Lygtinai paleistųjų asmenybės savybių įtaka konflikto sprendimo stiliui

ĮVADAS Tyrimo aktualumas: Iki 2000 m. rugsėjo mėn. bausmių vykdymas buvo Vidaus reikalų ministerijos kompetencijoje (Pataisos reikalų departamento), todėl bausmes, nesusijusias su laisvės atėmimu, vykdė Vidaus reikalų ministerijai priklausanti institucija – policija. Policijos teritoriniuose padaliniuose veikė policijos komisariatų pataisos darbų inspekcijos, kurių pareigūnų pareiga buvo kontroliuoti nuteistųjų asmenų, kuriems paskirtas bausmių vykdymo atidėjimas ar lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigų prieš terminą, elgesį. Taigi tuomet teismo nuosprendžiu paskirtas bausmes vykdė institucija, kuri buvo laikoma jėgos struktūra, todėl sąlyginai pagrindinis dėmesys buvo skiriamas kontrolei. Tačiau tai neatitiko tarptautinių aktų keliamų reikalavimų. 1955 m. Ženevoje Jungtinių Tautų Organizacijos (toliau – JTO) priimtų tipinių minimalių elgesio su kaliniais taisyklių 60.2 punkte yra įtvirtinta, kad nuteistųjų priežiūra neturi būti patikėta policijai ir turi būti derinama su veiksminga socialine parama [3]. Įgyvendinant šią nuostatą bei Europos Tarybos rekomendacijas1, buvo pradėta reformuoti Lietuvos Respublikos teisinė sistema, ir 2000 m. rugsėjo 1 d. visų bausmių vykdymas buvo perduotas iš Vidaus reikalų Teisingumo ministerijos valdymui, o Pataisos reikalų departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos reorganizuotas į Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos. Tuo pačiu metu ir bausmių, nesusijusių su laisvės atėmimu, vykdymas buvo perduotas iš policijos Teisingumo ministro 2000 m. įsakymu Nr. 178 įsteigtoms 52 miestų ir rajonų pataisos inspekcijoms [4]. Šios pataisos inspekcijos neturėjo viešojo juridinio asmens teisių, veikė neapibrėžtose teritorijose ir buvo aprūpinamos iš policijai skiriamų asignavimų [5]. Pataisos inspekcijose buvo 97 pareiginiai etatai, o jų įskaitoje buvo apie 14 tūkst. nuteistųjų bausmėmis, nesusijusiomis su laisvės atėmimu, ir asmenų, lygtinai paleistų iš laisvės atėmimo vietų. Jų veiklą reglamentavo vienintelis teisės aktas – Teisingumo ministro 2001 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. 1 patvirtinta Pataisos inspekcijų darbo instrukcija [6]. Siekiant pagerinti pataisos inspekcijų veiklos koordinavimą, aprūpinimą, užtikrinti joms pavestų uždavinių įgyvendinimą, 2001 m. pabaigoje pradėta vykdyti pataisos inspekcijų struktūrinė reforma. Šią reformą taip pat įtakojo vis didėjantis dėmesys alternatyvioms laisvės atėmimui baudžiamosios atsakomybės priemonėms. Teisingumo ministro 2001 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 275 buvo įkurtos Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių ir Vilniaus regionų pataisos inspekcijos [7], kurių pagrindinis uždavinys – būti tarpininkais tarp teritorinių pataisos inspekcijų ir Kalėjimo departamento. Kiekvienai regiono pataisos inspekcijai buvo suteiktas viešojo juridinio asmens statusas, o buvusios 52 miestų ir rajonų pataisos inspekcijos, kurios neturėjo juridinio asmens teisių, tapo regionų pataisos inspekcijų struktūriniais padaliniais. Kalėjimų departamento direktorius 2002 m. kovo 13 d. išleido įsakymą, kuriuo kiekvienai regiono pataisos inspekcijai nustatė Lietuvos Respublikos teritorijos dalis, kuriose „...jos įgyvendina teisės aktuose, reglamentuojančiuose inspekcijų veiklą, joms pavestus uždavinius ir vykdo nustatytas funkcijas“ [8]. Ši reforma padėjo pataisos inspekcijoms įgyti didesnį savarankiškumą tarp bausmes vykdančių institucijų, kurių pagrindinis tikslas – „kad atlikęs bausmę nuteistasis savo gyvenimo tikslų siektų teisėtais būdais Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų taikomas asmenims, kurie, atlikę dalį laisvės atėmimo bausmės, toliau gali taisytis prižiūrimi, bet neizoliuoti nuo visuomenės. Lygtinio atleidimo nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą atvejais, lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigų yra nustatomi tam tikri draudimai bei pareigos (lygtinio paleidimo sąlygos), kurių turi laikytis asmuo. Prie lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos bei lygtinio atleidimo nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą institutų realizavimo reikia paminėti ir individualų darbą su lygtinai paleistais bei lygtinai atleistais iš pataisos įstaigų asmenimis. Individualiu darbu yra siekiama padėti asmenims adaptuotis visuomenėje, įtvirtinti teisėtus savo teisių įgyvendinimo ir teisėtų interesų siekimo būdus [25]. Visas pareigūno individualus darbas su šiais asmenimis fiksuojamas dokumentuose, pažymose, kurios saugomos jų asmens bylose. Kiekviena asmenybė - individas, kuris funkcionuoja kaip vientisa būtybė. Norint geriau pažinti lygtinai paleistųjų asmenybę svarbu žinoti aplinkybes, kuriomis jie augo. Svarbus šių aplinkybių aspektas yra vaiko gimimo pozicija, jo padėtis tarp seserų ir brolių. Asmenybės savybės, kurias lemia gimimo pozicija, išryškėja per bendravimą su kitais. Taip pat asmenybės savybėms formuotis gali turėti įtakos ir kiti veiksniai, lytis, socialinė aplinka ir kita.. A. Adleris teigė, kad asmenybė yra nedaloma. Į konfliktą su aplinkiniais dažniausiai įsivelia, inertiški žmonės nepakenčiantys prieštaraujančio elgesio. Viena iš socialinės atskirties grupių – lygtinai paleistieji, kurių asmenybės charakteristikos netyrinėtos, taigi yra mokslinis interesas siekiant geriau pažinti šią atskirties grupę. Kadangi asmenybės charakteristikos yra svarbios organizuojant rebilitacinį darbą ir parenkant korekcines poveikio priemones, t.y. problematika svarbi praktiniu požiūriu. Tyrimo problema – koks lygtinai paleistųjų asmenybės savybių ir konflikto sprendimo stiliaus santykis. Tyrimo objektas - lygtinai paleistųjų asmenybės savybės ir jų pasirinkti konfliktų sprendimo stiliai. Hipotezė - lygtiniai paleistųjų asmenybės savybės lemia efektyvesnius konflikto sprendimo stilius. Tyrimo tikslas – ištirti lygtinai paleistųjų asmenybės savybių įtaką konflikto sprendimo stiliaus pasirinkimams. Tyrimo uždaviniai: 1. Išstudijuoti asmenybės savybių ir konfliktų sprendimo stategijų pateikimą teisinėje ir psichologinėje literatūroje; 2. Nustatyti tyrime dalyvavusiųjų lygtinai paleistųjų vyraujančias asmenybės savybes; 3. Ištirti kokius sprendimo stilius pasirinks lygtiniai paleistieji konkrečioje konfliktinėje situacijoje; 4. Nustatyti, kokios konfliktų sprendimo stategijos dominuoja pagal gimimo poziciją. Tiriamieji. Tyrime išviso dalyvavo 70 Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Šiaulių regiono pataisos inspekcijos (toliau - Šiaulių regiono PI) Šiaulių miesto ir rajono, Radviliškio rajono, Pakruojo rajono, Kelmės rajono, Joniškio rajono, Mažeikių rajono, Akmenės rajono, Telšių rajono pataisos inspekcijose (tokiau – teritorinės pataisos inspekcijos) įskaitoje esantys asmenys. Tiriamieji buvo pasirinkti atsitiktinės imtie būdu iš kiekvienos teritorinės inspekcijos. Tyrimo metodai: 1. Teoriniai: išanalizuoti teisinėje irn psichologinėje literatūroje pateiktus teorinius lygtinai paleistųjų asmenybės modelius konfliktų sprendimo aspektu; 2. Empiriniai: anketavimas, testavimas, pokalbis, asmens bylų analzė; 3. Statistiniai: tyrimo duomenys buvo apdoroti savarankiškai naudojant kompiuterinę programą SPSS. Mokslinis naujumas: Pataisos inspekcijų veikla Lietuvoje nėra pakankamai gerai žinoma, bei neaišku su kokiais asmenymis yra dirbama. Taigi asmenybės charakteristikos yra svarbios organizuojant rebilitacinį darbą ir parenkant korekcines poveikio priemones. 1. LYGTINIO PALEIDIMO IR LYGTINIO ATLEIDIMO NUO BAUSMĖS CHARAKTERISTIKA 1.1. Lygtinai paleistieji kaip socialinė grupė Kaip tam tikra atleidimo nuo laisvės atėmimo bausmės forma galima laikyti ir Bausmių vykdymo kodekse reglamentuotą lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų. Lygtinis paleidimas bausmių vykdymo sistemos istorijoje žinomas jau 19 a. Profesorius S. V. Pozniševas lygtinį paleidimą apibūdina kaip „vieną tų svarbių stimulų, kuris skatina kalinį palengva eiti tais laipsniais, iš kurių susideda bausmė“ [2, p. 99]. Lygtinis paleidimas laisvės atėmimo bausmę atliekantiems asmenims gali būti taikomas, jei jie: 1) yra nuteisti laisvės atėmimu iki šešerių metų imtinai už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, nepilnamečiai, nėščios moterys, taip pat asmenys, turintys vaikų iki septynerių metų arba du ir daugiau nepilnamečių vaikų (jei jiems neapribota tėvų valdžia), – kai jie yra faktiškai atlikę ne mažiau kaip vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės; 2) laikomi pataisos namuose lengvosios grupės sąlygomis ir kai jie yra faktiškai atlikę ne mažiau kaip pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės; 3) laikomi pataisos namuose paprastosios grupės sąlygomis – kai jie yra faktiškai atlikę ne mažiau kaip du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės; 4) laikomi kalėjime paprastosios grupės sąlygomis, taip pat pavojingi recidyvistai, kai jie yra faktiškai atlikę ne mažiau kaip tris ketvirtadalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės [1]. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų taikomas asmenims, kurie, atlikę dalį laisvės atėmimo bausmės, toliau gali taisytis prižiūrimi, bet neizoliuoti nuo visuomenės. Kaip ir bausmės vykdymo atidėjimo, lygtinio atleidimo nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą atvejais, lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigų yra nustatomi tam tikri draudimai bei pareigos (lygtinio paleidimo sąlygos), kurių turi laikytis asmuo, pavyzdžiui: • lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų darbingi asmenys per penkiolika dienų nuo paleidimo momento privalo įsidarbinti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir pranešti apie tai bausmės vykdymo institucijai; • draudimas išeiti iš namų tam tikru laiku, jei tai nesusiję su darbu; • draudimas lankytis tam tikrose vietose, jei tai nesusiję su darbu; • draudimas išvykti ilgiau kaip septynioms paroms už gyvenamosios vietos rajono ribų be leidimo; • pareiga registruotis pataisos inspekcijoje nuo vieno iki keturių kartų per mėnesį; • pareiga gydytis nuo alkoholizmo, narkomanijos, toksikomanijos ar venerinės ligos, jei pats asmuo sutinka [1]. Pataisos inspekcijos, remdamosios teismo patvarkymu vykdyti nutartį dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos, įrašo lygtinai paleistuosius į pataisos inspekcijos įskaitą. Lygtinai paleistajam yra pradedama nauja asmens byla, nors iš pataisos namų, iš kurių asmuo buvo lygtinai paleistas, yra gaunama asmens byla, kurioje atsispindi visas jo elgesys laisvės atėmimo bausmės metu. Nuteistąjį įrašius į pataisos inspekcijų įskaitą, apie tai raštu pranešama (nedelsiant) nutartį priėmusiam teismui ir teritorinei prokuratūrai, taip pat ir teritoriniam policijos komisariatui [3 ir 4]. Lygtinai paleistajam pirmą kartą atvykus į pataisos inspekciją, patikslinama jo gyvenamoji vieta ir darbovietė, jeigu jis dirba, šeimyninė padėtis, pomėgiai, bendravimo aplinka [3] ir pan., taip pat jam išaiškinamos bausmės atlikimo sąlygos ir tvarka, atsakomybė už lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimą bei teismo skirtų įpareigojimų ar pareigų nevykdymą ir pasekmės už įstatymų pažeidimus [3]. Regionų pataisos inspekcijų nuostatuose nurodoma, kad viena iš pataisos inspekcijos funkcijų yra lygtinai paleistų asmenų integracija į visuomenę. Todėl galima teigti, kad individualiu darbu yra siekiama padėti asmenims adaptuotis visuomenėje, įtvirtinti teisėtus savo teisių įgyvendinimo ir teisėtų interesų siekimo būdus [5]. Visas pareigūno individualus darbas su šiais asmenimis fiksuojamas dokumentuose, pažymose, kurios saugomos jų asmens bylose. Į pažymas pareigūnai surašo informaciją apie pataisos inspekcijos įskaitoje esančio asmens lygtinio paleidimo ar lygtinio atleidimo laikotarpiu elgesį, kaip nuteistasis vykdo teismo paskirtas pareigas bei laikosi draudimų, suteiktą socialinę (asmeninę) paramą bei kitus duomenis [3]. Individualus darbas, atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę, elgesį lygtinio paleidimo laikotarpiu, yra vykdomas ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Žinoma, jei lygtinai paleistajam yra nustatyta pareiga 2-4 kartus per mėnesį registruotis pataisos inspekcijoje, individualus darbas vykdomas kiekvieno lygtinai paleistojo registracijos pataisos inspekcijoje metu. Apibendrinus pataisos inspekcijų pareigūnų praktiką, galima išskirti tokią individualaus darbo formą, kaip „problematiškų“ nuteistų asmenų lankymas, bendravimas su jų giminaičiais, artimaisiais, mokytojais, jų gyvenimo sąlygų vertinimas, profilaktiniai pokalbiai su nuteistais asmenimis. Viena iš naujovių, įvesta pataisos inspekcijų veikloje, įsigaliojus naujiems baudžiamiesiems įstatymas, – Individualaus darbo su asmenimis, lygtinai paleistais iš pataisos įstaigų, ir asmenimis, lygtinai atleistais nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, planas. Šis planas sudaromas su kiekvienu lygtinai paleistu ar lygtinai atleistu nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą asmeniu, išskyrus jei lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ar lygtinio atleidimo nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą laikotarpis yra trumpesnis nei mėnuo [6]. Šie