Mano gimtinė: Kernavė

Puikiai prisimenu patarlę, kuri buvo pradinėje mokykloje pakabinta virš lentos: „Tėvynė prasideda nuo gimtosios vietos“. Man, pirmokui, tada buvo aišku, jog mano tėviškė – Kernavė.
Būtų neteisinga neprisiminti Kernavės istorijos. Kernavė istoriniuose šaltiniuose (Eiliuotoje Livonijos kronikoje) pirmą kartą paminėta 1279 metais aprašant Livonijos magistro Ernsto Kasburgo žygį į Kernavę, kunigaikščio Traidenio žemę. Po Traidenio Kernavė priklausė Gediminui, kuris ją atidavė vyriausiam sūnui Manvydui. Dar vėliau – kitiems gediminaičiams: Algirdui, Jogailai. Bet tuos laikus dabar primena tik Pajautos slėnis (taip pavadintas krivaičio Lizdeikos dukros garbei) ir piliakalniai, kurie traukia žmones ne tik iš Lietuvos, bet ir iš viso pasaulio. Šis piliakalnių kompleksas yra įtrauktas į „Unesco“ pasaulio paveldą. Apie juos seni žmonės pasakodavo, kad tuos kalnus supylė žmonės labai seniai, gal būt, buvo dar vergija. Kas kepurėm, kas saujom nešiojo. Yra ten požeminis tunelis, o jis tesiasi iki Trakų ežero...
Bet Kernavę garsina ne tik tai. Kernavėje „Caritas“ organizacijos narių gretose susikūrė vieni pirmųjų (gal netgi patys pirmieji) jaunieji caritiečiai „Pumpurėliai“, tarp kurių buvau ir aš. Mes padėdavome seniems žmonėms, juos lankydavome, linksmindavome, rašydavome laiškus. Mus globojo Kernavės klebonas monsinjoras Česlovas Krivaitis, kuris buvo ir daugumos mūsų krikštytojas,o mūsų veiklai vadovavo Merginų Diakonių Kongregacijos sesuo Irena Valaitytė. Prelatas laukdavo kiekvieno, nes jam patiko būti su mumis. Jis, galima teigti, buvo vienas tų žmonių kuriuos globojome, nes Jis jau buvo garbaus amžiaus. Monsinjoras paliko žymų pėdsaką Kernavėje ir Lietuvoje. Per dvidešimt savo darbo metų Kernavėje, prelatas išpuošė bažnyčią, pastatė naujus ąžuolinius baldus: didijį altorių, dvi klausyklas, Dievo stalo groteles, prezbiterijos sedesus. Taip pat įkūrė du muziejus, pastatė paminklus: Geležinio vilko, Mozės, rankose laikančio Dekalogą, ir Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Vytauto. Pastarasis yra pastatęs pirmąją Kernavės bažnyčią 1410 – 1420m (archeologai yra atkasę pamatus). Kernavės parapija susikūrė tik vėliau – 1495 – aisiais metais. 1522 m. bažnyčia buvo atstatyta, o kai 1674 m. ji sudegė, buvo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!