Martynas Mažvydas. Skaidrės

Martynas Mažvydas

Turinys

• Martyno Mažvydo biografija.
• Pirmoji lietuviška knyga, katekizmas.
• Pirmosios lietuviškos knygos pasirodymo aplinkybės.

Martynas Mažvydas

• Gimė apie 1510 – 1520 metus ir mirė 1563 metais. Lietuvių rašytojas, dvasininkas, švietėjas, pirmosios lietuviškos knygos autorius.
• Gimė pietų Žemaitijoje. Nežinoma kokiam luomui priklausė, bet žinoma, kad buvo artimas bajorų luomui.

• Jaunytstėje mokėsi ir dirbo Vilniuje.
• 1539-1542 m. Martynas Mažvydas dirbo Abraomo Kulviečio įsteigtoje Vilniaus aukštojoje evangelikų mokykloje
• Prūsijos kunigaikščio Albrechto Brandenburgiečio 1546 metų birželio 8 dienos kvietimu M. Mažvydas atvyko į Karaliaučių.

Albrechtas Brandenburgietis – Prūsijos kunigaikštis, Karaliaučiaus universiteto įkūrėjas, lietuvių reformatų globėjas.

Martyno Mažvydo studijos

• 1546m. jis gavo Prūsijos kunigaikščio Albrechto Brandenburgiečio laišką, kviečiantį atvykti į Karaliaučių studijuoti.
• Martynas Mažvydas mokėsi Senojo Karaliaučiaus universitete ir tarp pirmų 7 baigusiūjų asmenų buvo vienintelis Lietuvis.
• 1548 m. Balandį jam buvo suteiktas bakalauro laipsnis.

Ragainės parapija

• 1549 m. Mažvydas gavo paskyrimą kunigauti Lietuviškoje rytų Prūsijos Ragainės parapijoje.
• Čia pradėjo aktyvią, visą likusį gyvenimą trukusią, liuteronų kunigo veiklą, vedė buvusio Ragainės kunigo dukterį Benigną Lauterštern, rūpinosi išlaikyti visą mirusio kunigo šeimą.

• 1554 m. buvo paskirtas Ragainės apskrities arkidiakonu.
• Mažvydas mirė Ragainėje 1563 m. gegužės 31 dieną. Buvo palaidotas savo bažnyčioje, kurioje kunigavo keturiolika metų.

Pietų Žemaitija Karaliaučius

Katekizmas

Katekizmas – tai, glaustas krikščionių tikybos pagrindų išdėstymas; knyga, kurioje glaustai išdėstyti krikščionių tikybos pagrindai.

Išleista 1547 m. sausio 8 d.

Eiliuota lotyniška dedikacija

DIDŽIAJAI LIETUVOS KUNIGAIKŠTYSTEI

Laimingoji tėvyne didžių valdovų, garsinga Lietuva, dievo žodžius gryna priimki širdim, Kad, kai duosi teisme aukštajam apyskaitą savo, Neprispaustų tavęs pyktis teisėjo baisaus.

Lotyniška pratarmė

LIETUVOS BAŽNYČIŲ GANYTOJAMS IR TARNAMS MALONĖ IR RAMYBĖ

Kai kurie perdaug griežtai apriboja švento rašto turėjimą, jį skirdami tik kunigų šeimai, o neskirdami liaudžiai. Jie šūkauja apie šventenybių sutepimą, paslapčių išniekinimą ir kad, esą, plačiai atsivertų durys viešiesiems ir namų nesutarimams, jeigu prie jo prileistum prastuomenę. Todėl jie budriai saugo, kad nė vienas žmogus, kalbąs gimtąja kalba, neįeitų į šią apaštalų ir pranašų šventovę. Tačiau ši neteisybė yra nepakenčiama. Sakykite, ar begali būti kas neteisingiau, kaip atstumti liaudį nuo visiems priklausomų šventenybių, nuo kurių negali būti atstumtas nė vienas žmogus, nepatirdamas nuostolio savo sielai ir amžinajam gyvenimui. Kurios gi šventenybės yra bendresnės, kurios reikalingesnės žmonėms už dangiškąjį mokslą? Juk jis tik vienas, tarytum koks vieškelis, visiems lygiai ir nustato, ir parodo tikrą amžinojo išganymo kelią. Iš tikrųjų tiek liaudžiai, tiek ir kilmingiesiems yra reikalingas toks dangiškasis mokslas, kuris pamokytų, ko reikalauja dievas iš mūsų, ką mes galime tesėti, ir atskleistų priežastis, kodėl mums reikia siekti amžinojo išganymo ir t. t.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!