Maironio tevynės paveikslas

Maironis, Lietuvos dainius, poezijos knygoje ,,Pavasario balsai” kuria idealizuotą tėvynės paveikslą. Maironio Lietuva – tai didinga gamta, tauta, kurią vienija kultūra, ir garbinga krašto praeitis. Eilėraščių lyrinis subjektas gamtą tarsi stebi iš aukštai: mini mėlynuojančias upių juostas, kalnuotą kraštovaizdį, tamsias girias. Maironio eilėraščiuose apdainuotos Lietuvos upės byloja ne tik apie krašto išskirtinumą, turtingumą, bet ir kuria savotiškų globėjų, saugotojų įvaizdį: ,,Ten susimąstęs tamsus Nevėžis/Kaip juosta juosia žaliąsias pievas:/Banguoja vagą gilią išrėžęs:/ Jo gilią mintį težino Dievas”(,,Lietuva brangi”). Gamta tarsi gyva, atjaučianti žmogų, apmąstanti jo būtį. Lietuvos gamtovaizdis pakeri sodria miškų žaluma ir upių bei dangaus mėlynumu: ,,Graži tu savo dangaus mėlyne”, ,,Kaip puikū slėniai sraunos Dubysos,/Miškais lyg rūta kalnai žaliuoja”. Tėvynė graži ne tik savo gamta, bet ir dvarais bei sodžiais, kuriuose tarpsta lietuviška kultūra: kalbama gimtąja kalba ,,Čia broliai artojai lietuviškai šneka” (,,Kur bėga Šešupė”),...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!