Manu įstatymai

„Manu įstatymai" parašyti sanskrito kalba. Jų sudarymas priskiriamas Manu, kuris pagal bramanų tradiciją laikomas žmonių ir viso, kas tik žemėje yra gyva, protėviu. Iš tikrųjų juos sukūrė viena iš bramanų mokslinių mokyklų. Šis įstatymų rin­kinys buvo sudaromas keletą šimtmečių. Mūsų laikus pasiekusi rinkinio redakcija parengta maždaug mūsų eros pradžioje (II a. pr. m. e.— I m. e. a.). „Manu įstaty­mai" — ne juridinių įstatymų kodeksas. Tai nurodymų (kartais prieštaringų) rinki­nys dievobaimingam žmogui, atliekančiam savo dharmas — visuomenines, religi­nes ir moralines pareigas. Toliau pateikiami „Manu įstatymų" straipsniai parinkti pagal tematiką.
Varnos atsirado dėl socialinės nelygybės. Socialinę nelygybę, pasireiškusią luominiu susiskirstymu, įteisino religija. Ji atsi­spindėjo religinėje legendoje apie varnų kilmę, buvo skelbiama esanti amžinu ir ne­kintančiu dalyku.
I—31. O kad pasaulis klestėtų, jis (Brama) iš savo lūpų, rankų, šlaunų ir pėdų sukūrė atitinkamai bramaną, kšatriją, vaišiją ir šudrą.
X—4. Bramanai, kšatrijai ir vaišijai — trys dukart gimusių varnos, o ketvirtoji, šudros — gimę vieną kartą, o penktos nėra.
IX—322. Be bramano nesiseka kšatrijui, be kšatrijo negali kles­tėti bramanas; bramanas ir kšatrijas susivieniję klesti ir šiame pa­saulyje, ir kitame.
I—87. O kad visas tasai pasaulis išliktų, jis, šviesiausiasis, gi­musiems iš lūpų, rankų, šlaunų ir pėdų paskyrė atskirus užsiėmi­mus.
Bramanų padėtis buvo išskirtinė. Nė vienoje senovės Rytų šalyje žyniai nebuvo pasiekę tokios privilegijuotos padėties, kaip Indijoje. Žyniai nemokėjo jokių duok­lių, mokesčių, nebuvo baudžiami kūno bausmėmis.
I—88. Mokyti, nagrinėti Vedas, aukoti už save ir už kitus, daly­ti ir gauti išmaldą jis (Brama) pavedė bramanams.
I—96. Iš gyvųjų padarų labiausiai gerbiami sudvasintieji, iš sudvasintųjų — protingieji, iš protingųjų — žmonės, iš žmonių — bramanai.
I—100. Visa, kas tik pasaulyje egzistuoja,— bramano nuosavy­bė; dėl to prigimties pranašumo kaip tik bramanas turi teisę į visą tai.
II—135. Į dešimtmetį bramaną ir šimtametį karalių reikia žiūrė­ti kaip į tėvą ir sūnų, bet iš judviejų tėvas — bramanas.
IX—317. Bramanas — mokytas ar nemokytas — didi dievybė, lygiai kaip didi dievybė...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!