Marso tyrimai

Marso Tyrimai Ketvirtoji pagal atstumą nuo Saulės planeta (Tarp žemės ir Jupiterio) ir septinta pagal dydį Saulės sistemos planeta. Marsas skrieja aplink Saulę elipsine orbita vidutiniu 24,2km/s. Saulę jis apskrieja per 1,9 metų (687 žemės paras). Marsas Pagrindiniai Marso tyrinėjimams keliami klausimai • Kaip Marso sudėtis skiriasi nuo Žemės ir kokie yra šių dviejų planetų raidos skirtumai? • Kuo skiriasi nuo Žemės Marso vidinė dalis? • Kokie gamtiniai ištekliai yra Marso paviršiuje, kurie galėtų būti panaudoti Žemės reikmėms? • Ar Marsas yra turėjęs tankią atmosferą? • Ar Marse yra buvę vandenynai? • Kokie Marso geologinėje istorijoje vyko klimatiniai pasikeitimai ir kas sukėlė šiuos pasikeitimus? • Kiek stabilus yra dabartinis Marso klimatas? • Ar Marse vyko cheminė evoliucija, kuri galėjo sukurti organines molekules? • Ar Marsas tebėra geologiškai aktyvus? • Ar cheminė evoliucija Marse atvedė prie gyvybės atsiradimo? • Jei Marse yra buvusi gyvybė, ar ją dar galima kur nors surasti dabar? KELI MARSO Tyrimai Marso tyrimai ypač paspartėjo 1965 m., kai pro jį praskriejo JAV kosminė stotis „Mariner 4“, perdavusi į Žemę iš arti darytas planetos nuotraukas. 1971 m. kosminė stotis „Mariner 9“ tapo pirmuoju dirbtiniu Marso palydovu. 2002 m. ji gama spindulių ir neutronų spektrometrų pagalba aptiko didelius vandenilio kiekius. 2003 m. Europos kosminės agentūros kosminis aparatas „Mars Express“ kartu su zondu „Beagle 2“ patvirtino ledo ir anglies dioksido egzistavimą planetos pietų ašigalyje. 2012 m. rugpjūčio 6 d. Marse nusileido naujausias NASA marsaeigis „Curiosity“. 2012 m. rugsėjo 27 d. NASA mokslininkai paskelbė, kad „Curiosity“ rado senovinių upių vagų požymių, o tai įrodo, kad Marse buvo vandens. 2012 m. gruodžio 3 d. „Curiosity“ įvykdė pirmą intensyvią planetos dirvožemio analizę ir jame rado vandens, sieros ir chloro pėdsakų. Tuo pačiu buvo aptikta sieros dioksido ir sieros vandenilio. 2018 m. liepos 25 d. Italijos kosmoso agentūros mokslininkai paskelbė Marse 1,5 km po pietinio ašigalio paviršiumi atradę vandens telkinį. Tai pirmasis žinomas vandens telkinys šioje planetoje. 2020 m. liepos mėn. pradėta marsaeigio „Mars 2020“ misija. Pagal planus Marso Jezero krateryje marsaeigis nusileido 2021 m. vasario 18 d. Mars Express Palydovas Marso Ledynai Marso Pietų Poliarinis Regionas Laikina poliarinio ledo danga Tyrimų vieta Pietinių poliarinių sluoksnių telkiniai (Ledo ir dulkių sluoksniai) Ryškiausi radaro aidai rodo skystą vandenį Paviršius Marso Radiolokatoriaus Rastos Vandens Žymės Radiolokatoriaus Užfiksuota Paviršiaus Nuotrauka Marso atmosferą sudaro anglies dioksidas (95%), azotas (2,7%), argonas (1,6%), deguonis (0,1%), vandens garai (

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!