planai yra skirti padėti pataisos inspekcijų pareigūnams formuoti nuteistųjų įgūdžius, didinti jų pasitikėjimą savimi tuomet, kai jam to labiausiai reikia. Plane numatomos tokios priemonės: • lygtinai paliestųjų ir lygtinai atleistųjų pareigos (kaip nuteistasis rengiasi laikytis pareigų, kaip pataisos inspekcijų pareigūnas kontroliuos pareigų laikymąsi, kontrolės periodiškumas, už ką nuteistajam gali būti paskirtos paskatinimo priemonės); • asmens dokumentai (kaip nuteistajam padėti susitvarkyti asmens bei kitus dokumentus); • būstas ir socialinė parama (kaip nuteistasis ruošiąsi spręsti savo gyvenamosios vietos klausimą, kada ir kur planuoja kreiptis dėl socialinės paramos); • užimtumas (kaip nuteistasis bandys įsidarbinti, kada ar per kokį laikotarpį apsilankys vienoje ar kitoje įmonėje ar organizacijoje dėl įsidarbinimo ir pan.); • šeima ir draugai (kokios problemos su artimaisiais iškilo grįžus iš įkalinimo vietos, jų sprendimo būdai, apsilankymai nuteistojo gyvenamojoje vietoje ir pan.); • laisvalaikis (kaip nuteistasis planuoja leisti savo laisvalaikį); • nevyriausybinių organizacijų vaidmuo, teikiant pagalbą lygtinai paleistiems ir lygtinai atleistiems asmenims (numatomi nuteistojo apsilankymai vienoje ar kitoje nevyriausybinėje organizacijoje dėl pagalbos, sprendžiant socialines problemas ir pan.). Prie kiekvienos priemonės plane yra numatomos problemos ir jų sprendimų būdai. Lygtinai paleistajam pataisos inspekcijų pareigūnas negali „piršti“ savo nuomonės, problemų sprendimų variantų. Pirmiau nuteistajam suteikiama teisė pačiam pasirinkti galimus problemų sprendimų būdus, o tik po to pareigūnas gali padėti atsirinki tinkamiausią iš jų. Šiame plane taip pat apibrėžiamos ir visų numatytų problemų bei priemonių vykdymas, t.y. kada lygtinai paleistasis arba lygtinai atleistasis apsilankys, pvz., darbo biržoje, įmonėje ar įstaigoje dėl vienos ar kitos problemos sprendimo. Šiuos planus sudaro pataisos inspekcijos pareigūnas kartu su nuteistuoju, atsižvelgdamas į jo asmenines savybes, intelektą, lytį, amžių, išsilavinimą, gyvenimo sąlygas, elgesį, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir sąlygas, jų daromas išvadas iš praeities, kuriamus planus, socialines reikmes, taip pat susipažinus su nuteistojo asmens byla, gauta iš įkalinimo įstaigos. Kaip galima pastebėti, pataisos inspekcijų individualus darbas su lygtinai paleistaisiais ir lygtinai atleistaisiais nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą yra orientuotas ir į socialinės paramos jiems teikimą. Teikdamos socialinę paramą šiems asmenims, pataisos inspekcijos įgyvendiną vieną iš joms pavestų pagrindinių funkcijų – padėti integruotis į visuomenės gyvenimą asmenims, lygtinai paleistiems iš pataisos įstaigų [3]. Bausmių vykdymo kodeksas bei Pataisos inspekcijų darbo tvarka taip pat nustato, kad, esant reikalui, pataisos inspekcijų pareigūnai turi padėti darbingiems lygtinai paleistiesiems bei lygtinai atleistiesiems nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą įsidarbinti, informuoti juos apie darbo biržų teikiamas paslaugas, socialines lengvatas grįžusiems iš laisvės atėmimo vietų asmenims, inicijuoti susitikimus su galimais darbdaviais, padėti susitvarkyti reikiamus dokumentus, skatinti juos įsigyti specialybę ar persikvalifikuoti, įgyti aukštesnįjį išsimokslinimą, teikti kitą nuteistiesiems būtiną pagalbą dėl įsidarbinimo, asmeninės ir socialinės paramos. Visa tai pataisos inspekcijų pareigūnai įgyvendina ne tik individualaus daro su lygtinai paliestuoju metu, bet ir Lygtinai paleistų iš pataisos įstaigų bei lygtinai atleistų nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą asmenų socialinės integracijos programos metu. Ši programa – Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu [7] pradėta vykdyti nuo 2003 m. gegužės mėnesio. Programos tikslas – padėti asmenims, lygtinai paleistiems iš pataisos įstaigų, bei lygtinai atleistiems nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, pritaikyti žinias, įgytas laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu socialinio orientavimo, dorovinio ir teisinio švietimo užsiėmimuose, bei suteikti socialinių (teisinių) žinių, kurios padėtų integruotis į visuomenės gyvenimą ir patenkinti savo socialinius poreikius teisėtais būdais bei priemonėmis [8]. Programoje nuteistieji dalyvauja savanoriškai. Jos metu jie turi galimybę susipažinti su teisės aktais, reglamentuojančiais jų teisinę padėtį bausmės atlikimo metu, galimybėmis gauti socialinę paramą ir kokios institucijos rajone, kuriam gyvena pats nuteistasis, gali ją suteikti. Visas aukščiau minėtas lygtinai paleistųjų iš pataisos įstaigų bei lygtinai atleistųjų nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą priežiūros, socialinės paramos teikimo kompleksas (priežiūra, individualus darbas, socialinė parama) orientuotas į tai, kad „tyčinės veikos kaltininkas privalo suvokti, kad veika, kurią jis daro, ir pasekmės yra ne tik pavojingos visuomenei, bet ir baudžiamojo įstatymo draudžiamos“ [9, p. 22-23]. Lygtinai paleistųjų ir lygtinai atleistųjų nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą socialinės integracijos į visuomenę procese taip pat dalyvauja ir nevyriausybinės organizacijos. Lietuvoje veikia keletas visuomeninių organizacijų, kurių pagrindinė veiklos sritis yra darbas su teistais asmenimis. Įvertinant minėtus socialinio darbo su lygtinai paleistais ir lygtinai atleistais nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą tikslus ir ypatybes galima teigti, jog nuteistojo asmenybės ir jo elgsenos pažinimas yra svarbus uždavinys tiek padedant kurti realistiškus individualius reabilitacijos planus, tiek juos praktiškai įgyvendinti. 1.2. Bendrųjų ir specifinių asmenybės bruožų samprata Asmenybės problemos domina daugelio mokslų atstovus. Vieningos teorijos, apibūdinančios asmenybę visais aspektais, nėra. Filosofijos žodyne [10] asmenybe laikomas asmuo, kuris savo vidaus darbu yra pasiekęs žymesnį protinį ir dorinį reikšmingumą; žmogus, kaip visuomeninis individas, praktinis bei teorinis veiklos ir socialinio bendravimo subjektas, sąlygojamas konkrečių istorinių visuomenės egzistavimo sąlygų. Įvairių krypčių psichologų požiūriai į asmenybę yra skirtingi. Psichologinėje literatūroje pateikta įvairių asmenybės apibrėžimų. Amerikiečių psichologas G. Allportas, sukūręs plačiai naudojamą asmenybės bruožų tyrimo metodiką, asmenybę apibrėžia kaip dinaminę organizacija psichofizinių žmogaus organizmo sistemų. Kurios lemia mintis, jausmus, savitą elgesį ir rodo žmogaus santykį su tikrove [11]. Jovaiša [12] teigė, kad asmenybė – visybinė psichinių struktūrų organizacija, pasireiškianti veiklos galimybių, kryptingumo ir būdo ypatumais. Tai lyg intelekto, motyvacijos ir charakterio vienovė. Tokia asmenybės struktūros samprata svarbi psichologinei – pedagoginei diagnostikai ir ugdymo teorijai. Asmenybe tampama, individui aktyviai sąveikaujant su visa visuomene – makroaplinka ir artimiausiais, betarpiškais kolektyvais – mikroaplinka, su jų nariais, žaidžiant, mokantis, dirbant, bendraujant. Asmenybė – savęs kūrybos rezultatas. Psichologijoje nuo seno į asmenybę žiūrima kaip į tam tikrą tipą. Jau Aristorelis pastebėjo poliariškus tipus: protingas – kvailas, pastovus – nesivaldantis ir t.t. Pagal tipus asmenybė suprantama kaip charakterio arba temperamento savybių visuma, būdinga kokiam nors tipui. Charakterio arba temperamento savybėmis domisi vadinamosios bruožų bei faktorių teorijos kūrėjai. Jie aiškina, kad asmenybės struktūrą sudaro daugelis bruožų ir todėl galima atskleisti individo asmenybės turtingumą. Bruožas yra gana pastovi asmens elgesio ypatybė, paprastai nekintanti kintant aplinkybėms ir situacijoms [13]. Psichodinaminės teorijos atstovai (S. Freud, C. Jung) laikėsi nuomonės, kad asmenybės formavimąsi nulemia įvairūs vidiniai konfliktai, pasąmonės reiškiniai, psichinių jėgų dinamika. Psichoanalitinės teorijos kūrėjas S. Freud teigė, kad individo pasąmonės gelmėse esančios psichinės jėgos nuolat kovoja su tam individui priešiška aplinka. C. Jung, skirtingai nei S. Freud, neakcentavo lemiamos instinktų įtakos asmenybės formavimuisi. Šią funkciją atlieka kolektyvinėje pasąmonėje slypintys archetipai. Archetipai – įgimti visų žmogiškų savybių pirmavaizdžiai. Kolektyvinė pasąmonė paveldima ir bendra visai žmonijai. Joje susipina atskiro žmogaus paveldėtas daugelio praėjusių kartų patyrimas.Humanistinės asmenybės teorijose žmogus apibūdinamas, kaip visiškai savaranki, iniciatyvi, motyvuota, vystytis ir tobulėti linkusi ir tam procesinių jėgų turinti asmenybė. Asmenybė – tai, kaip žmogus tuo metu suvokia ir pažįsta save ir aplinką. Bihevioristai ( J. Watson, B. F. Skinner, I. Pavlov) nagrinėjo ne tik žmogaus elgesį, kaip reakciją į aplinkos stimulus. Jie teigė, kad žmogaus sąmonėje vykstantys procesai neprieinami stebėjimui, todėl negali būti moksliškai analizuojami. Žmogaus elgesio ypatumai yra išmokti, o žmogaus individualumas priklauso nuo aplinkos. Asmenybė – nuolat kintančių reakcijų į aplinkos situacijas visuma. Socialinės krypties teoretikas A. Adleris teigė, jog svarbiausia tai, kad žmogus yra sociali būtybė. Jis niekaip negali gyventi tik kartu su kitais žmonėmis, todėl asmenybės raidos ypatumus daug daugiau lemia socialiniai aplinkos veiksniai, o ne biologiniai, įgimti [14]. A. Adlerio individualioji santykių psichologija teigia, kad asmenybė yra nedaloma. Kiekviena asmenybė – individas, kuris funkcionuoja kaip vientisa būtybė. A. Adleris mokymą savąja asmenybės teoriją pavadinęs individualiąja psichologija, stengiasi pabrėžti būtent asmenybės visybiškumą, kai tuo metu kiti, ypač Z. Froidas, atkakliai tvirtino, jog asmenybę sudaro tarpusavyje besivaržančios pusės. A. Adlerio nuomone, asmenybė negali būti sudaryta iš kelių dalių, ji, kaip nedaloma visuma, susijusi su išoriniu pasauliu. Elgesio socialinę prasmę paaiškina dar vienas individualiosios psichologijos principas – socialinis interesas suteikia drąsos priešintis neteisybei, skriaudai ir išnaudojimui. Asmenybės socialinis naudingumas, sugebėjimas sieti save su kitais žmonėmis ar grupėmis yra gerai išplėtoto socialinio intereso ir psichinės sveikatos rodiklis [15]. Svarbiausius individualiosios psichologijos principus iliustruoja R. Powers ir J. Griffith pateiktas vidinių ir išorinių veiksnių, formuojančių gyvenimo stilių, sąveikos modelis ( pagal R. Dreikursą, 1989). Subjektyvus suvokimas Asmenybės atsakas 1 pav. Vidinių ir išorinių veiksnių, formuojančių gyvenimo stilių, sąveikos modelis ( pagal R. Dreikursą, 1989). Iš daugelio veiksnių, subjektyviai, kūrybiškai juos suvokiant, susiformuoja asmenybės gyvenimo stilius [16]. Gyvenimo stilius – svarbi nuteistųjų charakteristika, todėl bus pasirinkta R.Kerno skalė, kuria vertinami asmenybės tikslai, apsisprendimai, gyvenimo stilius, t.y. kategorijos, kurias analizuoja Alfredas Adleris, ir kurios yra ypač svarbios nuteistojo charakteristikos, nes į jas naudinga atsižvelgti, vertinant ir planuojant nuteistojo socialinę integraciją. Kaip tik todėl giliau paanalizuosime šio autoriaus koncepcijas. . 1.3. Asmenybės gyvenimo stiliaus supratimas pagal A. Adlerį Bendresnė A. Adlerio psichologinė teorija, sukurta 1910-1920 metais, atskleidė asmenybės raidos vaikystėje svarbą, pateikė menkavertiškumo jausmo įveikimo būdus. Kai žmogus nesijaučia priklausantis kam?, jis negali prisidėti prie bendro reikalo, jis remiasi savo klaidingais įsitikinimais ir bando įveikti menkavertiškumo jausmą siekdamas pranašumo. Individualioji santykių psichologija teigia, kad asmenybė yra nedaloma. Kiekviena asmenybė - individas, kuris funkcionuoja kaip vientisa būtybė. A. Adleris, savo mokymą pavadinęs individualiąja psichologija, stengėsi pabrėžti būtent asmenybės visybiškumą, nesutikdamas su kitų psichoanalitikų, ypač Z. Froido požiūriu, jog asmenybę sudaro tarpusavyje besivaržančios pusės. A. Adlerio nuomone asmenybė negali būti sudaryta iš kelių dalių, ji, kaip nedaloma visuma, susijusi su išoriniu pasauliu. Asmenybės vientisumą, kuris lemia šį visybiškumą, A. Adleris pavadino gyvenimo stiliumi. Šiuo terminu apibūdinama pagrindinė ir vienintelė kryptis, kurios individas siekia gyvenime. Gyvenimo stilius - tai ne gyvenimo ar tam tikro jo etapo išorinė pusė; jis pastovus ir nekinta per visą gyvenimą. Be to, asmenybės gyvenimo stilius susijęs su giluminiu savęs ir kitų įsivaizdavimu, taip pat su jos pagrindiniu gyvenimo tikslu. [17]. Visybiškumo ir asmenybės vientisumo sąvoka - pirmasis pagrindinis individualiosios psichologijos principas. Antrasis pagrindinis principas teigia, kad žmogaus elgesys yra tikslingas, o elgesio prasmę galima suprasti, žinant to žmogaus tikslus. Tikslai - tai konstrukcijos, kurias kuria asmenybė. Asmenybės apsisprendimas pagrįstas ne biografijos faktais, jis vyksta vieno ar kito sprendimo pasirinkimo progreso metu, pagal laukiamus rezultatus. Neaiški mintis A. Adleris teigia, kad kiekvienas žmogus - visuomenės dalis. Jis manė, kad mūsų savijauta parodo, kaip mes pritampame prie kitų. Žmogus savo vietos tarp kitų įsivaizdavimas nulemia jo tikslai, kuriuos jis sau kelia. Žmogus, įsitikinęs, jog turi savo vietą tarp kitų, gali bendrauti ir bendradarbiauti, jam nereikia įrodinėti savo vertės. Priklausymo jausmas remiasi savitarpiškumu, pripažinimu, jutimu, kad