Per maža pasakyti, kad Maironis- žymiausias XIX a. lietuvių poetas. Jo kūryba vainikuoja visas ligtolines lietuvių tautos pastangas sukurti savitą tautinę kultūrą bei literatūrą ir pastatyti ją šalia kitų, senų Europos kultūros tautų.
Dideli poetai dažniausisi gimsta reikšmingų visuomenių sąjūdžių laikais, kai jų žodis ypač reikalingas kuo plačiausioms tautos masėms. Nacionalinio išsivadavimo judėjimas, istorinė XIX- XX amžių sankirta davė Maironį- vieną didžiausių mūsų poetų.
Maironio meninis pasaulis- tautiškai savitas ir drauge visuotinai klasikinis, prakilnaus grožio kalba bylojantis apie amžinąsias vertybes ir romantinėmis įtampomis atveriantis žmogiškosios būties gelmes. Jo kūryba toli peržengė poeto gyventą laikotarpį, o vis naujos skaitytojų kartos vėl prie jos grįšta, atrasdamos joje tai, kas sava ir brangintina.
Maironis yra ne vien mūsų literatūros klasikas , bet ir mūsų naujosios poezijos pradininkas. Jis niekada nebuvo vien literatūros , meno ar kultūros reiškinys. Jo meninės individualybės ir estetinės saviraiškos laukas buvo palyginti platesnis ir gylesnis. ¸¸ Mano kartos žmpnėms,- prisipažino V. Mykolaitis- Putinas,- Maironis daugiau negu poetas. Mes žinome daug didesnių poetų už Maironį, tačiau Maironis mums kažkas daugiau negu jie. Ne savo raštų gausumu, ne tematikos svarumu, o savo lietuviško žodžio galia ir poveikiu mūsų sąmonei, žodžio, padėjusio mums rasti save, apsispręsti ir visą amžių pasilikti susavo kraštu ir savo tauta“. Maironis buvo šauklys nacionalinės sąmonės ir patriotizmo žadintojas. Mes ir šiandien gyvai jaučiame jo kūrybos idėjinę ir estetinę prasmę, jo poetinio žodžio žavesį. Skaidrus Maironio poezijos kristalas ir šiandien spinduliauja galinga prasmingo grožio švieša.
Savo poezija jis sukūrė idealius lietuviškumo pavidalus, meniškai patvarią poetinę lietuviškumo formulę, apimančią žmogiškosios būties įvairovę (iš to ir poeto tikėjimas: Lietuva jau nežus). Parafrazuojant vokiečių romantiką J. Grimą, Maironio poeziją išties galime vadinti lobynu, kuriame tauta saugo savo dvasinį palikimą.
Būsimas poetas gimė ir augo neeilinių valstiečių šeimoje. Aleksandras Mačiulis sumaniai ūkininkavo išsinuomotame Pasandvario dvarelyje, bendravo su apylinkės bajorais ir netgi su pačiu vyskupu M. Valančiumi....
Šį darbą sudaro 1689 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!