Senovėje, žmogus eidavo į medžioklę, o grįždamas su grobiu parsinešdavo maišelyje akmenukus. Taip savo gentaigentainiams parodydavo, kiek sumedžiojo. Kiek sumedžiotų gyvūnų, tiek ir akmenukų.
Vėliau žmogus naudojo įvairius ženklus. Jis piešdavo brūkšnelį, arba kitą ženklą kiekvienam atskiram daiktui. Žmogus neturėjo reikalingo žodžio išreikšti skaičiui. Vėliau pradėjo skaičiuoti ant piršto dešimties skaičių sistemoje. Senovėje įvairiose šalyse buvo skirtinga skaičių sistema. Kai kur skaičių seka baigdavosi dvylika, kitur- 60, ir nedgi 20, 2, 5,8. Iki XVI amžiaus visoje Europoje buvo įvesta romėnų skaičiavimų sistema. Iki mūsų dienų romėniški skaičiai naudojami apiforminti laikrodžiams ir knygoms. Bet romėnų skaičiai buvo per daug sudėtingi.
Skaičiai, kuriuos mes naudojame dabar matematikoje, mus pasiekė prieš 1000 metų iš Indijos. Arabų pirkliai išplatino šią skaičiavimo sistemą visoje Europoje 900 – aisiais metais.
Taip atsirado aritmetika – mokslas apie skaičius. Vėliau žmogus išmoko naudotis keturiais pagrindiniais aritmetikos veiksmais: sudėti, atimti, dauginti ir dalinti. Atsirado poreikis ir matuoti dydžius. Skaičiai, kuriuos gauname matuodami, visada apytiksliai. Matuodami visada darome paklaidą. Skirtingai matuodami kelio ilgį arba sverdami kūną, gauname labai artimus, bet ne vienodus rezultatus. Apytiksliai skaičiais užrašomi ir tiksliausi šiuolaikinės fizikos ir astronomijos matavimo rezultatai. Pvz.,astronomai nustatė, kad atstumas iki tolimiausių galaktikų – milžiniškų žvaigždžių sistemų, kurias galima stebėti šiuolaikiniais teleskopais, - lygus apie 3 mlrd. šviesmečių žinoma, šis skaičius tai pat apytikslis. Nagrinėdami senovės Egipte ir Babilonijoje spręstus matematikos uždavinius, įsitikiname, kad jau žiloje senovėje atsirado kai kurie apytikslio skaičiavimo būdai.
Būtinumas kelti laipsniu bei traukti šaknį, kaip ir kiti keturi aritmetikos veiksmai, atsirado iš praktinės žmonių veiklos. Jau prieš 4000 metų Babilonijos mokslininkai be daugybos ir atvirkštinių dydžių lentelių (jomis naudojantis, skaičių dalyba buvo keičiama daugyba), sudarinėjo skaičių kvadratų ir kvadratinių šaknų iš skaišių lenteles. Nuo XIIIa. Italų ir kiti Europos matematikai šaknį pažymėjo lotynų kalbos žodžiu Radix (šaknis) arba sutrumpintai R. dabar vartojamos šaknies ženklas yra kilęs iš XV – XVIa. vokiečių...
Šį darbą sudaro 1821 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!