tavo dalyvavimas svarbus grupės klestėjimui. Bendradarbiavimo, pasitikėjimo, pagarbos asmenybei ir lygiavertiškumo dvasia vykstantys procesai grupėje stimuliuos socialinio intereso augimą, jei kartu bus skatinama dalyvauti priimant bendrus sprendimus ir prisiimant atsakomybę. Kai asmuo prisideda prie žmonijos gerovės kūrimo, jis turi daugiau galimybių vystyti savo kūrybingumą problemų sprendimui, sunkumų nuga1ėjimui, mokymuisi ir kūrybai, negu kad eikvotų jėgas įrodinėdamas savo gerumą ir tai, kad yra vertas daugiau. Socialinis interesas skatina įvairų drąsos pasireiškimą: jis suteikia žmogui jėgų ir tvirtumo sprendžiant naujas problemas, bendradarbiaujant su žmonėmis, padeda susikaupti konkrečiam tikslui [17]. Asmenybė siekia išskirtinumo ar pranašumo, kad nugalėtų neadekvatumo ar menkavertiškumo jausmą. Visas nesugebėjimo prisitaikyti problemas A. Adleris aiškino kaip socialinio intereso stoką. Neurozės, psichozės, nusikaltimai, kaip ir dauguma psichologinių sutrikimų, atspindi asmenybės ypatingo statuso siekimą, pagristą giliais menkavertiškumo jausmais. Individo elgesys priklauso ne nuo tiesioginių objektyvių aplinkybių, o nuo to, kaip jas asmenybė interpretuoja. Todėl siekiant suprasti individo elgesį, reikia suprasti jo asmeninę logiką ir ir nustatyti jo operacijas (suvokiamų įvykių interpretavimo būdus). A. Adleris akcentavo subjektyvumo svarbą asmenybės vystymuisi. Jis nurodė, kad pirmasis gyvenimo tėvų šeimoje etapas suteikia pagrindą asmenybės vystymuisi, bet kiekvienas vaikas šeimoje turi savąją įvykių interpretaciją ir savo tikslus, kurie formuoja gyvenimo stilių. Gyvenimo stilius išlieka santykinai pastovus visą žmogaus gyvenimą. A. Adleris nurodė, kad žmonės interpretuoja įvykius, naudodamiesi asmenine operacija, jis taip pat pabrėžė sveiko proto svarbą visuomenei ir žmogaus elgsenai, o taip pat numanė, jog kartais išgyvena asmeninės logikos ir sveikos nuovokos vidini konfliktą. Gyvenimo stilius - asmenybės branduolys - garantuoja ir išreiškia žmogaus psichinės veiklos vientisumą, individualumą, nuoseklumą ir stabilumą. Gyvenimo stiliaus nustatymas yra labai naudingas, nepaisant ar asmenybė pageidauja jį keisti ar ne. Pagal A. Adlerio teoriją asmenybė formuojasi per kelerius pirmuosius gyvenimo metus. Tie metai lemia, ar psichologiškai sėkmingas bus tolimesnis gyvenimas. A. Adleris brolių ir seserų santykius laikė labai reikšmingais. Jis atkreipė dėmesį į gimimų eiliškumą. Padėtis šeimoje gali įtakoti asmenybės formavimąsi, tačiau tai - nepagrindinis faktorius, nulemiantis asmenybės tipą. Šeimos konsteliacija nustato ,,dramos veikėjus“ ankstyvaisiais asmenybę formuojančiais gyvenimo metais. A. Adlerio teorijoje didžiulis vaidmuo charakterio formavime skiriamas ankstyvajai vaikystei, nes būtent šis amžiaus tarpsnis nulemia būsimo gyvenimo tikslus ir nuostatas. Suaugusiojo asmenybei suvokimas bei interpretacijos, daro didesnę įtaką negu patys objektyvūs įvykiai. Ankstyvieji prisiminimai - tai konkretus įvykis turintis pradžią ir pabaigą. A. Adleris tvirtino, kad asmenybės gyvenimo stilius yra pastovus daugelį metų; žmogus gali kiekvieną kartą pateikti skirtingus ankstyvuosius prisiminimus, tačiau juose atsispindės tie patys gyvenimo tikslai ir pagrindiniai įsitikinimai. A. Adlerio teorijoje ,,sąmoninga“ ir ,,nesąmoninga“ tarpusavyje susiję, jų riba nėra griežta ir apibrėžta. Autorius ypatingą vaidmenį elgesio reguliacijoje skyrė emocijoms. Emocijos, pasak Adlerio, poelgių varomoji jėga, jos visada tarnauja tikslui, kurį žmogus ne visada įsisąmonina. Pavyzdžiui, kaltės jausmo tikslas - sunkumų vengimas šiuo momentu. Be to, kaltės jausmas - tai sąžinės pasireiškimo būdas. Galime sakyti, jog emocijos - poelgių varomoji jėga ir A. Adlerio teorijoje emocijos visada tarnauja tikslui. 1.3.1. Esminiai skirtingų gimimo pozicijų asmenybių bruožai Vertinant žmogų, svarbu žinoti aplinkybes, kuriomis jis augo. Svarbus šių aplinkybių aspektas yra vaiko gimimo pozicija, jo padėtis tarp seserų ir brolių. „Gimimo pozicija gali būti apibūdinama kaip asmens padėtis tarp jo brolių ir seserų“ [18]. A. Adleris nustatė [17], kad vaikas šeimoje elgiasi taip, jog surastų savo vietą kitų šeimos narių tarpe, ir tai nukreipia jo asmenybės vystimąsi. Kadangi vaikas nuolat ieško savo vietos, jis įgyja tuos polinkius ir įpročius, kurie būdingi jo šeimos santykiams, ir tuo pagrindu formuojasi jo asmenybė [17]. A. Adler Adler ar Adleris? Visur turi būti vienodai išskyrė keturias pagrindines gimimo pozicijas: pirmagimis, antras vaikas arba vidurinis, jauniausias ir vienturtis vaikai [19]. Kiekviena šių pozicijų lemia asmenybės vystimąsi bei asmenybės bruožus, ateityje iškilsiančias psichologines problemas ir tolimesnį gyvenimo scenarijų. Gimimo pozicija gali tapti raktu į kitų žmonių charakterio, asmenybės bruožų, minčių bei elgesio supratimą [20]. Kaip buvo minėta, yra išskirtos 4 gimimo pozicijos: pirmagimis, vidurinysis, jaunėlis ir vienturtis vaikai. Apibūdinant šių 4 gimimo pozicijų atstovus, pateikiami bendri jų būdo bruožai bei savybės. Psichologai Lorrie M. Sutter, Henry T. Stein, K. Leman teigia, kad pirmagimis dažniausiai būna daug pasiekiantis, organizuotas, besilaikantis taisyklių, ryžtingas, kritiškas, norintis įtikti, paklūstantis autoritetams. Be to, jis, pasižymi tokiomis savybėmis kaip nerimastingumas, ambicingumas, sąžiningumas, ir patikimumas [21]. Vidurinis vaikas, pasak, Lorrie M. Sutter, Henry T. Stein lankstus, diplomatiškas, taikdarys, visuomeniškas, darantis kompromisus, draugiškas. Jaunėliai linkę būti rizikuojančiais, draugiškais, kūrybingais, neatsakingais, jie pasižymi geru humoro jausmu ir linkę nepaklusti autoritetams [22]. Jie dažniausiai būna malonūs, pritariantys, gero būdo, gyvybingi bei linksmi [23]. Psichologas Roger Fritts teigia, kad šie vaikai be viso šito gali pasižymėti ir maištingumu. Vienturčiai dažniausiai būna išlepinti, egoistiški, nepriklausomi, bet turintys elgesio problemų ir perdėtą pranašumo jausmą [24]. Taigi skirtingų pozicijų vaikai pasižymi skirtingomis asmenybės savybėmis bei bruožais, kadangi kiekviena gimimo pozicija suteikia skirtingas aplinkybes vaiko augimui ir vystymuisi. Teigiama, kad kiekviena gimimo eiliškumo pozicija turi savo moto. Pirmagimio moto būtų: „Aš buvau pirmas, pirmas ir liksiu“. Antrasis vaikas iš pradžių vadovaujasi šūkiu: „Mes įdėsime daugiau pastangų“, kadangi jam tenka susidurti su tobuluoju pirmagimiu. Vėliau, gimus naujagimiui ir antrajam tapus viduriniuoju vaiku, šūkis keičiasi į: „Gyvenimas yra nesąžiningas“. Jauniausias vaikas vadovaujasi „Aš esu tituluotas“ moto. Vienturtis vaikas gyvenime remiasi šūkiu „Mane pažinti reiškia mane mylėti“ [25]. Atsižvelgiant į šiuos moto, galima numanyti, kad jais vaikai, vėliau suaugusieji, vadovausis įvairiose gyvenimo situacijose, taip pat ir spręsdami konfliktus, išgyvendami stresą. Nėra dviejų vaikų toje pačioje šeimoje, su kuriais tėvai elgiasi lygiai taip pat. Egzistuoja mitas, jos tėvai visus vaikus myli vienodai [26]. Teisingiau manyti, kad tėvai myli kiekvieną vaiką, tačiau kiekvienas vaikas užima skirtingą vietą tėvų širdyse. Tėvai elgiasi skirtingai su kiekvienu vaiku. 1.3.2. Tėvų santykiai su vaikais Tėvams pirmojo vaiko gimimas yra tarsi stebuklas, kurio jie ilgai laukė. Jie į viską žvelgia naujai, nes dar nėra turėję ankstesnės patirties. Vaikas iš abiejų tėvų gauna daug dėmesio [25]. Tėvai įsitikinę, kad jų vaikas pats nuostabiausias, protingiausias ir gražiausias, todėl iškelia savo pirmagimį vaiką ant pjedestalo [27]. Su pirmagimiu tėvai sieja daugiausiai vilčių [21]. Kiekvienas vaiko pasiekimas tampa stebuklu tėvų akyse. Tėvai iš anksto nusprendžia, kad šis vaikas bus tobulas vaikas, kuris perims kiekvieną tėvų turimą vertybę ir stengsis ją įgyvendinti. Tai bus protingiausias, gabiausias, sumaniausias, populiariausias, visų mėgstamiausias vaikas, kuris gyvenime pasieks labai daug visose įmanomose srityse. Tėvai yra įsitikinę, kad pirmagimis vaikas įkūnys viską, kas jiems brangu. Kitiems pirmagimis vaikas rodomas kaip pavyzdys, kuriuo reikėtų sekti [21]. Todėl pirmagimis vaikas visuomet jaučia konkurenciją iš kitų brolių ir seserų, o vėliau, išėjęs už šeimos ribų tą patį jaučia iš aplinkinių. Pastovi tėvų kritika gali padaryti vyresnėlį susirūpinusiu perfekcionistu. O tai vėl pastūmės vaiką link konkurencijos, siekio būti tobulu, būti pačiu geriausiu ir neužleisti pirmojo pozicijos. Vyriausieji labai stengiasi, kad viskas būtų atlikta gerai, deramai, taip, kaip iš jų buvo tikimasi, siekia tobulumo visur ir visada, todėl yra perfekcionistei [28]. Gimus antrajam vaikui tėvai reaguoja kiek kitaip . Tačiau gimimas tebelieka stebuklu, tik dabar tėvai jau turi patirtį auginant vaikus. Augindami kūdikį, tėvai mano žinantys, ką darė blogai ir ką darė gerai. Tėvų elgesyje atsiranda šioks toks atsipalaidavimas. Jie tampa nebe tokie griežti kaip auklėdami pirmąjį savo vaiką. Dėl to viduriniesiems vaikams daug mažiau rūpi jų tėvų ketinimai, tikslai ir norai. Kartais jie gali netgi atvirai jiems prieštarauti [24]. Pasak psichologų, jeigu pirmagimis vaikas daugiausiai buvo įtakojamas tik tėvų, vidurinis vaikas jau yra įtakojamas ir to paties pirmagimio. Kaip teigia, K. Leman, Lorrie M.Sutter, Henry T. Stein, dėl to, kad tėvai daro išimtis pirmagimiui ir jauniausiajam, vidurinieji vaikai ima jausti tokio tėvų elgesio su jais stoką, todėl jie išsiugdo puikų sugebėjimą daryti kompromisus, derėtis, imti ir duoti. Tačiau kartais šis kompromisų ieškojimas ir didelis derėjimasis, nesibaigiantis konkuravimas gali įtakoti žemą viduriniųjų vaikų savęs vertinimą bei savęs menkinimą [29]. A. Adleris teigia, kad tėvams jaunėlis – ypatingas vaikas. Jaunėlis yra mažiausias, taigi ir silpniausias tarp savo vyresnių, paūgėjusių ir savarankiškesnių brolių bei seserų [19]. Jauniausias vaikas – šeimos pagrandukas. Jam tenka daugiausiai dėmesio, tuo pačiu tėvai būna atlaidūs ir daro daugybę išimčių [29]. Toman aiškina, kad neretai jauniausias vaikas išauga labiausiai branginamas ir labiausiai prižiūrimas. Tokiu atveju ateity jis gali tapti itin išlepintu, visuomet reikalaujančiu vis daugiau žmogumi [23]. Jauniausieji vaikai mažai paiso tėvų autoriteto, nes per metus tėvai darėsi vis atlaidesni. Jie jau nebėra tokie griežti, kokie buvo anksčiau augindami pirmuosius savo vaikus. Jauniausiam vaikui niekada nereikia suaugti ir prisiimti atsakomybę, kaip kad tenka kitiems jo broliams ir seserims. J. Marzollo apibūdina jaunėlį kaip „šeimos mažylį“, tėvai stengiasi viską už jį padaryti, padėti jam visur ir visada, tuo pačiu įpareigodami vyresniuosius vaikus elgtis su jauniausiuoju taip pat. Todėl, pasak daugelio psichologų, jauniausias vaikas nieko neturi daryti pats, jam pakanka paprašyti pagalbos, kuri jam bus greitai suteikta. Toks tėvų elgesys dažnai paverčia jauniausiąjį amžinu vaiku, kaip mano J. Marzollo, tai sukelia jam daug problemų, kadangi laikui bėgant jis vis dar yra šeimos „mažylis“. Taigi laikui bėgant, jauniausias vaikas šeimoje gali pradėti galvoti, kad jo niekas iš tiesų nevertina, nepaiso jo nuomonės, nekreipia deramo, kaip į suaugusį žmogų, dėmesio [28, 19]. Nei vienam vaikui nėra malonu, kad jis mažiausias, jam nieko nepatikima, nepasitikima juo, jam visur ir visada padedamo [19]. Tai gali erzinti jaunėlį, todėl jis stengsis parodyti kiek daug sugeba, tuomet, dažniausiai, sustiprėja jo konkurencijos siekis. A. Adler apibūdina jaunėlį kaip žmogų, kurį tenkina tik geriausia situacija. Jis išsiugdo norą aplenkti visus [19]. Kita vertus, kaip teigia psichologai, dažnai nutinka taip, kad jaunėlis imamas palyginti su jo vyresniaisiais, daug pasiekusiais broliais ir seserimis, ir tai jį labai sutrikdo. Taigi vieną akimirką jaunėlis gali labai didžiuotis savo pasiekimais, nuveiktais darbais, o kitą – jaustis nuvertintas, nepripažintas, nesuprastas, pergyvena, kad į jo pasiekimus niekas rimtai nežiūri [24]. A. Adler manymu, tuomet jaunėlis tampa įsitikinusiu, kad kiekvienas darbas jam yra per sunkus. Jis nedrįsta nieko imtis ir tuščiai leidžia laiką prisitaikydamas prie aplinkybių. Dažniausiai jis nesusidoros su uždaviniais ir ras tokį veiklos lauką, kur neįmanoma jokia konkurencija [19]. Taigi būtų galima manyti, kad jaunėliai nesusidoroję su uždaviniais gali pradėti vengti konfliktų, tuo skatindami atsirasti stresui, bei streso neigiamoms pasekmėms. Vienturčio padėtis šeimoje irgi ypatinga, kaip teigia dauguma gimimo pozicijos teorijos tyrinėtojų. Tėvai, turintys vieną vaiką, dažniausiai su juo elgiasi taip, kaip kiti tėvai su pirmagimiais. Šiuo atveju vaikas taip pat yra ilgai lauktas stebuklas, kuriuo jis išlieka visą gyvenimą. Tai lyg pirmagimis vaikas , kuris niekada nebus nustumtas nuo sosto. Vieninteliam vaikui niekada neteks tėvų dėmesiu dalintis su kitais broliais ar seserimis. Šiam vaikui skiriama itin daug dėmesio, jis visad pastebimas, tėvai pildo visus jo norus ir troškimus. Vaikas yra idealizuojamas, tampa vadinamuoju „šeimos brangakmeniu“ [24]. Šie vaikai pastoviai yra dėmesio centre, kadangi šeimoje yra vieninteliai, S. Green manymu. Kaip teigia K. Leman, dėl tokio didžiulio tėvų dėmesio vienintelis vaikas gali išsiugdyti heliocentrinį požiūrį, kurį K. Leman apibūdina kaip įsitikinimą, kad jis tarsi saulė, apie kurią sukasi visa sistema. Jis gali manyti, esąs pasaulio centras. Tokia vaiko