Mažosios Lietuvos indėlis į lietuvybės išsaugojimą

Dvi istorinių aplinkybių atskirtos lietuvių tautos dalys nenutraukė jas siejančių ryšių. Vienijo bendra kilmė, kalba, papročiai, skyrė priklausymas atskiroms valstybėms bei išpažįstamas tikėjimas.
Mažosios Lietuvos kultūros istorija itin brangi lietuvių tautai ir valstybei. Čia, tuometinėje Prūsijos kunigaikštystėje, kurios dalis buvo vadinama Mažąja arba Prūsų Lietuva gyveno lietuvininkai.
Mažosios Lietuvos kultūros istorija itin brangi lietuvių tautai ir valstybei. Čia, tuometinėje Prūsijos kunigaikštystėje, kurios dalis buvo vadinama Mažąja arba Prūsų Lietuva gyveno lietuvininkai.
Mažojoje Lietuvoje 1547 metais užgimė pirmoji lietuviška knyga „Katekizmas‘‘- parašyta talentingo Karaliaučiaus universiteto teologijos studento Martyno Mažvydo.
Mažojoje Lietuvoje 1547 metais užgimė pirmoji lietuviška knyga „Katekizmas‘‘- parašyta talentingo Karaliaučiaus universiteto teologijos studento Martyno Mažvydo.
„Imkit mane ir skaitykit ir tai skaitydami permanykit“.
Martyno Mažvydo „Katekizmo“ reikšmė Lietuvos kultūrai neįkainojama. Knygai pasirodžius lietuvių kalba iš šnekamosios virto rašytine literatūros kalba.
Martyno Mažvydo „Katekizmo“ reikšmė Lietuvos kultūrai neįkainojama. Knygai pasirodžius lietuvių kalba iš šnekamosios virto rašytine literatūros kalba.
LDK Mikalojus Daukša iš lenkų kalbos išvertė
• LDK Mikalojus Daukša iš lenkų kalbos išvertė
J. Ledesmos katekizmą( Katechizmas), parašė jo pratarmę. Tai pirmoji LDK parengta ir 1596
metais išleista lietuviška knyga.
• Mikalojus Daukša parengė ir 1599 m. išleido J. Vujeko lenkiškos postilės vertimą. Šioje „ Postilėje“ skatina kurti raštiją bei kalbėti lietuvių kalba.
• Joje aukštinama gimtoji kalba, pabrėžiama jos svarba tautos vienybei ir išlikimui.
Nuo LDK laikų vyko savanoriškas visuomenės [bajorų, dvasininkų] lenkėjimas. Išsilavinusių bei turtingų žmonių kalba laikyta lenkų kalba. Ją mokantys žmonės turėjo daugiau galimybių siekti karjeros , aukštesnės visuomenėje padėties. Lietuvių kalba laikyta tinkama vien mužikams ir valstiečiams, jos gėdytasi. Lietuviškai kalbėjo tik valstiečiai ir žemaičių bajorai.
Nuo LDK laikų vyko savanoriškas visuomenės [bajorų, dvasininkų] lenkėjimas. Išsilavinusių bei turtingų žmonių kalba laikyta lenkų kalba. Ją mokantys žmonės turėjo daugiau galimybių siekti karjeros , aukštesnės visuomenėje padėties. Lietuvių kalba laikyta tinkama vien mužikams ir valstiečiams, jos gėdytasi. Lietuviškai kalbėjo tik valstiečiai ir žemaičių bajorai.
Ragainėje dirbo ir antroji lietuvių raštijos kūrėjų karta: Jonas Bretkūnas...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!