Maironio eilėraštis "Jaunoji Lietuva"

Maironis lietuvių kūryboje užima labai svarbią vietą. Nuo jo prasidėjo visiškai kitoks eilėraščio supratimas, pagrįstas nauja eilėdara ir atsivėrusiomis jausmų platybėmis. Eilėraštis „Jaunoji Lietuva“ visoje autoriaus kūryboje užima labai svarbią vietą, nes šiame kūrinyje galima perskaityti visas to meto aktualiausias problemas.
Eilėraščio turinys skyla į dvi dalis. Vienoje – Lietuvos praeitis, kitoje – dabartis. Autorius Lietuvos praeitį aukština, lygina ją su dabartimi ir siekia kovoti, kad senieji laikai grįžtų. Iš senovės liko tik kapai ir garsas. Eilėraščio nuotaika labai pakili ir patriotiška, skatinama tėvynė meilė, pasiryžimas dėl jos padaryti viska. Tai kvietimas į kovą dėl geresnės Lietuvos ateities. Pagrindinė problematika šiame kūrinyje yra dabartinė Lietuvos padėtis. Akcentuojama carinė priespauda, tautinės savimonės praradimas, lietuvių kalbos draudimas. Lietuvos praeitis nušviečiama kaip idealus pasaulis, kuriame viskas buvo taip kaip reikia. Dabartis nuspalvinama pesimizmo spalvomis: „iš pusnynų tik eglutės bekyšo, liko varganos trobelės, kuriose lietuvių kalba dar nepamiršta“ ir t.t.
Lyrinis subjektas yra oratorius. Jo kalba pakili, patriotiška, uždeganti, raginanti kovoti prieš priespaudą, nelygybę. Lyrinis „aš“ kreipiasi į tautą su raginimu kovoti. Kalboje yra pasakojama senolių išmintis. Vėliau prabyla ir Rainio balsu, kaip senosios tautos...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!