mąstysena atsiranda tuomet, kai tėvai pildo kiekvieną jo troškimą. Gali nutikti taip, kad vaikai turintys heliocentrinį požiūrį, ima pervertinti save ir savo svarbą bet kokioje situacijoje [24]. A. Adler pritaria teigdamas, jog nuolat būdamas dėmesio centre vienturtis lengvai pasijunta ypatingas [19]. Tokia šio vaiko padėtis, įprotis visur būti dėmesio centre, o tai reiškia pirmoje vietoje, gali įtakoti vaiko konkurencijos pojūtį. Už šeimos ribų, toks vaikas praras sau įprastą poziciją ir dėl to jis gali pradėti konkuruoti su aplinkiniais, norėdamas užsitikrinti pirmąją vietą bet kurioje situacijoje. Toks vaiko elgesys gali persikelti ir į būdus, kokiais jis bus linkęs spręsti kylančius konfliktus. Wilson ir Edington teigimu (Wilson, Edington, 1981 pagal[23]), vienturčiams itin patinka bendrauti su suaugusiais. Jie jaučiasi daug geriau bendraudami su suaugusiais negu su savo bendraamžiais. Tačiau dėl nuolatinio bendravimo su tėvais , R. Fritts manymu, vėliau jis gali konfliktuoti su jais daug daugiau nei bet kuris kitas vaikas. K. Leman vienintelį vaiką palygina su jaunėliu, kadangi vis dėl to jis yra „šeimos mažylis“. Juo taip pat be perstojo rūpinamasi, stengiamasi už jį viską padaryti, pagelbėti jam bet kokioje situacijoje, netgi kai ta pagalba nėra itin reikalinga [24]. A. Adler mano, kad šis vaikas tampa maksimaliai nesavarankiškas, nuolat laukia, kas jam parodys kelią, dairosi atramos. Kadangi jis lepinamas, įpranta nesusidurti su sunkumais, nes šie tiesiog pašalinami iš kelio [19]. Pasak K. Leman, tėvai į vienintelį vaiką žiūri kaip į jų svajonių ir norų persikūnijimą, todėl į jį deda labai daug vilčių. Jų keliami tikslai būna itin aukšti ir kartais netgi per aukšti ir vaikui atrodo, kad jis jų niekada negalės įgyvendinti. Jiems gali būti sunku mėgautis savo pasiekimais, kadangi jam atrodyti, kad tai, ką jis atliko ar pasiekė nėra pakankamai gerai. Jų pasiekimai jiems atrodo nepakankamai aukšti ir mažai verti [24]. Dėl tokio tėvų vertinimo, vienturtis gali būti linkęs į perfekcionizmą, ir vėlgi siekimą būti pirmoje vietoje. O šis siekimas vėl skatina konkurenciją, norą pirmauti. Taigi, tai gali daryti įtakos kaip vienturtis vaikas spręsti konfliktus. Taigi tėvai skirtingai elgiasi su pirmagimiu, su antruoju, jauniausiuoju ar vieninteliu savo vaiku. Su kiekvieno vaiko gimimu, keičiasi atmosfera šeimoje, o tuo pačiu ir tėvai. Skirtingas tėvų elgesys gali įtakoti skirtingas savybes, kuris įgyja skirtingų gimimo pozicijų vaikai. Galima manyti, kad tarp gimimo pozicijos įgytų savybių, pasirenkamos konfliktų sprendimo strategijos, atsparumo stresui egzistuoja ryšys. Aplinka, kurioje auga vaikai nesusideda vien iš tėvų, taip pat, kai vaikai tampa suaugusiais, pastarųjų aplinkai daug mažiau įtakos daro tėvai. A. Adler nuomonė, kiekvieno vaiko broliai ir seserys įtakoja jo vystimąsi bei asmenybę lygiai tiek pat kiek ir tėvai. A. Adler brolių ir seserų santykius laiko itin reikšmingais. Šeima – dinamiška visuma. Su kiekvieno vaiko gimimu šeimoje, kaip ir bet kurioje grupėje atsiradus naujam nariui, susiklosto nauji santykių tipai. Atsiradęs naujas šeimos narys pakeičia susiklėsčiusią?ką bei tarpusavio sąveiką, kaip teigia A. Adler [17]. 1.3.3.Skirtingos gimimo pozicijos vaikų santykiai su aplinkiniais Be bendravimo su tėvais, broliais ar seserimis, bendravimas tarp bendraamžių turi daugiausiai įtakos vaiko asmenybės formavimosi vystymuisi. Bendraamžiai ne tik teikia vienas kitam didžiausią palaikymą, bet ir sudaro aplinką, kurioje jie gali formuoti savo vertę [31]. Pavyzdžiui, vieninteliam vaikui nėra lengva bendrauti su bendraamžiais. Vienintelis vaikas, augdamas šeimoje vienas, labiau įpranta būti su suaugusiais, išmoksta su jais bendrauti ir daug geriau jaučiasi leisdamas laiką būtent suaugusiųjų draugijoje. Pradėjus lankyti mokyklą, jie tai padaro sudarydami kur kas stipresnį ryšį ir kontaktą su mokytojais nei su bendramoksliais, kaip teigia Sulloway (1996, pagal [23]). Kadangi vieninteliai vaikai lengvai bendrauja su mokytojais, jiems tai suteikia pranašumą prieš kitus vaikus, K. Leman nuomone, tai gali kelti pastarųjų susierzinimą ir bendraklasiai gali į tokį bendravimą žiūrėti nepalankiai. Vieninteliai vaikai gali nesuprasti tokio savo bendramokslių elgesio. Jiems gali atrodyti nesuprantama, kodėl jo draugai žiūri iš aukšto į jų ambicijas, o tai gali bendraujant sudaryti atstumą tarp vienintelių vaikų ir jų bendraamžių (Wilson & Edington, 1981, pagal [23]). Taigi, vienturčiai vaikai, mėgsta suaugusiųjų draugiją. L. Forer (1976, pagal [23]) manymu, neturėję konkurencijos augdami vieni šeimose, šie vaikai pirmą kartą konkurenciją pajunta atėję į mokyklą, tačiau dėl tos pačios priežasties, jie jau būna išvystę aukštą savimi pasitikėjimo lygį, todėl nesutrinka tokioje situacijoje. Gali būti, kaip linkę teigti psichologai, kad dėl tokio pasitikėjimo savimi, vieninteliai vaikai gali save kelti aukščiau savo bendraamžių. Tokie vaikai gali turėti sunkumų dalijantis kažkuo su kitais vaikais, kadangi jie neturėjo galimybės to išmokti ir yra įpratę, kad viskas atitenka tik jiems ir tai, kas priklauso jiems, yra tik jų ir niekas neturi teisės kėsintis į jo daiktus [24]. Pirmagimiai vaikai taip pat turi sunkumų užmegzdami santykius su bendraamžiais, jiems sunku susirasti draugų, kadangi jie yra pernelyg susirūpinę savo pasiekimais, stengiasi pirmauti. S. Sulloway mano (1996, pagal [23]), kad jiems labai sunku atsikratyti konkuravimo, noro būti pirmu netgi bendraujant su savo turimais draugais. Kadangi pirmagimiai nori įtikti ir visuomet stengiasi viską padaryti gerai, gali atsitikti taip, kad bendraamžiai juos išnaudos kaip linkęs teigti Leman. Dėl viso šito pirmagimiai geriau jaučiasi šeimos rate. Vidurinieji vaikai atvirkščiai, neradę savo šeimos ribose, jos eina ieškoti už šeimos ribų. Jie daug lengviau susiranda naujų draugų, lengvai užmezga naujas pažintis, laisviau elgiasi bendraamžių draugijoje, J. Marzollo teigimu. Vidurinieji vaikai jaučia kur kas didesnį poreikį nei kiti broliai ar seserys pritapti bendraamžių grupėje. Wilson & Edington linkę manyti?(1986, pagal [23]), kad pavyzdžiui, jie gali prisidėti prie kažkokios bendraamžių grupės ir pasistengs, kad niekas ką jie besakytų ar bedarytų, nepaverstų jų pašaliniais. Todėl antrasis vaikas visuomet yra kur kas labiau visuomeniškesnis, populiaresnis bendraamžių tarpe, turintis daugiau draugų nei pirmagimis [23]. Vidurinieji vaikai dažniausiai yra labiausiai bendraujantys ir lengvai užmezgantys naujas pažintis. Jiems itin lengva susirasti naujų draugų kaimynystėje, mokykloje ir tai jiems sekasi daug lengviau nei kitiems jo broliams ar seserims, kai kurių psichologų manymu. Jaunėlis vaikas bendrauja lengvai, dėl savo linksmumo, malonaus būdo, jis lengvai pritraukia savo bendraamžių dėmesį (Toman, 1993, pagal [23]). Bendravimas su aplinkiniais padeda vaikui tobulėti bei vystytis. Asmenybės savybės, kurias lemia gimimo pozicija, išryškėja per bendravimą su kitais. Taip pat asmenybės savybėms formuotis gali turėti įtakos ir kiti veiksniai, kaip lytis, socialinė aplinka ir kita. 1.3.4. Įvairių veiksnių įtaka skirtingų gimimo pozicijų asmenybių bruožams Psichologai linkę manyti, kad yra daugiau veiksnių, lemiančių gimimo pozicijos asmenybės vystimąsi??. Šeimoje įgyti bruožai priklauso ne tik nuo vaiko santykių su tėvais ir broliais bei seserimis, bet ir nuo tokių veiksnių kaip vaiko lytis, amžiaus skirtumas tarp brolių ir seserų ir panašiai. Kaip dar viena veiksnį psichologai C. Isaacson ir K. Radish linkę įvardinti metų skaičių tarp vaikų gimimų. Jeigu tarp pirmagimio ir antrojo vaiko bus 5 metų skirtumas, tai vyresnėlis jau nebebus pirmagimis: pagal eiliškumo teoriją jis bus vienintelis, kaip teigia Laurie Campbell. Gimimo eiliškumo pozicijos, J.Hansen, R. Hansen, T. Neilsen, ir C. Wood manymu, iš naujo prasideda ties penktuoju vaiku, t.y. egzistuoja šios pozicijos: vienintelis, pirmagimis, antras, trečias, ketvirtas arba jaunėlis vaikai. Penktasis vaikas šiuo atveju vėl bus it pirmagimis, o šeštasis antrasis ir t.t. Psichologai mano, yra daugiau veiksnių, kurie įtakoja gimimo pozicijos asmenybės bruožus.?? Veiksniai gali būti labai įvairūs ir neretai priklausyti nuo pačios šeimos. Tai gali būti amžiaus skirtumas tarp brolių ir seserų, vaiko lytis, fiziniai skirtumai, neįgalumas, tėvų gimimo pozicija, šeimos santykiai dėl mirties ar skyrybų bei santykiai tarp tėvų. Šeimos dinamika, Lorrie M. Sutter, Henry T. Stein manymu, yra svarbus veiksnys, kuris įtakoja asmenybę. Apibendrinant galima teigti, kad minėtos asmenybės charakteristikos įtakoja žmogaus santykius ir elgseną, visą prisitaikymo prie aplinkos ir kitų žmonių reikalavimų procesą, kuriame neišvengiami nuomonių, tikslų, siekimų, gyvenimo stilių susidūrimai, t.y. konfliktai. 1.4. Konflikto apibrėžimas, kilmė ir tipai Per savo gyvenimą žmogus patiria ne vieną konfliktą, jam tenka apginti savo nuomonę, jei skiriasi nuo kitų [32]. Neturėdamas galimybės atsiskleisti arba kai jo identiškumas nepripažįstamas, žmogus ima gintis ir bandyti išsikovoti teisę save realizuoti [33]. Konflikto terminas kilęs iš lotynų kalbos žodžio conflietus, reiškiančio susidūrimą. Konfliktas - priešingų interesų, pozicijų, nuomonių, požiūrių, tikslų arba tikslo siekimo būdų susidūrimas. Tarpasmeniniame konflikte visada yra bent dvi (gali būti ir daugiau) šalys. Konfliktinė situacija kyla tada, kai bent viena šalis suvokia kitos šalies veiksmus kaip nepriimtinus arba tarpusavio sąveiką kaip problemišką. Konfliktuoti dažniausiai pradedama siekiant ką nors pakeisti. Jeigu nė viena šalis nemato problemos, konfliktinė situacija nekyla. Literatūroje vyrauja įvairūs konflikto apibrėžimai, keletas iš jų: Konfliktas – tai dviejų ir daugiau aplinkybių arba priešingų nesuderinamų elgesio tendencijų susidūrimas[34]; Konfliktas - tai priešingų interesų, požiūrių susidūrimas, kai kito žmogaus ar grupės pozicija kuriuo nors klausimu yra visiškai atmetama ir laikoma kliūtimi tolesnei veiklai [34]. Socialiniai psichologai konfliktu vadina suvokiamą veiksmų, tikslų ar idėjų nesuderinamumą. Visų lygių konfliktų elementai yra panašūs, nesvarbu ką liečia. Visomis situacijomis žmonės įsipainioja į griaunantį socialinį procesą, kurio rezultatų niekas nepageidauja [33]. Konfliktu taip pat bendravimo sferos sandūra, kilusi dėl žmonių prieštaringų tikslų, elgesio, nuostatų pakeliui į savo tikslus. Konflikto kilimą lemia objektyvūs subjektyvūs faktai [36]. Viena didžiausių konflikto priežasčių – nesugebėjimas į situaciją pažvelgti lanksčiai, be išankstinių nuostatų į konfliktą su aplinkiniais dažniausiai įsivelia, inertiški žmonės nepakenčiantys prieštaraujančio elgesio. Konfliktams palankos sąlygos yra ir tuomet, kuomet yra keliami nerelūs reikalavimai, sąlygoti per didelio savojo Aš idealizavimo. Konfliktus gali sąlygoti per didelis konformizmas [37]. Konfliktai yra skirstomi į tipus. Apibendrinant įvairių tipų tyrimų duomenis, konfliktų tipai yra: 1. Asmenybės konfliktai – priešingų žmogaus motyvų, poreikių, potraukių, interesų susidūrimas; 2. Tarpasmeniniai konfliktai – konfliktai vykstantys tarp žmonių, dėl nesuderinamų tikslų, požiūrių į vertybes ir normas, žmonių, kurie konfliktuoja dėl to paties siektino tikslo, o tikslą gali pasiekti tik vienas iš konfliktuojančių [38]; 3. Tarpgupiniai konfliktai – grupių susidūrimai, kurių yra nesuderinami tikslai, grupė trukdo viena kitai. A. Suslavičius teigia, kad tarpasmeniniai konfliktai vėliau gali virsti net grupių konfliktu[38]; 4. Funkciniai konfliktai tai racionalūs be emocijų konfliktai, kurių dalyviai stengiasi rasti sprendimo būdus, vienodai prisiima atsakomybę už pasekmes; 5. Individualūs konfliktai – kyla asmenybės viduje, kai ji susiduria su įvairiais išorės poveikiais; 6. Asmenybės ir grupės konfliktai – kyla dėl grupės susidūrimo asmenybei ar nesitaikymo su grupe; 7. Socialiniai konfliktai – kyla esant ekonominiai krizei, okupacijai, moraliniai ar religiniai prievartai [35, 39]. M. Symonds apibūdina konfliktų tipus, remdamasis Kurt Lewin konfliktų klasifikacija, kurioje išskiriami keli atvejai: 1) norų, tai yra priimtų alternatyvų, konfliktas, kai žmogus turi rinktis iš dviejų nesuderinamų norų, prieštaraujančių siekių; 2) priešingybių (siekimo – vengimo) konfliktas, kai asmuo ir siekia, ir vengia tos pačios situacijos; 3) vengimo – tai nepriimtinų alternatyvų konfliktas, kai žmogus nori išvengti abejų, vienodai nemalonių, situacijų [36]. Pagal pobūdį konfliktai būna: socialiniai, socialiniai psichologiniai ir psichologiniai. A. Jeršov tyrė konfliktų šaltinius. Jis išskyrė motyvacinius, informacinius, situacinius bei organizacinius konfliktus [36]. 