Materialių investicijų apskaitos tvarka Lietuvoje

Verslo logika paprasta: reikia uždirbti daugiau nei išleisti. Jei ši taisyklė pažeidžiama, tenka užleisti vietą konkurentams. Tačiau jos neverta suabsoliutinti. Juk akivaizdu ir kita: norint uždirbti, prieš tai būtina išleisti. Bet naudingai, o ne šiaip sau, vėjais… Tiesa, sąvoka “nauda” yra reliatyvi. Tai, kas šiandieną atrodo naudinga, po valandos, savaitės ar metų gali būti iš tiesų nuostolinga. O tai, kas šiuo metu tikrai neturi jokių naudingumo požymių, po kelerių metų gali virsti milžinišku pelnu.
Tokia nesustabdoma rusiška ruletė, kai išlaidauti būtina tam, kad išgyventum, o išgyventi ne visada pavyksta dėl nenaudingo išlaidavimo, verčia įmonių vadovus susimąstyti, kaip taupyti išlaidaujant. Tikriausiai visi įmonių vadovai žino, kad su mokesčiais geriau nejuokauti: viską, kas priklauso valdžiai, reikia sumokėti laiku. Tačiau ne visi žino, kad ta pati valdžia ne tik “surenka” biudžetą, bet retkarčiais ir išlaidauti skatina, tam tikslui suteikdama mokesčių lengvatų. Viena iš tokių visų rūšių verslui – tai pelno (pajamų) mokesčio lengvata, taikoma įmonėms, per mokestinį laikotarpį įsigijusioms ilgalaikio materialiojo turto. Aptariama pelno (pajamų) mokesčio lengvata gali pasinaudoti visų rūšių (nesvarbu, koks teisinis statusas ar nuosavybės priklausomumas) įmonės: juridinio asmens teisių neturinčios (dar vadinamos personalinėmis arba individualiosiomis) įmonės, ūkinės bendrijos, uždarosios ir atvirosios akcinės bendrovės.
Cituojant Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 7 straipsnį: “Mokesčio tarifai: 1) apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 29 procentų tarifą, 2) apmokestinamasis pelnas, panaudotas investicijoms, apmokestinamas taikant nulinį (0 procentų) tarifą”. Tad įdomu, tai kas gi yra ta investicija, esant kuriai apmokestinamasis pelnas yra iš viso neapmokestinamas. Tiesą pasakius, tai nėra kažkas specialu ar ypatinga, su kuo įmonė susiduria labai retai. Netgi priešingai: normali, stabiliai veikianti įmonė negali išsiversti be investicijų. Tas pats įstatymo straipsnis investiciją apibrėžia taip: “Investicija šiame įstatyme apskaičiuojama tokia tvarka: iš naudojamo materialaus ilgalaikio turto (nebaigtos statybos), buvusio mokestinio laikotarpio pabaigoje, įsigijimo savikainos atėmus naudojamo materialaus ilgalaikio turto (nebaigtos statybos), buvusio to laikotarpio pradžioje, įsigijimo savikainą, bei...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!