Per paskutinius du dešimtmečius visuomenė įprato žvelgti į žiniasklaidą kaip į laisvos informacijos, minčių ir idėjų sklaidos bei išraiškos areną. Visa naujausioji mūsų atkurtos valstybės istorija liudija, jog žiniasklaida teisingai suvokia savo misiją ir atsakomybę nušviesdama įvairiausius procesus bei įvykius, atskleisdama jų pozityvumą ir trūkumus, pranešdama apie blogybes, dažnai tapdama vieninteliu informacijos šaltiniu, neretai skubindama ir net provokuodama įvairius pokyčius.
Pozityvioji visuomenės informavimo visuma įpratino mus žiniasklaidą vertinti kaip patikimą šalies demokratizmo kriterijų, kuriuo vertinama pilietinė visuomenės branda.
Būtent žiniasklaida atskleidžia gyvenimo trūkumus, skaudulius, piktnaudžiavimus valdžia. Kadangi šių dalykų apstu mūsų gyvenime, iš čia reikia kildinti aukštus reitingus ir autoritetą. Pasitikėjimo mūsų šalies žiniasklaida fenomenas tikrai paradoksalus.
Žmogaus teisių, pagrindinių laisvių, išraiškos laisvės garantijos negali egzistuoti atsietai nuo visuomenės interesų. Šios sferos demokratizmas visados sietinas su atsakomybe.
Trumpa mūsų šalies visuomenės informavimo raida ne kartą patvirtino tiesą, kad teisė skleisti informaciją negali būti nei prievolė, nei privilegija. Tai reiškia, kad ši teisė turi būti lydima atsakomybės ir įgyvendinama siekiant nuolatinės pusiausvyros su kitomis žmogaus teisėmis neviršijant jų ir nebūnant žemiau jų.
Žmogaus teisių gynimo visuomenės informavimo sferoje specifika pasižymi tuo, kad žmogaus teisių pažeidimai padaromi visuomenės informavimo priemonėse, jose viešai paskelbus informaciją.
Visuomenės informavimo priemonių plėtros tendencijos, santykis su ekonomine, socialine realybe, kultūra, jų padėtis ir perspektyva šiame darbe nagrinėjama visuotinai pripažįstamų moralės ir etikos normų šviesoje.
Siekiant tikslo, darbe nagrinėjami šie klausimai:
1. sąsaja tarp pagrindinių žmogaus teisių ir žiniasklaidos;
2. pateikta visuomenės informavimo priemonių teisės aktų apžvalga.
Darbe remiamasi Lietuvoje skelbta moksline literatūra, LR teisės aktais, interneto šaltiniais.
Referatą sudaro įvadas, 2 skyriai su poskyriais, gale pateikiamos išvados, naudotos literatūros sąrašas.
1. SVARBIAUSIOS ŽMOGAUS TEISĖS IR ŽINIASKLAIDA
Esama pakankamai daug teisės aktų, kuriais ginamos žmogaus teisės, o juose įtvirtintos normos tampa aktualios ir būtinos visuomenės informavimo sferoje – Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas, Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas, Teisės gauti informaciją...
Šį darbą sudaro 5314 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!