1.4.1 Konflikto požymiai ir funkcijos Bręstantį konfliktą, anot A. Suslavičiaus, galima atpažinti iš tam tikrų požymių: keičiasi bendravimo pobūdis, bendravimas pasidaro nebe toks atviras, atrenkama informacija ką sakyti kitam žmogui, mėginimas apkaltinti konflikto partnerį nutolimu vers žmogų elgtis gynybiškai, situacijos padėtis sunkės. Konfliktai kyla dėl skirtingų žmonių interesų ir vertybių, kurios pradžioje sukelia tokie požymiai, kaip įtampa ir susierzinimas [38]. Pasak J. Kasiulio ir V. Barvydienės, konflikto požymiais yra diskomfortas (intuityvus jausmas, jog kažkas vyksta ne taip) -> ?neaiški simbolio prasmė incidentas (smulkmena, sukelia susierzinimą, susijaudinimą) -> nesusipratimas (klaidingai suvokiama tarpusavio situacija, trūksta tarpusavio supratimo) -> įtampa (santykiai su kitais tampa įtampos šaltiniu) -> krizė (įnirtingi ginčai, prievarta, nesilaikoma įprastų elgesio normų, tai baigiasi santykių nutraukimu) [36]. Beveik visi autoriai pažymi situacijos konfliktiškumo subjektyvų suvokimą. Tai būtina sąlyga konfliktui kilti. Anot N. U. Zajčenko, yra trys konflikto funkcijos: 1. Diagnostinė arba signalinė funkcija, padedanti išsiaiškinti priežastis, kurios skatina konfliktinę sąveiką, kurią sąlygoja priešingos ambicijos ar nepalankios objektyvios situacijų aplinkybės. 2. Konstruktyvi funkcija – konfliktas sukelia įtampą, kuri gali nukreipti į tikslo siekimą, surandami pagrindiniai problemų įveikimo būdai. Įtampos augimas plečia sprendimo paieškos zoną, tai gali padėti surasti geresnį tikslą. O keičiant tikslus yra einama prie kompromiso. Konstruktyvusis konfliktas orientuotas į problemos sprendimą, remiantis gerais tarpusavio santykiais [40]. 3. Destruktyvi funkcija, pasireiškianti negatyviais procesais, kurie lydi konfliktą – psichologinės traumos, streso sukeltos reakcijos Galimas vengimo, gynybiškumo pasireiškimas, socialinių normų iškraipymas, galimi moralės normų pažeidimai ir t.t. pagrindinė destruktyvių poveikių priežastis yra per didelė įtampa (Zajčenko, 1998). Destruktyvusis konfliktas orientuotas ne į problemos išsprendimą, bet į oponento sunaikinimą. Po tokio konflikto problema lieka neišspręsta, konfliktą sukėlusi priežastis lieka, jo dalyviai laikosi priešingų nuostatų. Tokiam konfliktu būdingas plėtojimas ir stiprėjimas. 1.4.2. Konflikto identifikavimas Konflikto identifikavimas apima objekto, dėl kurio kilo konfliktas, pobūdžio arba konflikte dalyvaujančių šalių, kurios patiria konfliktą ir konflikto vystymosi stadijų arba pakopų nustatymą [42]. Identifikuojant konfliktą, pirmiausiai reikėtų įsisąmoninti, kad konfliktas egzistuoja ir būtina jį spręsti. Dažnai konfliktų bandoma nepastebėti, jį ignoruoti. Nustatant konflikto objektą, būtina išsiaiškinti, dėl ko jis vyksta. Svarbu nustatyti tikrąją konflikto esmę. Konfliktas gali plėtotis pagal šias stadijas [39]: 1. Latentinė stadija. Tai užslėptas, tylus nepasitenkinimas, atsirandantis esant konkurencijai. Latentinis konfliktas esti tada, kai individas jaučia, kad slopinama jo laisvė, netenkama autonomijos ir panašiai. Jei konfliktas įstringa šioje stadijoje būna labai blogai, nes asmuo atsiduria nesibaigiančio psichologinio diskomforto būsenoje. 2. Suprasti konfliktai. Individui suvokus ir įsisąmoninus latentinių konfliktų priežastis, jis tampa suprastu. Jei konfliktai labai aštrūs, nepatartina jų spręsti šioje stadijoje, bet taip būna labai retai. Dažniausiai šioje stadijoje juo galima ,,užgesinti“ gerinant bendravimą tarp konfliktuojančių pusių nuoširdžiais ir atvirais pokalbiais. 3. Juntami konfliktai. Tai tas pats suprastas konfliktas, tik papildomai atsiranda emocijos, įtampa ir krizė. Jis ištinka žmones ilgai būnant uždaroje erdvėje. Notint sumažinti priešiškumą ir jo sukeltą įtampą, taikomos tokios pagalbos , kaip:aktyvus sportas, saviraiškos būreliai ir t.t. Nuoširdžiai išsprendus konfliktus, grupė ar asmuo, tarp kurių kilo konfliktas, tampa dar tvirtesni bei artimesni. Jei konfliktai nebuvo išspręsti, o tik nuslopinti, ateityje žmonių laukia ypač pavojingos jų formos, bei streso ;pasekmės. Kai kurie konfliktai būtini brandžios asmenybės tobulėjimo raidai, tačiau dauguma konfliktų kenkia žmonių sveikatai, nes stresai nepraeina be pasekmių [39]. 1.4.3. Konflikto sprendimas ir sprendimo strategijos Konfliktai gali būti konstruktyvūs ir destruktyvūs. Konstruktyvūs konfliktai sprendžiami tokiais būdais, kurie skatina ieškoti naujų kūrybiškų sprendimo variantų, stiprina ir plėtoja santykius. Siekdami konstruktyviai spręsti problemą žmonės susitelkia į problemą, dėl kurios kilo konfliktinė situacija, ir stengiasi tinkamiausiai ją išspręsti. Destruktyvūs konfliktai sprendžiami tokiais būdais, kurie komplikuoja santykius, sukelia daug neigiamų išgyvenimų, neišsprendžia problemų. Esant destruktyviam konfliktui žmonės tarsi pamiršta problemą, dėl kurios kilo konfliktinė situacija, ir pradeda vienas kitą įžeidinėti, kaltinti siekdami psichologiškai "sunaikinti" priešininką, o ne išspręsti problemą. Jeigu tik yra kokia nors galimybė, verta mėginti konfliktą spręsti konstruktyviai. Konfliktams palankios sąlygos susidaro tuomet, kai keliami nerealūs reikalavimai, nulemti per didelio savojo "Aš" idealizavimo. Tokiu atveju žmogus ima jaustis pranašesnis už kitus, neklystantis, galintis nurodinėti. Konfliktinių situacijų metu tenka spręsti problemą: kaip apginti savąjį "Aš", nepasiduoti gniuždančiai aplinkai, likti ištikimu sau ir išsaugoti teigiamus santykius su aplinkiniais. Konfliktinėje situacijoje labai dažnai kyla pyktis, ir su juo nelengva susidoroti. Nevaldomo pykčio padariniai: sunkūs sužalojimai, turto niokojimas, netgi mirtis. Jeigu pyktis visiškai užvaldo žmogų, jo poelgiai tampa nekontroliuojami. Nesustabdo ir grėsmė būti įkalintam iki gyvos galvos, atsidurti psichiatrinėje ligoninėje arba net atsisveikinti su gyvenimu. Pats konfliktas bei jo rezultatai lemia žmonių tarpusavio santykius, turi įtakos asmenybės vystymuisi, žmogaus savęs vertinimui. Taigi, visi šie veiksniai sąveikauja pasirenkant vieną iš konflikto sprendimo strategijų. Žmogus bando konfliktinę situaciją spręsti savo ar kito, su kuriuo yra susijęs konfliktas, naudai [32]. Kilusių nemalonių situacijų, išgyvenimų, emocinės įtampos, suaugęs žmogus atsikrato, nesąmoningai taikydamas tam tikras konflikto sprendimo strategijas (Sokolovienė, 2000). Tomaso metodika (1972) pateikia stilius, kurie naudojami įvairiuose konfliktinėse situacijose priimant sprendimus [43]. Remiantis sukurta metodika galima nustatyti kiekvieno žmogaus stilių sprendžiant atskirą konfliktą. Elgesio stilius konkrečioje konfliktinėje situacijoje nustatomas pagal tai, kaip žmogaus stengiasi patenkinti savo ir kitos pusės interesus. Elgesio stiliaus rūšys pagal Tomaso? yra penkios: 1. Rungtyniavimo stilius. Žmogus, priklausantis šiam stiliui, yra aktyvus ir, spręsdamas konfliktą, stengiasi eiti tik savo keliu. Jis nelabai pripažįsta bendradarbiavimą su kitu žmogumi . Jis pirmiausia stengiasi patenkinti savo interesus ir taip priverčia kitus žmones spręsti problemą pagal savo pasirinktą sprendimo būdą. Tačiau tai ne tas stilius, kurį galėtų jis panaudoti asmeniniuose santykiuose. Rungtyn.iavimo stiliaus nereikėtų naudoti, jeigu jūsų pagrindinis tikslas - susilaukti populiarumo ir pasiekti gerų santykių su kitais žmonėmis. Šis stilius rekomenduojamas, kai problemos sprendimo būdas žmonėms turi didelės reikšmės, kai jaučiate, kad sprendimą reikia priimti greitai, arba, kai tikite laimėjimu, turėdami pakankamai valios ir valdžios. 2. Bendradarbiavimo stilius - tai draugiškas, protingas sprendimas atsižvelgiant į abiejų pusių interesus. Vadovaudamasis šiuo stiliumi, žmogus aktyviai dalyvauja konflikto sprendime ir atstovauja savo interesams, stengdamasis tuo pačiu bendradarbiauti su kita atstovaujančia puse. Lyginant su kitais, šis stilius reikalauja daugiau pastangų priimant sprendimus. Abi pusės turi skirti tam kažkiek laiko, turi mokėti išreikšti savo norus, problemas ir tikslus, išklausyti vienas kitą ir tik po to svarstyti tinkamas problemos sprendimo galimybes. Jeigu sprendžiant konfliktą vienas iš šių etapų praleisime, laukiamo efekto nebus. Iš visų stilių bendradarbiavimo stilius yra pats sudėtingiausias, bet jis suteikia galimybę pasirinkti geriausią sprendimo būdą sunkiose ir svarbiose konfliktinėse situacijose. 3. Kompromiso stilius. Šio stiliaus žmogus truputį nusileidžia savo interesams, kita pusė daro ta patį, t.y. jis stengiasi patenkinti dalį savo ir dalį kito žmogaus interesų. Lyginant su bendradarbiavimu, kompromisas pasiekiamas labiau paviršutiniškame lygmenyje, viena pusė dėl kažko nusileidžia, kita pusė dėl kažko nusileidžia ir tokiu būdu priimamas bendras sprendimas. Čia nesigilinama į užslėptus poreikius. Kompromiso stiliaus panaudojimas labiau efektingas tose situacijose, kai abi pusės siekia to pačio, bet žino, kad tuo pačiu laiku to pasiekti negali. Kompromisas dažnai yra geriausias būdas arba net paskutinė galimybė priimant kažkokį tai sprendimą. Kai žmogus nori pasiekti kompromisą su kita puse, jam reikia pirmiausia išsiaiškinti savo norus ir interesus, paskui, sulyginti juos su kitos pusės norais ir interesais, rasti sritį, kurioje jie sutampa. Tam reikia pateikti savo pasiūlymą, išklausyti kitos pusės pasiūlymą, būti pasiruošusiam nusileisti mainais už paslaugą ir pan. Vengimo stilius tinka žmogui, kuris neatstovauja savo teisių, nebendradarbiauja priimant sprendimą arba paprasčiausiai vengia konflikto sprendimo. Toks stilius tinka, kai iškilusi problema nėra svarbi, kai nenorima aukoti savo jėgų jos sprendimui arba kai asmuo jaučia, kad atsidūrė keblioje situacijoje. Vengimo stilių rekomenduojama naudoti ir tose situacijose, kai asmuo jaučiasi neteisus arba kita konfliktuojanti pusė užima vadovo padėtį. Visa tai - rimtos priežastys, dėl kurių nesinaudojama savo pozicija. Vengimo stilių galima naudoti, kai nesistengiama patenkinti savo arba kito žmogaus interesų. Tada asmuo nusisuka nuo problemos, ignoruoja ją, nusimeta atsakomybę arba galiausiai naudoja kitus būdus. Šis stilius taip pat tinkamas, kai reikia spręsti problemą, bet asmuo nežino, kokį sprendimą pasirinkti ir šiuo metu nėra būtinybės tai daryti. 5. Prisitaikymo stilius parodo, kad asmuo veikia kartu su kitu žmogumi, nesistengdamas atstovauti savo interesams. Šis stilius tinkamas, kai reikalas svarbesnis kitam žmogui, kitai konflikto pusei.. Taip pat jis naudotinas situacijose, kai akivaizdžiai negalima pasiekti savo tikslo, nes antra pusė turi daug valdžios; tuomet gali būti naudingesnė išeitis - nusileisti ir susitaikyti su tuo, ko nori konkurentas. Prisitaikymo stilių reiktų pasirinkti žmogui tada, kai jis jaučia, kad nusileisdamas mažai ką praranda. Arba tuomet, kai jis gali pasirinkti tokią strategiją, norėdamas esamu momentu šiek tiek sušvelninti padėtį, bet paskui ketina grįžti prie sprendžiamo klausimo, atstovaudamas savo poziciją. Prisitaikymo stilius šiek tiek gali priminti vengimo stilių, nes abiem atvejais atidėliojamas problemos sprendimas. Pagrindinis skiriamas bruožas yra tas, kad prisitaikymo atveju problemos sprendime yra da1yvaujama, tik sutinkama daryti tai, ko nori kitas. Kai naudojamas vengimo stilius, jį naudojantis asmuo nedaro nieko. 2. LYGTINAI PALEISTŲJŲ ASMENYBĖS SAVYBIŲ ĮTAKOS KONFLIKTO SPRENDIMO STILIUI TYRIMAS 2.1. Tyrimo metodikos 2.1.1. R. Kerno gyvenimo stiliaus skalė ir jos interpretavimo taisyklės Kerno gyvenimo stiliaus skalė (KGSS) - tai trisdešimt penkių teiginių testas, kurį pildo pats tiriamasis. Anketą 1982 metais sudarė Džordžijos valstijos universiteto profesorius Dr. R.Kern. KGSS nuolat tobulinama - atliekami patikimumo, validumo bei teiginių analizės tyrimai, patvirtinantys geras psichometrines skalės charakteristikas (būtų gerai nurodyti kokį tyrimą ar šaltinį). Skalė naudojama dirbant su poromis, individualiose konsultacijose, personalo mokymuose bei mokymo grupėse. KGSS padeda per trumpą laiką surinkti informaciją apie asmens gyvenimo stilių, kuri padeda įvertinti tarpasmeninius santykius, karjeros sprendimus, veiksmingus ar konfliktiškus vadovavimo stilius, suprasti žmogaus elgesį stresinėse situacijose. KGSS sudaro penkios subskalės: kontrolės, perfekcionizmo, noro įtikti, savęs vertinimo ir lūkesčių. Remiantis šiomis skalėmis galima įvertinti atitinkamas asmenybės savybes, t.y. nustatyti asmens kontrolės, prisitaikymo (perfekcionizmo ir noro įtikti) ir nudrąsinimo ar tikrai taip verčiamas? (savęs vertinimo ir lūkesčių) lygius. (“Nudrąsinimas” - A. Adllerio ar Adler? terminas, reiškiantis, kad esant konfliktinei situacijai asmuo gali įrodyti, jog yra geresnis nei kiti)? Nesuprantu minties . Interpretuojant tyrimo duomenis reikia laikytis tokių taisyklių: 1. Įvertinti visus skalių rezultatus ir išskirti dominuojančią temą, kurią parodo aukščiausias rezultatas, bei kitus papildančius faktorius. Kruopšti KGSS rezultatų analizė suteikia žinių apie tai, kaip žmogaus gyvenimo stilius padeda jam konkrečiose gyvenimo situacijose ar tarpasmeniniuose santykiuose. 2. Jei dviejų skalių rezultatai aukšti, būtina panagrinėti, kaip jos papildo viena kitą. 3. Jei savęs vertinimo ir lūkesčių faktoriai yra aukštesni nei kitų skalių, tai gali rodyti tam tikrą ? nudrąsinimo lygį. Gali būti, kad tokiam asmeniui reikia daugiau nei įprasta pagalbos iš padedančio atlikti tyrimą? Ar psichologinio konsultavimo? profesionalo. Žinai, su tuo nudrąsinimu , reikia aiškumo. Ar rodo, ar tik gali rodyti? Toks asmuo, be abejo, gali tai “be abejo” ar tik “gali”? pasižymėti žemu savęs vertinimu ar silpnesniu socialiniu interesu. Labai tikėtina, kad šis asmuo turi sunkumų vienoje ar daugiau svarbių gyvenimo sferų, tokių kaip darbas ar tarpusavio santykiai. 