Maištas prieš tradiciją. Keturvėjininkų sambūris

Maištas prieš tradiciją. Keturvėjininkų sambūris

XIX a. pabaigoje - XX a. pirmoje pusėje meno raida įgavo naujų, daug įvairesnių formų. Tikroviškas ir artimas gamtai menas gyvavo ir toliau. Kartu su juo atsirado menas, kurio tikslas – ne teisingai vaizduoti gamtą, o meninėmis priemonėmis išreikšti jausmus ir nuotaikas, tai modernizmas jis pasireiškė mene, architektūroje, muzikoje, literatūroje, taikomuosiuose menuose ir kituose kultūriniuose reiškiniuose.. Kaip ir kiti modernistai keturvėjininkai maištavo prieš įsigalėjusias meno formas, autoritetus, pataikavimą visuomenės skoniui. XX amžiaus pradžioje prieš tradicines nuostatas sukilo menininkai, kurie pasivadino futuristais (ateities žmonėmis) mums žinomi kaip - keturvėjininkai. Tai gi šiandien aš ir norėčiau jums pristatyti "Keturvėjininkus", kaip jie atsirado, tikslus bei jų maištą prieš tradiciją.

Keturvėjininkų sąjūdžio iniciatorius – Kazys Binkis, propagavęs modernųjį meną, 1922 m. pradėjęs organizuoti Kauno jaunųjų kūrėjų sueigas, vadinamuosius „paldieninkus“. Artimiausias K. Binkio pagalbininkas buvo Juozas Petrėnas, pasirašinėjęs Petro Tarulio slapyvardžiu, jis vėliau ėmė vadovauti sambūriui. „Keturvėjininkų“ veikloje dalyvavo: Salys Šemerys, Juozas Žlabys-Žengė, Antanas Rimydis, Juozas Tysliava, Teofilis Tilvytis, Juozas Švaistas, Augustinas Gricius, Bronys Raila. Šios grupės atsiradimo pagrindą sudarė per I-jį Didįjį Karą ir tuoj po jo susidariusi neaiški nuotaika, kurios pagrindinė žymė buvo noras sugriauti senąją logiką, senąsias formas ir sukurti visiškai naują pasaulį. Dėl šito bendros revoliucijos siekimo naujosios srovės apimdavo visas gyvenimo sritis. Jos norėjo pakeisti ne tik literatūrines, bet taip pat ir socialines bei etines gyvenimo normas ir įvykdyti absoliutinę mentalinę revoliuciją. Karas visus buvo išsėmęs. Naujų dalykų ilgesys buvo didelis. Tematinė, žodyno ir apskritai formos revoliucija pavyko tik iš dalies. Tiesa, keturvėjininkai atliko išjudintojo darbą, suruošdami šaltą gaivinantį dušą publikai bei priaugančioms kartoms. O ši operacija buvo reikalinga, tikrai pribrendusi ir neišvengiama. Tačiau jiems visiškai nepavyko estetinė revoliucija – siekimas pakeisti estetines normas, reformuoti iš esmės grožio supratimą, suprastinti kūrybinį procesą ir įpiršti poetams laboratorinį kūrybos metodą. Dėl to keturvėjininkai taip bijojo ir kratėsi tradicinės įkvėpimo sąvokos poezijoje. Šis mėginimas nepavyko net ir pačiam futūrizmo tėvui Marinetti, reikalavusiam ligšiolinį estetinį idealą pakeisti mechaninio grožio idealu. Nepavyko keturvėjininkams išguiti iš lietuviškosios poezijos klasiškąją formą ir įvesti naujus eilėdaros principus. Naujos eilėdaros ir apskritai naujos formos kūrime, išskyrus sąjūdžio vadą K. Binkį, niekas rimtesnių rezultatų nepasiekė. Niekas nepakilo aukščiau pamėgdžiojimo lygio.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!