12 lentelių įstatymai

Dvylikos lentelių įstatymai — originalus ankstyvosios Romos respublikos eko­nominių santykių, socialinės struktūros, teisinių normų nagrinėjimo šaltinis. Įstaty­mai buvo leidžiami aštrios patricijų ir plebėjų kovos laikotarpiu; pastarieji stengėsi įgyti teisę naudotis visuomeninėmis žemėmis, siekė, kad būtų panaikinta skolinė vergovė, norėjo politinės lygybos su patricijais. Pagal tradiciją plebėjų reikala­vimu 451 m. pr. m. e. buvo sudaryta 10 decemvirų9 komisija, kuri turėjo surašyti tei­sės normas. Darbą 450 m. pr. m. e. baigė kita komisija, į kurią įėjo 5 decemvirai iš patricijų ir 5 iš plebėjų. 449 m. pr. m. e. bendri patricijų ir plebėjų įstatymai buvo iškalti dvylikoje varinių plokščių ir iškabinti forume . Teksto originalo neišliko, ir įstatymai buvo atkurti pagal Respublikos pabaigos bei Imperijos laikų autorių citatas ir atpasakojimus.
Įstatymais buvo įteisinta ir ginama neribota privatinė „kviritinė" (t.y. Romos piliečių) žemės, gyvulių, produktų nuosavybė, kuri galėjo būti paveldima pagal testamentą. Tačiau dar nebuvo atsisakyta ir kai kurių gimininės nuosavybės apraiš­kų, bendruomeninio žemės naudojimo.
Dvylikos lentelių įstatymuose nustatyta patricijų ir plebėjų, patronų ir klientų, laisvųjų ir vergų teisinė padėtis ir konstatuojamas žiaurios skolinės teisės galioji­mas. Aiškiai matyti pagrindinė teisinių normų raidos tendencija: juridiškai įteisin­ti vergų beteisiškumą, išstumti juos iš pilietinio ir politinio gyvenimo.
Kaip matyti iš toliau pateikiamų įstatymų, Romoje galiojo griežta skolinė teisė, pasižymėjusi dideliu archaiškumu (II—III lentelė). Kreditorius turėdavo teisę par­duoti savo skolininką, galbūt bendruomenės narį, visam laikui į svetimą šalį „už Tiberio" (III, 5 lentelė). III lentelės nurodymo (5 ir 6 str.), jog skolininkas galėjo būti baudžiamas mirtimi, nepatvirtina kitų šaltinių duomenys. II m. e. m. rašytojas Aulas Geli jus rašo — „neskaičiau ir negirdėjau, kad senovėje kas nors („Atikos naktys, XX, I, 48) būtų sukapotas". Matyt, skolinės teisės teikiama galimybė panau­doti skolininko darbą kreditoriui būdavo naudingiausia.
I lent., 4. Tegul laiduotojas (teisme) už asmenį, turintį savo ūkį,būna (tiktai) tas, kuris turi savo ūkį. Už neturintį ūkio pilietį tegullaiduoja kas tik nori.
II lent.,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!