4. Jei aukšti lūkesčių skalės ir noro įtikti ar kontrolės skalių rezultatai, gali būti, kad toks asmuo jaučiasi sužlugdytas dėl nesugebėjimo susidoroti su pagrindine gyvenimo tikslo problema. Gyvenimo tikslai pagal šią metodiką? apima darbą, gyvenimo prasmę ir svarbius santykius. Toks asmuo gali būti ypatingai nudrąsintas.Skamba keistai, nebent į kabutes imti “nudrąsintas” 5. Žemi rezultatai kuriose? Ar visose skalėse? taip pat gali būti naudingi, renkant informaciją apie tai, kokių bruožų asmuo nemėgsta kituose žmonėse bei kokiose situacijose asmuo jaučia didžiausią įtampą. Toliau trumpai aptarsime penkias skales, jų stipriąsias puses.?? Gal tiesiog “KGSS skalių charakteristika”. Kontrolės skalė (C). Asmenys, surinkę aukštą balų skaičių kontrolės skalėje ir pasižymintys aktyvia kontrole, gali būti kodėl gali būti, o ne apibūdinami? apibūdinami kaip linkę konfrontuoti, direktyvūs, valingi, autoritetingi ir kontroliuojantys emocijas. Jei emocijos išreiškiamos, jos dažniausiai naudojamos tam, kad kontroliuoti kitus asmenis ar grupės narius. Asmenys, kurie pasižymi pasyvia kontrole, paprastai turės? Turi? daugumą tų pačių bruožų, tačiau jie labiau logiški, analitiški, racionalūs ir metodiški. Tiek pasyvia, tiek aktyvia kontrole pasižymintiems asmenims labiau seksis spręsti su užduotimis susijusias problemas ir problemų sprendime? nei raminti kitų žmonių emocijas. Perfekcionizmo skalė (P). Asmenis gal “turinčius aukštus šios skalės įverčius”? geriausiai būtų galima apibūdinti kaip besididžiuojančius savo preciziškumu, tikslumu, apibrėžtumu, atkaklumu, orientacija į užduotį, darbštumu ir taisyklių laikymusi. Taip pat jie yra skrupulingi ir nemėgsta dviprasmybių. Jie labiau atlaidūs kitiems, nei patys sau. Noro jtikti skalė (N). Šį, aktyvų norą įtikti atspindi skalė ? gal “pagal šią skalę apibūdintas aktyviai norintis įtikti žmogus yra draugiškas… apibūdina žmogų, kuris yra draugiškas, socialus, mokantis bendrauti, jautrus, geras klausytojas, taikytojas ir sėkmingai vengiantis konfliktų. Pasyviu noru įtikti pasižymintys asmenys turės daugumą ką tik išvardintų bruožų, tačiau jie gali atrodyti labai paklusnūs, nuolaidesni ir kartais įsiteikiantys. Todėl abiem atvejais būdami vadovais, jie bus orientuoti į žmones, tačiau vadovavimo literatūroje dažniau bus charakterizuojami kaip daug leidžiantys, įpareigojantys kitus ir kiek įmanoma mažiau kontroliuojantys. Gal nereikia apie vadovus, arba kalbėti apie vadovų atvejį kaip pavyzdį (nes neaktualu nuteistiesiems) Savęs vertinimo skalė (S). Asmenys kokie?, juk visi ištiriami šia skale, o taip apibūdinami tik kai kurie. Nėra logikos. Ir kitur prašau kalbėti tiksliau, netaupyk popieriaus gali turėti pakankamus efektyvaus bendravimo įgūdžius ir prisidėti prie problemos sprendimo pastangų grupinėje, asmeninėje ar vadovavimo srityje. Tačiau dėl jų pačių nudrąsinimo ir savęs vertinimo problemų šiems asmenims ypatingai sunku susikoncentruoti į kitų žmonių poreikius ir lūkesčius. Apskritai žmogaus, kurio balų skaičiaus šioje skalėje aukštas, elgesys rodys žemą savęs vertinimą, nenuspėjamumą ir didelį emocinių problemų, susijusių su karjera, bendraamžiais ar intymiais santykiais, skaičių. Lūkesčių skalė (E). Tokie kokie? asmenys gali pasižymėti aukštu energijos lygiu, dideliu poreikiu laimėjimams ir įgytais įgūdžiais įveikti gyvenimo sunkumus. Svarbiausia tokiam kokiam? asmeniui yra visada išreikšti savo kažkiek nerealius lūkesčius sau ir kitiems. Kai asmuo, šioje skalėje surinkęs aukštą balų skaičių, užima vadovaujančias pareigas, jis gali patekti į sunkesnes situacijas, kai tai susiję su asmenine frustracija ir dideliais lūkesčiais. Toks asmuo turi leisti pats sau nepasiduoti frustracijos jausmams. Gyvenimo skalės vertinimai Ar tai gyvenimo stiliaus skalė? Ar tai atskira antra metodika? Ar tai anksčiau aprašytų skalių rezultatų pagrindu gaunama apibendrinta – gyvenimo stiliaus – charakteristika, tam tikras asmenybės profilis? Reikia, kad viskas būtų aišku iš teksto nesupratlyviems. Kaip suprantu, toliau pateiki atsakymų instrukciją, pagal kurią savo atsakymus žymėjo tiriamieji. Tai ir suformuluok aiškiai, kad “tiriamieji turėjo įvertinti kiekvieną skalės (ar kiekvienos, ar tik paskutinės?) teiginį pagal jo tinkamumą sau, naudodami penkiabalę vertinimo skalę, kurioje 1 reiškė “ niekada”, ir t.t. Kiekvienam teiginiui pasirenkamas vienas iš penkių tinkamiausių atsakymų. Jie numeruoti skaičiais: 1 = NIEKADA 2 = RETAI... 3 = KARTAIS... 4 = DAŽNAI... 5 = IDEALIAI... Kiekvieno klausymo skaičius parašomas dešinėje klausimų stulpelio pusėje. Taip apskaičiuojama penkių skalių balų suma ar sumos?. Skalė C 1 Skalė P 2 Skalė N 3 Skalė S 4 Skalė E 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 . 15 16 17 18 19 20.. 21 22 23 24 25.... 26 27 28 29 30 31 32 33 34 35 Gauti duomenys pažymimi skalėse: Skalė C Skalė P Skalė N Skalė S Skalė E -25- -27- -30- -23- -25- -22- -24- -27- -20- -22- (M)žymi -19- -21- -24- -17- -19- vidurkius -16- -18- -21- -14- -16- -13- -15- -18- -11- -13 Iš pateiktų duomenų sprendžiama apie aukštų, vidutinių ir žemų balų pasiskirstymą. Šiame tyrime buvo aktualūs aukšti ir žemi balai. Niekas neaišku, kas pažymi skalėse, kada, iš kur tie skaičiai ir vidurkiai. Ar čia tyrimo protokolas, kurį pildė pats tiriamasis, ar tyrėjas? Ar tai Kerno metodikos dalis – parengtas individualių duomenų skaičiavimo būdas? Reikia aiškinti suprantamai ir nuosekliai žodžiais, o protokolų pavyzdžius ir komentarus įdėti ir į priedus, sutvarkyti tekstą ir kompaktiškai pateikti lenteles: viršuje kairėj lentelės nr., pavadinimas, pastabos – po lentele (pvz., M – įverčių vidurkis) Aukštų balų skalių derinių interpretavimas Aukšti balai yra tie, kurie trim ar daugiau taškų aukštesni už vidurkį. Žemais balais galima laikyti tokius, kurie penkiais ar daugiau taškų žemesni už vidurkius. Svarbūs aukštų skalių balų deriniai, kuriuos reiktų paminėti, tai: kontrolės ir perfekcionizmo (1), perfekcionizmo ir noro įtikti (2), kontrolės ir lūkesčių (3), kontrolės ir savęs vertinimo (4), noro įtikti ir savęs vertinimo (5). Rečiau pasitaikantys deriniai Kartais gali atsitikti taip, kad nei vienas iš rezultatų nebus reikšmingai aukštas. Jei taip atsitinka, galima kelti įvairias hipotezes. Viena iš jų galėtų būti, kad pildžiusiam anketą žmogui buvo netinkami skalės klausimai. Kita hipotezė galėtų tokia, kad būtina surinkti papildomą informaciją pokalbio metu, kad atskirai įvertinti žmogaus gyvenimo stilių. Pagaliau tokį profilį galima įvertinti kaip dar vieną būdą, pranešantį apie vadovaujantį? Gal vyraujant5 gyvenimo stilių. Tokios pat hipotezės būtų keliamos, jeigu asmens skalių rezultatai išsidėstytų žemiau vidurkio arba horizontalioje linijoje. 2.2. Tyrimo organizavimas ir tiriamųjų charakteristika Tyrimas buvo atliktas 2005-2006 metais. Jame dalyvavo 70 lygtinai paleistųjų, tačiau 4 respondentų užpildytos anketos buvo nevalidžios, nes buvo nepilnai užpildytos. Vienu metu buvo duodamos užpildyti 3 metodikos.?? Iš kur trys? Kol kas aprašyta viena? Visi tiriamieji buvo supažindinti su anketų pildymo instrukcija. Metodikų pildymas kiekvienam tiriamajam užimdavo 20 – 30 minučių. Anketas pildė tik savo noru sutikę tyrime dalyvauti lygtinai paleistieji respondentai. Tyrimas vyko sklandžiai, pildant anketas tiriamiesiems didelių sunkumų nekilo. Tiriamieji iš anksto nebuvo įspėti, kad dalyvaus tyrime, tačiau atvykus registruotis į pataisos inspekciją buvo pasiūlyta dalyvauti tyrime. Dauguma respondentų nereiškė nepasitenkinimo ir sutiko dalyvauti tyrime. Prieš atliekant tyrimą respondentams instrukcija buvo pateikiama žodžiu, paaiškinta, kokiu tikslu atliekamas tyrimas ir kam bus naudojama informacija. Kam bus naudojama? Tyrimo metu buvo užtikrintas respondentų anonimiškumas Kaip užtikrintas?. Respondentų pasiskirstymas pagal amžių, lytį ir gimimo poziciją pateikiamas 1 lentelėje. 1 lentelė. Socialiniai demografiniai tiriamųjų duomenys Socialiniai demografiniai kintamieji Kintamųjų kategorijos Lyginai paleistieji N % AMŽIUS 18 - 25 8 12,12 26 - 35 23 34,85 36 - 45 18 27,27 46 - 55 13 19,70 Per - 56 4 6,06 LYTIS Vyriška 63 95,45 Moteriška 3 4,54 GIMIMO POZICIJA Vieninteliai 6 9,09 Vyriausieji 24 36,36 Vidurinieji 18 27,27 Jauniausieji 18 27,27 Įvertinus šioje lentelėje pateiktus rezultatus, galime daryti preliminarią išvadą, jog pataisos inspekcijose lygtinai paleistųjų, kurių amžius per 56 metus, yra mažiausiai NEGALIMa daryti tokios išvados. Todėl geriau sakyti taip: kaip matyti iš lentelės, tiriamųjų grupėje daugiausia yra…, o mažiausiai …... amžiaus asmenų, amžiaus vidurkis - 36,13 metų. Statistiniai duomenys rodo, kad teritorinėse pataisos inspekcijų įskaitose yra daugiausiai lygtinai paleistųjų, kurių amžius yra nuo 26 iki 35 metų, o tai sudaro net 34,85 % visų apklaustųjų respondentų. Taigi, atsitiktinai sudaryta tiriamųjų grupė pagal amžiaus kintamąjį tinkamai reprezentuoją bendrą tikslinę grupę (t.y.Šiaulių regiono PI įskaitoje esančius lygtinai paleistuosius). Taip pat akivaizdu, kad daugumą tiriamųjų sudaro vyrai (95,45 %). Pagal 2006 metų statistinius duomenis Šiaulių regiono PI lygtinai paleistų vyrų buvo ……, o moterų ….. Taigi ir pagal lyties kriterijų tiriamųjų imtis yra pakankamai reprezentatyvi. Gimimo pozicijos pasiskirstymas rodo, kad tyrime dalyvavo net 36,36 % respondentų, kurie yra vyriausieji, ir tik 9,09 % lygtinai paleistųjų sudaro vieninteliai vaikai šeimoje. Nors tirtoji grupė tesudaro… procentų viso tyrime dalyvavusių pataisos inspekcijų įskaitoje esančių asmenų kontingento, galima daryti prielaidą, kurią, be abejo, reikėtų tikrinti kituose tyrimuose, kad pagal gimimo poziciją nusikaltimus dažniau padaro vyriausieji šeimos vaikai. 2.3. Tyrimo rezultatai ir jų analizė Pateiksime lyginamąją analizę, kaip konflikto sprendimo strategijos (konkurencija, bendradarbiavimas, kompromisas, vengimas, prisitaikymas) yra pasiskirstęs Kerno gyvenimo stiliaus skalėse (kontrolės (C), perfekcionizmo (P), noro įtikti (N), savęs vertinimo (S), lūkesčių (E). Konfliktų sprendimų strategijų balų skaičius rodo atitinkamų teiginių įtaką bendrai bloko savybei: (1 priedas). Nesuprantama. Kaip strategijos pasiskirsčiusios skalėje ir iš kur bloko bendra savybė? Gal kalba eina apie sąryšius tarp…ir t.t. Prašau kalbėti aiškiai ir paprastai, iš to kas buvo iki čia kalbėta, nėra aišku, ką analizuosi. O recenzentas skaitys iš eilės ir nesiblaškys tarp teksto ir priedų ir nespręs kalambūrų, Beje, Tai kokios tos trys metodikos? Ar konfliktų strategija vertinta irgi pagal Kerno skalę? 2.3.1. Lygtinai paleistųjų konfliktų sprendimo strategijų ir gyvenimo stiliaus tyrimo rezultatai Pateiksime kaip lygtinai paleistųjų konfliktų sprendimų strategijos pasiskirsto kontrolės (C) skalėje. Paaiškinti, pagal kokius rezultatus (į ką atsižvelgiant) nustatytas pasiskirstymas? Teiginį pasirinkusių tiriamųjų skaičių? Teiginių įverčių penkiabalėje skalėje sumas grupėje? Iš ankstesnio teksto nėra aišku. Lygtinai paleistųjų konkurencijos ir kontrolės (C) skalės rezultatai: 2.1. lentelė Konkurencija Viso: Skalė C (kontrolės) Įrašyk, Kas čia per skaičiai ? Aš paprastai pabrėžiu savo tikslus. Stengiuosi įtikinti kitus dėl savo nuomonės Paprastai aš tvirtai siekiu savo tikslų. Kiek galiu bandau pasiekti savo tikslus. Aš tvirtai siekiu savo tikslų. Nevengiu daryti "spaudimo", siekdamas įrodyti savo nuomonę. Bandau parodyti kitai pusei, kad mano siekiai yra pagrįsti i Bandau įtikinti pašnekovą savo požiūrių teisingumu Dažniausiai tvirtai siekiu savo tikslų. Ginu savo interesus. Kas čia per skaičiai? 13,00 1 4 0 1 0 1 2 0 0 0 9 16,00 2 4 2 2 3 2 1 2 0 0 18 19,00 1 4 2 1 3 2 1 1 2 0 17 22,00 2 1 3 1 3 1 1 3 0 0 15 25,00 0 1 2 1 0 1 0 1 0 1 7 6 14 9 6 9 7 5 7 2 1 66 Lygtinai paleistųjų konkurencijos konfliktų sprendimų strategija gal strategijos įverčiai? Ar strategijos dažnis? rodo, kad šiame bloke ties teiginiu „Stengiuosi įtikinti kitus dėl savo nuomonės” yra didžiausias pasiskirstymas? jį sudaro net 14 respondentų. O tai reiškia, jog šis teiginys dažniausiai tinka 21,1 % lygtinai paleistųjų. Žemas balų skaičius kontrolės skalėje rodo, kad lygtinai paleistieji gali pasižymėti žemu savęs vertinimu ar silpnesniu socialiniu interesu. Mažiausiai populiarus šio bloko teiginys „Ginu savo interesus”. Tai reiškia, kad šis teiginys daugeliui mažiausiai tinka ir lygtinai paleistieji nėra linkę ginti savo interesų konfliktinėse situacijose. Kontrolės skalė rodo, kad daugelis lygtinai paleistųjų yra pasirinkę žemą arba pasyvią kontrolę ir gali būti linkę konfliktuoti, taigi jiems labiau seksis spręsti su užduotimis susijusias problemas nei raminti kitų žmonių emocijas.?? 