę ir dinaminę. Statinė - kol kūnas, veikiamas jėgos, yra pusiausvyroje. Didžiausia trinties jėga tiesiai proporcinga spaudžiančios kūnus vieną prie kito normalinės jėgos N (N - normalinė reakcija) vidum. P = mg Didžiausia trinties jėga priklauso nuo susiglaudusių kūnų medžiagos ir jų paviršių glotnumo, temperatūros, tepimo. Trinties jėgos kryptis priešinga slydimo krypčiai. Riedėjimo trintis.     Riedėjimo trintis - pasipriešinimas, kuris atsiranda vienam kūnui riedant kito kūno paviršiumi..Ratas pradės slysti kai Fkrit

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!