2.2. lentelė. Lygtinai paleistųjų bendradarbiavimo ir kontrolės (C) skalės rezultatai Bendradarbiavimas Viso Skalė C (kontrolės) Dažniausiai, ieškodamas sprendimo, aš kreipiuosi pagalbos į Bandau neatidėliodamas aptarti visų dalyvių interesus ir tik Siekiu neatidėliodamas aptarti visų dalyvių interesus ir tik Išsakau savo nuomonę ir siekiu, kad ir kita pusė ją išsakytų Bandau žaisti "atviromis kortomis", iš karto aptarti visas p Stengiuosi kuo greičiau išnagrinėti mūsų nuomonių skirtumus. Visuomet esu linkęs iš karto diskutuoti apie problemą. Dažniausiai man rūpi, kad būtų patenkinti abiejų pusių inter Dažniausiai siekiu, kad būtų patenkinti visi mūsų pageidavim Dažniausiai siekiu, kad būtų patenkinti visi mūsų pageidavim 13,00 1 0 0 1 2 2 2 0 1 1 10 16,00 0 2 3 3 2 2 1 1 0 4 18 19,00 0 2 4 3 3 2 2 1 0 0 17 22,00 1 1 3 3 3 3 0 1 0 0 15 25,00 0 1 1 2 0 0 1 1 0 0 6 2 6 11 12 10 9 6 4 1 5 66 Bendradarbiavimo bloke ( 2.2. lentelė) didžiausią pasiskirstimą turi teiginys gal dažniausiai arba didžiausią įvertį, ne pasiskirstymą, pasiskirstymo negalima turėti „Išsakau savo nuomonę ir siekiu, kad ir kita pusė ją išsakytų”, jį pasirinko net 12 apklaustųjų, o tai reiškia, jog daugeliui lygtinai paleistųjų šis teiginys yra priimtinas. Kodėl daugumai? Ar 12 iš 70 yra dauguma? Šitą gali patvirtinti ne procentas (gana menkas), bet statistinė procedūra, kurios nedarei (ir jau nebedarysi), todėl kalbėk korektiškiau. Visa tai detaliau parodo 1 priedo lentelė. Kontrolės skalė rodo tam tikrą nudrąsinimo lygį ir gali būti, kad šiems lygtinai paleistiesiems reikia daugiau nei įprasta pagalbos iš padedančio profesionalo.? Kokios pagalbos, kam? Mažiausiai populiarus šio bloko teiginys „Dažniausiai siekiu, kad būtų patenkinti visi mūsų pageidavimai”. Tai rodo, kad šis lygtinai paleistasis bendraudamas su sunkiais žmonėmis turi nepakankamai socialinių gabumų.?kas tai yra? Gal įgūdžiai? Ar šitą teiginį pasirinko tik vienas tiriamasis? Kontrolės (C) skalėje matyti, kad 6 lygtinai paleistieji bendradarbiavimo stiliaus bloke yra pasiskirstę aukštų balų skalėje. Perskaityk dar kartą, ką reiškia teiginys nuteistieji bendradarbiavimo bloke yra pasiskirstę aukštų balų skalėje?. Kalbėk paprastai ir taip aiškiai, kad vaikas suprastų, kaip ten yra. Labai tikėtina, kad šie lygtinai paleistieji turi sunkumų vienoje ar daugiau svarbių gyvenimo sferų, ar netgi nesugeba susidoroti su pagrindine gyvenimo tikslo problema tokių, kaip darbas ar tarpusavio santykiai, todėl jie gali jaustis sužlugdyti. Lygtinai paleistųjų kompromiso ir kontrolės (C) skalės rezultatai Kaip jau sakiau, lentelės nr visur turi būti kairėje prie krašto, po to – pavadinimas. Jei lentelė sunkiai telpa, negalima įskaityti, apsuk ją ir dėk į atskirą lapą . pakontroliuok, kad spausdinant ir elektroninėj versijoj lentelė nepasidalintų 2.3. lentelė Kompromisas Viso Skalė C (kontrolės) Aš stengiuosi rasti kompromisinį sprendimą. Esu linkęs nusileisti tam tikrais klausimais mainais į kitus Stengiuosi rasti kompromisinių sprendimą. Sutikčiau nusileisti kitos pusės nuomonei, jeigu ir kita pus Dažniausiai siūlau ieškoti "vidurinio" kelio ar sprendimo. Neprieštarauju, kai kiti laikosi savo pozicijos, jeigu ir ji Stengiuosi rasti tokį sprendimą, kad kiekviena pusė turėtų v Bandau rasti "tarpinę" poziciją tarp mano ir pašnekovo nuomo Stengiuosi paveikti kitą asmenį priimti kompromisą. Aš siūlau "vidurinį" sprendimo kelią. 13,00 1 0 1 1 3 2 1 1 0 0 10 16,00 0 0 2 3 4 4 2 2 0 0 17 19,00 0 1 0 4 5 1 0 3 2 0 16 22,00 1 1 1 4 3 4 2 0 0 0 16 25,00 1 0 0 1 2 3 0 0 0 0 7 3 2 4 13 17 14 5 6 2 0 66 Kompromiso stiliaus strategijos atsakymai lentelėje rodo (1 priedas), kad lygtinai paleistieji didžiausią pasirinkimą turi vieninteliai pagal gimimo poziciją.???? Paskaityk pati tarsi iš šalies, ar aišku, kas pasakyta? Tai liudija, kad daugelis lygtinai paleistųjų nusiteikia paaukoti dalį savo interesų konflikto išsprendimui, bet to paties norėtų sulaukti ir iš kitų. Jei nesulaukia, linkę geriau pabėgti nuo problemos sprendimo. Didžiausią pasirinkimą, net 17 apklaustųjų, turi teiginys „Dažniausiai siūlau ieškoti "vidurinio" kelio ar sprendimo”. Kontrolės skalėje (2.3. lentelė) trys lygtinai paleistieji pasirinko žemą balų sumą, o tai rodo žemą savęs vertinimą šio teiginio atžvilgiu. Mažiausiai populiarūs šioje skalėje teiginiai yra „Esu linkęs nusileisti tam tikrais klausimais mainais į kitus” ir ,,Stengiuosi paveikti kitą asmenį priimti kompromisą”. Kadangi šie teiginiai yra aktualūs ieškant kompromiso sprendimo stiliaus, gali būti, kad lygtinai paleistieji per mažai skiria dėmesio kompromiso stiliui. Kompromiso stilius kontrolės skalės atžvilgiu daugiausiai surinko žemą ar vidutinių balų sumą, tai rodo, kad daugumai lygtiniai paleistųjų reiktų daugiau nei įprasta pagalbos iš padedančio profesionalo. Lygtinai paleistųjų vengimo ir kontrolės (C) skalės rezultatai 2.4. lentelė Vengimas Viso: Skalė C (kontrolės) Stengiuosi išvengti nemalonių situacijų. Stengiuosi atidėti klausimą, kad geriau viską apgalvočiau. Manau, kad nebūtina visuomet jaudintis dėl nuomonių skirtumo Kartais vengiu išsakyti nuomonę, kuri gali sukelti pasiprieš Bandau darytį viską, kad išvengčiau įtampos. Bandau daryti viska, kad išvengčiau įtampos. Stengiuosi atidėti sprendimą ar svarstymą, kad turėčiau paka Būna, kad leidžiu kitiems prisiimti atsakomybę už problemos 13,00 1 1 2 1 3 1 0 0 9 16,00 1 1 2 3 4 4 0 2 17 19,00 1 2 1 5 4 4 0 0 17 22,00 0 1 2 3 4 3 1 2 16 25,00 0 1 1 3 1 1 0 0 7 3 6 8 15 16 13 1 4 66 Vengimo stiliaus skalėje didžiausią pasirinkimą (16 apklaustųjų) turi teiginys „Bandau darytį viską, kad išvengčiau įtampos”, o tai reiškia, jog 24 % daliai lygtinai palestųjų šis teiginys beveik tinka. Lygtinai paleistųjų pasiskirstymą šio teiginio atžvilgiu kontrolės skalė parodo tam tikrą nudrąsinimo lygį ir gali būti, kad šiems lygtinai paleistiesiems reikia daugiau pagalbos. Mažiausią pasirinkimą vengimo stiliaus skalėje (2.4. lentelė) turi teiginys „Stengiuosi atidėti sprendimą ar svarstymą, kad turėčiau pakankamai laiko gerai viską apgalvoti”. Tai reiškia, kad šis teiginys daugeliui mažai tinka. Net 65 lygtinai paleistiesiems šis teiginys visiškai netinka t.y. sprendimą ar svarstymą jie priima greitai ir ilgai negalvodami. Kontrolės skalė rodo, kad lygtinai paleistieji gavę žemą balų skaičių jaučiasi sužlugdyti dėl nesugebėjimo susidoroti su pagrindine problema. Šie asmenys gali būti nudrąsinti. Gyvenimo tikslai apima darbą, gyvenimo prasmę ir svarbius santykius. Lygtinai paleistųjų prisitaikymo ir kontrolės (C) skalės rezultatai 2.5. lentelė Prisitaikymas Viso: Skalė C (kontrolės) Kartais kito asmens norams aš aukoju savo norus. Bandau nuraminti kitos pusės jausmus ir nesugadinti santyk Bandau nuraminti kitos pusės jausmus ir nesugadinti santykių Stengiuosi neužgauti kitos pusės jausmų. Galėčiau nusileisti kitam žmogui, žinodamas, kad tai teikia Derybose stengiuosi įsigilinti ir į kitos pusės pageidavimus Jeigu kito žmogaus nuomonė jam iš tikrųjų labai svarbi, sten Prieš aptardamas problemą, stengiuosi atidžiai išnagrinėti k Bandau žaisti "atviromis kortomis", iš karto aptarti visas p 13,00 0 0 1 1 1 4 1 0 0 8 16,00 1 1 1 4 0 5 2 2 0 16 19,00 1 0 2 5 4 4 2 0 1 19 22,00 0 0 1 3 4 3 5 0 0 16 25,00 0 0 1 1 1 2 1 1 0 7 2 1 6 14 10 18 11 3 1 66 Prisitaikymo stiliaus skalėje didžiausią pasiskirstimą, 18 respondentų pasirinkimas, turi teiginys „Derybose stengiuosi įsigilinti ir į kitos pusės pageidavimus“, o tai reiškia, jog 27 % daliai lygtinai paleistiems šis teiginys dažniausiai tinka. Tiksliau rodo rezultatų lentelė (1 priedas). 2.5. lentelėje matyti, kad kontrolės skalėje atsakymai pasiskirstę aukštų ir vidutinių balų skalėse, tai rodo tam tikrą nudrąsinimo lygį ir gali būti, kad šiems lygtinai paleistiesiems reikia daugiau nei įprasta pagalbos iš padedančiojo profesionalo. Pagal skalės žemus balus galima apibūdinti lygtinai paleistuosius, kurie atrodo ramūs, šaltakraujiški ir susikaupę. Tačiau jie ypatingai jautriai reaguoja į tokius santykius, kur kiti linkę jiems vadovauti. Konkurencijos, bendradarbiavimo, kompromiso, vengimo ir prisitaikymo strategijos rodo žemą balų sumą kontrolės skalėje. Pasyvioji reikšmė apibūdina lygtinai paleistuosius, kurie atrodo ramūs, šaltakraujiški ir susikaupę. Kadangi jie tyliai atlieka užduotį ir mažai bendrauja su kitais žmonėmis, lygtinai paleistieji gali darbą atlikti ypatingai gerai, tačiau likti nepastebėtais. Ir atvirkščiai, jei lygtinai paleistieji nėra kompetentingi, jie paprastai neieškos pagalbos ir stengsis patys išspręsti problemas. Šiems lygtinai paleistiesiems gali labiau patikti demokratiškas vadovavimo stilius grupei. Lygtinai paleistųjų konkurencijos ir perfekcionizmo (N) skalės rezultatai 3.1. lentelė Konkurencija Viso: Skalė P (perfekcionizmo) Aš paprastai pabrėžiu savo tikslus. Stengiuosi įtikinti kitus dėl savo nuomonės Paprastai aš tvirtai siekiu savo tikslų. Kiek galiu bandau pasiekti savo tikslus. Aš tvirtai siekiu savo tikslų. Nevengiu daryti "spaudimo", siekdamas įrodyti savo nuomonę. Bandau parodyti kitai pusei, kad mano siekiai yra pagrįsti i Bandau įtikinti pašnekovą savo požiūrių teisingumu. Dažniausiai tvirtai siekiu savo tikslų. Ginu savo interesus. 15,00 1 0 1 0 0 0 2 0 0 0 4 18,00 0 0 0 2 0 0 0 0 0 0 2 21,00 1 0 2 0 3 1 0 2 0 10 24,00 1 1 3 2 3 0 2 1 2 15 27,00 0 2 8 5 3 5 4 3 3 2 35 3 3 14 9 6 8 9 5 7 2 66 3.1. lentelėje matyti, kaip pasiskirsto lygtinai paleistųjų konkurencijos stiliaus bloko balai perfekcionizmo skalėje. Konkurencijos bloke didžiausią pasiskirstimą turi teiginys „Paprastai aš tvirtai siekiu savo tikslų” 14 respondentų, o tai reiškia, jog šiems lygtinai paleistiesiems šis teiginys visiškai tinka. Perfekcionizmo skalėje lygtinai paleistieji, kurie surinko aukštą balų sumą rodo, kad jie yra sąžiningi ir nemėgsta klysti. Ne paleistieji rodo, o jų rezultatai pagal Kerno pasiūlytas duomenų interpretavimo taisykles leidžia teigti, kad ….Santykiuose su kitais žmonėmis jie jausis geriau tuomet, jei bendravimas bus atviras, aiškios taisyklės, o netiesioginės komunikacijos kiekis minimalus. Mažas respondentų pasiskirstymas konkurencijos bloke (2) ties teiginiu „Ginu savo interesus“, o tai reiškia, kad šis teiginys tetinka tik dviems lygtinai paleistiesiems. 3.2. lentelėje matyti, kad šie asmenys yra pasiskirstę aukštų balų perfekcionizmo skalėje. Galima teigti, kad šie asmenys gali pasižymėti skrupulingumu, tikslumu, tvarkingumu ir tai, kad jie nemėgsta dviprasmybių. Net šešiasdešimt keturi asmenys vengia ginti savo interesus. Perfekcionizmo skalėje lygtinai paleistųjų pasiskirstymas yra įvairus. Tai rodo, kad nėra vieningo apsisprendimo dėl konfliktinių situacijų sprendimo. Lygtinai paleistųjų bendradarbiavimo ir perfekcionizmo (N) skalės rezultatai 3.2. lentelė Bendradarbiavimas Viso Skalė P (perfekcionizmo Dažniausiai, ieškodamas sprendimo, aš kreipiuosi pagalbos į Bandau neatidėliodamas aptarti visų dalyvių interesus ir tik Siekiu neatidėliodamas aptarti visų dalyvių interesus ir tik Išsakau savo nuomonę ir siekiu, kad ir kita pusė ją išsakytų Bandau žaisti "atviromis kortomis", iš karto aptarti visas p Stengiuosi kuo greičiau išnagrinėti mūsų nuomonių skirtumus. Visuomet esu linkęs iš karto diskutuoti apie problemą. Dažniausiai man rūpi, kad būtų patenkinti abiejų pusių inter Dažniausiai siekiu, kad būtų patenkinti visi mūsų pageidavim 15,00 0 0 2 0 1 0 0 1 0 4 18,00 0 0 0 0 0 0 2 0 0 2 21,00 1 1 1 3 2 0 0 1 1 10 24,00 0 1 1 3 5 3 3 1 1 18 27,00 1 3 2 8 4 6 1 3 2 32 2 5 8 14 12 9 6 6 4 66 Lygtinai paleistųjų bendradarbiavimo stiliaus strategija rodo, kad daugelis lygtinai paleistųjų jaučiasi gebantys tinkamai spręsti konfliktus pagal aukštus įvertinimus. Perfekcionizmo skalėje lygtinai paleistųjų atsakymai taip pat pasiskirsto į aukštus balus. Taigi juos galima apibūdinti kaip besididžiuojančius savo preciziškumu, tikslumu, apibrėžtumu, atkaklumu, orientacija į užduotį, darbštumu ir taisyklių laikymusi. Bendradarbiavimo bloke didžiausią pasiskirstimą turi teiginys „Išsakau savo nuomonę ir siekiu, kad ir kita pusė ją išsakytų” 14 apklaustųjų pasirinkimas. Taigi daugeliui lygtinai paleistųjų šis teiginys beveik tinka. Mažiausiai populiarus šiame bloke (3.2. lentelė) 2 – teiginys „Dažniausiai, ieškodamas sprendimo, aš kreipiuosi pagalbos į kitus.”. Tai rodo, kad lygtinai paleistieji dėl to baiminasi. Perfekcionizmo skalė rodo, kad lygtinai paleistieji yra skrupulingi ir nemėgsta dviprasmybių. Lygtinai paleistųjų kompromiso ir perfekcionizmo (N) skalės rezultatai 3.3. lentelė Kompromisas Viso: Skalė P (perfekcionizmo) Aš stengiuosi rasti kompromisinį sprendimą. Esu linkęs nusileisti tam tikrais klausimais mainais į kitus Stengiuosi rasti kompromisinių sprendimą. Sutikčiau nusileisti kitos pusės nuomonei, jeigu ir kita pus Dažniausiai siūlau ieškoti "vidurinio" kelio ar sprendimo. Neprieštarauju, kai kiti laikosi savo pozicijos, jeigu ir ji Stengiuosi rasti tokį sprendimą, kad kiekviena pusė turėtų v Bandau rasti "tarpinę" poziciją tarp mano ir pašnekovo nuomo Stengiuosi paveikti kitą asmenį priimti kompromisą. Aš siūlau "vidurinį" sprendimo kelią. 15,00 0 0 1 0 0 3 0 1 0 0 5 18,00 0 0 0 1 0 2 0 0 0 0 3 21,00 0 1 0 1 2 0 3 1 1 0 9 24,00 1 0 3 2 2 7 2 2 0 0 19 27,00 1 1 1 9 12 2 0 2 1 1 30 2 2 5 13 16 14 5 6 2 1 66 Lygtinai paleistųjų įvertinimai rodo, kad jų dauguma geba rasti kompromisą konfliktinėje situacijoje. Didesnis nuokrypis yra į aukštų vertinimų pusę. Kompromiso stiliaus bloke rodo (3.3. lentelė), kad lygtinai paleistieji susilaiko nuo kategoriškų atsakymų. Didžiausią pasiskirstimą 16 respondentų turi teiginys „Dažniausiai siūlau ieškoti "vidurinio" kelio ar sprendimo”. Šešiolika lygtinai paleistųjų visiškai sutinka su šiuo teiginiu. Mažiausiai populiarus teiginys „Aš siūlau „vidurinį“ sprendimo kelią”. Šis teiginys parodo, kad lygtinai paleistieji yra linkę ieškoti konkretesnių sprendimo variantų. Lygtinai paleistųjų pasiskirstymas aukštais balais perfekcionizmo skalėje rodo, kad šių asmenų bendravimo stilius atviras, jie yra jautrūs kitų žmonių poreikiams ir jaučiasi geriausiai kai patys sau savarankiškai numato tikslus. Kaip vadovai šie lygtinai paleistieji gali būti apibūdinami kaip dirbantys „ pagal knygą”. Paprastai jie labiau atlaidūs kitiems nei patys sau. Lygtinai paleistųjų vengimo ir perfekcionizmo (N) skalės rezultatai 3.4. lentelė Vengimas Viso: Skalė P (perfekcionizmo Stengiuosi išvengti nemalonių situacijų. Stengiuosi atidėti klausimą, kad geriau viską apgalvočiau. Manau, kad nebūtina visuomet jaudintis dėl nuomonių skirtumo Kartais vengiu išsakyti nuomonę, kuri gali sukelti pasiprieš Bandau darytį viską, kad išvengčiau įtampos. Bandau daryti viska, kad išvengčiau įtampos. Stengiuosi atidėti sprendimą ar svarstymą, kad turėčiau paka Būna, kad leidžiu kitiems prisiimti atsakomybę už problemos 15,00 0 0 0 0 1 0 0 0 1 18,00 0 0 0 0 2 1 0 0 3 21,00 1 1 0 4 2 2 0 1 11 24,00 0 1 3 2 4 3 0 1 14 27,00 2 4 5 9 7 7 1 2 37 3 6 8 15 16 13 1 4 66 3.4. lentelėje matyti, kad didžiausią pasiskirstymą turi teiginys „Bandau darytį viską, kad išvengčiau įtampos”, o tai reiškia, jog 24 % daliai lygtinai paleistųjų šis teiginys beveik tinka. Žemas balų skaičius perfekcionizmo skalėje rodo, kad liktinai paleistieji turi sunkumų vienoje ar daugiau svarbių gyvenimo sferų, tokių kaip darbas ar tarpusavio santykiai, todėl jie gali jaustis sužlugdyti. Lygtinai paleistieji turintys aukštų balų skaičių pasižymi aktyvia kontrole, gali būti linkę konfliktuoti. Mažiausiai populiarus šiame bloke teiginys „Stengiuosi atidėti sprendimą ar svarstymą, kad turėčiau pakankamai laiko gerai viską apgalvoti”. Taigi lygtinai paleistieji iš bendraminčių nesulaukia palaikymo. Lygtinai paleistųjų prisitaikymo ir perfekcionizmo (N) skalės rezultatai 3.5. lentelė Prisitaikimas Viso: Skalė P (perfekcionizmo) Kartais kito asmens norams aš aukoju savo norus. Bandau nuraminti kitos pusės jausmus ir nesugadinti santyk Bandau nuraminti kitos pusės jausmus ir nesugadinti santykių Stengiuosi neužgauti kitos pusės jausmų. Galėčiau nusileisti kitam žmogui, žinodamas, kad tai teikia Derybose stengiuosi įsigilinti ir į kitos pusės pageidavimus Jeigu kito žmogaus nuomonė jam iš tikrųjų labai svarbi, sten Prieš aptardamas problemą, stengiuosi atidžiai išnagrinėti k Bandau žaisti "atviromis kortomis", iš karto aptarti visas p 0 0 0 0 0 0 1 0 1 0 2 18,00 1 0 0 0 0 0 1 0 0 2 21,00 0 0 1 1 2 4 1 0 1 10 24,00 1 1 1 1 5 4 2 0 0 15 27,00 0 0 4 12 3 9 6 2 1 37 2 1 6 14 10 18 10 3 2 66 Prisitaikymo skalės bloke didžiausią pasiskirstymą, 18 apklausiamųjų, turi teiginys „Derybose stengiuosi įsigilinti ir į kitos pusės pageidavimus” t.y. daugeliui daliai lygtinai paleistųjų šis teiginys visiškai tinka. Mažiausiai populiarus šiame bloke teiginys „Bandau nuraminti kitos pusės jausmus ir nesugadinti santykių”, kuris rodo, kad tik vienas lygtinai paleistasis dažniausiai naudojasi savo interesais, nors reikalas galbūt svarbesnis kitai pusei, įsijausdama į savo padėtį. Žemas balų skaičius perfekcionizmo skalėje rodo, kad šie lygtinai paleistieji turi sunkumų vienoje ar daugiau svarbių gyvenimo sferų, tokių kaip darbas ar tarpusavio santykiai, todėl jie gali jaustis sužlugdyti. Konkurencijos, bendradarbiavimo, kompromiso, vengimo ir prisitaikymo strategijos rodo aukštų balų sumą perfekcionizmo skalėje. Šių liktinai paleistųjų bendravimo stilius yra atviras, jie yra jautrūs kitų žmonių poreikiams ir jaučiasi geriausiai, kai patys sau savarankiškai numato tikslus. Lygtinai paleistųjų konkurencijos ir noro įtikti (N) skalės rezultatai 4.1. lentelė Konkurencija Viso: Skalė N (noro įtikti) Aš paprastai pabrėžiu savo tikslikus. Stengiuosi įtikinti kitus dėl savo nuomonės Paprastai aš tvirtai siekiu savo tikslų. Kiek galiu bandau pasiekti savo tikslus. Aš tvirtai siekiu savo tikslų. Nevengiu daryti "spaudimo", siekdamas įrodyti savo nuomonę. Bandau parodyti kitai pusei, kad mano siekiai yra pagrįsti i Bandau įtikinti pašnekovą savo požiūrių teisingumu. Dažniausiai tvirtai siekiu savo tikslų. Ginu savo interesus. 18,00 3 1 3 1 0 2 0 1 0 0 10 21,00 1 3 2 3 3 0 2 3 0 0 17 24,00 2 4 6 3 4 1 3 0 1 24 27,00 0 3 0 0 1 2 0 2 1 9 30,00 0 1 0 0 1 2 0 1 0 1 6 6 14 9 6 9 7 5 7 2 1 Lygtinai paleistieji noro įtikti (N) skalėje daugiausiai yra pasiskirstę žemų balų grupėse. Tai rodo (4.1. lentelė), kad lygtinai paleistieji nesiekia būti labai priimtini kitiems ar išvengti konfliktų. Lygtinai paleistųjų konkurencijos stilius rodo, kad šiame bloke didžiausią balų pasiskirstimą teiginys „Stengiuosi įtikinti kitus dėl savo nuomonės” 14 apklaustųjų. Tai liudija, jog daugeliui lygtinai paleistųjų šis teiginys visiškai tinka. Mažiausiai populiarus teiginys „Ginu savo interesus“. Tai reiškia, kad šis teiginys tinka tik vienam asmeniui (4.1.lentelė). Noro įtikti (N) skalėje šis teiginys pasiskirstęs aukštuose baluose. Tai liudija, kad yra asmuo, kuris moka sėkmingai išvengti konfliktų, yra jautrus ir geras klausytojas, tačiau jis gali atrodyti labai paklusnus, nuolaidus ir kartais įsiteikiantis. Lygtinai paleistųjų bendradarbiavimo ir noro įtikti (N) skalės rezultatai 4.2. lentelė Bendradarbiavimas Viso Skalė N (noro įtikti) Dažniausiai, ieškodamas sprendimo, aš kreipiuosi pagalbos į Bandau neatidėliodamas aptarti visų dalyvių interesus ir tik Siekiu neatidėliodamas aptarti visų dalyvių interesus ir tik Išsakau savo nuomonę ir siekiu, kad ir kita pusė ją išsakytų Bandau žaisti "atviromis kortomis", iš karto aptarti visas p Stengiuosi kuo greičiau išnagrinėti mūsų nuomonių skirtumus. Visuomet esu linkęs iš karto diskutuoti apie problemą. Dažniausiai man rūpi, kad būtų patenkinti abiejų pusių inter Dažniausiai siekiu, kad būtų patenkinti visi mūsų pageidavim 18,00 0 1 1 2 2 2 1 1 0 10 21,00 1 3 2 3 2 2 3 1 0 17 24,00 1 2 7 4 4 4 1 0 1 24 27,00 0 1 1 2 2 1 0 1 1 9 30,00 0 0 1 2 2 0 1 0 0 6 2 7 12 13 12 9 6 3 2 66 4.2. lentelėje matyti, kad noro įtikti skalėje lygtinai paleistieji daugiausia pasiskirstė žemų arba vidutinių balų grupėje. Labai žemų balų surinko dešimt lygtinai paleistųjų kaip ir konkurencijos stiliaus bloke. Tai rodo, kad lygtinai paleistiesiems seksis tokiose situacijose, kuriose bus mažiau asmeninių konfliktų ir aukštas asmeninio priimtinumo lygis. Pagal lygtinai paleistųjų bendradarbiavimo stiliaus bloką didžiausią populiarumo pasiskirstimą (13) surinko teiginys „Išsakau savo nuomonę ir siekiu, kad ir kita pusė ją išsakytų”, pasirinkusiems šį teiginį dažniausiai sprendžiant konfliktinę situaciją bandoma bendradarbiauti. Mažiausiai populiarūs šiame bloke teiginiai „Dažniausiai, ieškodamas sprendimo, aš kreipiuosi pagalbos į kitus”, ir ,, Dažniausiai siekiu, kad būtų patenkinti visi mūsų pageidavimai”. Taigi galime teigti, kad lygtinai paleistieji pasirinkę šiuos teiginius baiminasi dėl savo elgesio konfliktinėje situacijoje. Kaip rodo noro įtikti skalė, kad lygtinai paleistieji yra nemokantys bendrauti, išklausyti ir sėkmingai išvengianti konfliktų. Lygtinai paleistųjų kompromiso ir noro įtikti (N) skalės rezultatai 4.3. lentelė Kompromisas Viso: Skalė N (noro įtikti) Aš stengiuosi rasti kompromisinį sprendimą. Esu linkęs nusileisti tam tikrais klausimais mainais į kitus Stengiuosi rasti kompromisinių sprendimą. Sutikčiau nusileisti kitos pusės nuomonei, jeigu ir kita pus Dažniausiai siūlau ieškoti "vidurinio" kelio ar sprendimo. Neprieštarauju, kai kiti laikosi savo pozicijos, jeigu ir ji Stengiuosi rasti tokį sprendimą, kad kiekviena pusė turėtų v Bandau rasti "tarpinę" poziciją tarp mano ir pašnekovo nuomo Stengiuosi paveikti kitą asmenį priimti kompromisą. Aš siūlau "vidurinį" sprendimo kelią. 18,00 1 2 2 2 1 2 0 0 0 10 21,00 0 0 1 4 4 4 1 1 1 0 16 24,00 0 2 1 3 6 6 2 3 1 1 25 27,00 0 0 1 2 4 2 0 0 0 0 9 30,00 2 0 0 2 1 0 1 0 0 0 6 2 3 5 13 17 13 6 4 2 1 66 Lygtinai paleistųjų kompromiso stiliaus blokas pagal surinktus pasiskirstimo balus (4.3. lentelė) rodo, kad lygtinai paleistieji yra patenkinti kompromiso stiliumi sprendžiant konfliktines situacijas ir pagal noro įtikti skalę matyti, kad lygtinai paleistieji jaučiasi nepasitikintys savo sugebėjimais. Jie nesiekia būti labai priimtinais kitiems ar išvengti konfliktų. Kompromiso stiliaus bloke didžiausią pasiskirstimą turi teiginys „Dažniausiai siūlau ieškoti "vidurinio" kelio ar sprendimo” 17 respondentų. Tai rodo, kad dalis lygtinai paleistųjų sutinka su šiuo teiginiu. Mažiausiai populiarus šio bloko teiginys „Aš siūlau „vidurinį“ sprendimo kelią”. Daugumai lygtinai paleistųjų šis teiginys mažai tinka. Kartais jie gali konfliktuoti su aplinkiniais, vadinasi yra nepilnai prisitaikę prie savo socialinės aplinkos. Lygtinai paleistųjų vengimo ir noro įtikti (N) skalės rezultatai 4.4. lentelė Vengimas Viso: Skalė N (noro įtikti) Stengiuosi išvengti nemalonių situacijų. Stengiuosi atidėti klausimą, kad geriau viską apgalvočiau. Manau, kad nebūtina visuomet jaudintis dėl nuomonių skirtumo Kartais vengiu išsakyti nuomonę, kuri gali sukelti pasiprieš Bandau darytį viską, kad išvengčiau įtampos. Bandau daryti viska, kad išvengčiau įtampos. Stengiuosi atidėti sprendimą ar svarstymą, kad turėčiau paka Būna, kad leidžiu kitiems prisiimti atsakomybę už problemos 18,00 0 0 1 1 3 4 1 0 10 21,00 1 1 3 6 2 4 0 0 17 24,00 2 1 2 3 9 4 0 3 24 27,00 0 4 1 2 1 1 0 0 9 30,00 0 0 1 3 1 0 0 1 6 3 6 8 15 16 13 1 4 66 Vengimo stiliaus bloke didžiausią pasiskirstimą (16) turi teiginys „Bandau darytį viską, kad išvengčiau įtampos”, o tai reiškia, jog beveik visiems lygtinai paleistiesiems šis teiginys tinka. Lygtinai paleistųjų pasiskirstymą šio teiginio atžvilgiu skalėje parodo tam tikrą nudrąsinimo lygį ir gali būti, kad šiems asmenims reikia daugiau pagalbos. Mažiausią populiarumą vengimo stiliaus bloke turi teiginys „Stengiuosi atidėti sprendimą ar svarstymą, kad turėčiau pakankamai laiko gerai viską apgalvoti”. Tai reiškia, kad šis teiginys daugeliui netinka. Žema noro įtikti skalė gali rodyti, kad lygtinai paleistiesiems nesiseka būti labai priimtinais kitiems ir išvengti konfliktų. Vadovaujančiame darbe tokiems asmenims gali sektis nesėkmingai. Pagal aukštesnius balus šiems lygtinai paleistiesiems poreikis būti priimtiniems, draugystės poreikis ir labiausiai – poreikis įtikti gali būti nepatenkinti vien dėl jų paties nesugebėjimo išreikšti savo poreikius. Lygtinai paleistųjų prisitaikymo ir noro įtikti (N) skalės rezultatai 4.5. lentelė Prisitaikymas Viso: Skalė N (noro įtikti) Kartais kito asmens norams aš aukoju savo norus. Bandau nuraminti kitos pusės jausmus ir nesugadinti santyk Bandau nuraminti kitos pusės jausmus ir nesugadinti santykių Stengiuosi neužgauti kitos pusės jausmų. Galėčiau nusileisti kitam žmogui, žinodamas, kad tai teikia Derybose stengiuosi įsigilinti ir į kitos pusės pageidavimus Jeigu kito žmogaus nuomonė jam iš tikrųjų labai svarbi, sten Prieš aptardamas problemą, stengiuosi atidžiai išnagrinėti k Bandau žaisti "atviromis kortomis", iš karto aptarti visas p 18,00 1 0 2 2 0 2 1 1 1 10 21,00 1 0 1 2 4 4 3 2 0 17 24,00 0 1 2 7 2 6 5 0 1 24 27,00 0 0 0 1 3 5 0 0 0 9 30,00 0 0 1 2 1 1 1 0 0 6 2 1 6 14 10 18 10 3 2 66 Lygtinai paleistųjų prisitaikymo stilius pagal surinktus pasiskirstimo balus (4.5. lentelė) rodo, kad lygtinai paleistieji vidutiniškai yra patenkinti savo pasirikimu sprendžiant konfliktinę situaciją ir pagal noro įtikti skalę matyti, kad lygtinai paleistieji nesijaučia pasitikintys savo sugebėjimais. Jie yra mažai rūpestingi ir nepadarys visko, kad būtų labiausiai mėgstami. Prisitaikymo stiliaus bloke didžiausią pasiskirstimą, 18 respondentų, turi teiginys „Derybose stengiuosi įsigilinti ir į kitos pusės pageidavimus”. Tai rodo, kad dalis lygtinai paleistųjų sutinka su šiuo teiginiu. Esant konfliktiniai situacijai lygtinai paleistųjų 27 % bando įsigilinti į konflikto dalyvių pageidavimus. Mažiausiai populiarus šio bloko teiginys „Bandau nuraminti kitos pusės jausmus ir nesugadinti santykių”. Šį teiginį pasirinko tik vienas lygtinai paleistasis. Tai rodo, kad tik vienas asmuo bando įsigilinti į kito asmens jausmus ir išgyvenimus. Dažniausia lygtinai paleistieji nepasižymi dideliu emociniu jautrumu, bei sugebėjimu greitai suvokti diskusijos esmę. Lygtinai paleistieji sunkiai susitaiko su kitos pusės interesais. Tikėtina, kad šie asmenys gali kelti didelius reikalavimus aplinkiniams ir tai gali turėti reikšmės vertinant save. Lygtinai paleistųjų konkurencijos ir savęs vertinimo (S) skalės rezultatai 5.1. lentelė Konkurencija Viso: Skalė S (savęs vertinimo) Aš paprastai pabrėžiu savo tikslus. Stengiuosi įtikinti kitus dėl savo nuomonės Paprastai aš tvirtai siekiu savo tikslų. Kiek galiu bandau pasiekti savo tikslus. Aš tvirtai siekiu savo tikslų. Nevengiu daryti "spaudimo", siekdamas įrodyti savo nuomonę. Bandau parodyti kitai pusei, kad mano siekiai yra pagrįsti i Bandau įtikinti pašnekovą savo požiūrių teisingumu. Dažniausiai tvirtai siekiu savo tikslų. Ginu savo interesus. 11,00 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 14,00 2 1 0 0 0 0 0 0 0 0 3 17,00 0 6 1 3 1 1 1 1 0 0 14 20,00 3 1 3 2 5 2 0 4 1 0 21 23,00 1 6 5 1 3 4 4 2 1 1 28 6 14 9 6 9 7 5 7 2 1 66 Savęs vertinimo skalės (5.1. lentelė) duomenimis norintiems įtikti lygtinai paleistiesiems paprastai gali pasireikšti nesugebėjimas būti atkakliu to reikalaujančiose situacijose ir išreikšti pyktį. Lygtinai paleistųjų konkurencijos stiliaus blokas rodo, kad šiame bloke didžiausią populiarumo skaičių 14 turi teiginys „Stengiuosi įtikinti kitus dėl savo nuomonės“. Savęs vertinimo stiliaus vidutinis skalės balų pasiskirstimas rodo, kad 21,2 % lygtiniai paleistųjų sunkiai pavyksta išsakyti savo nuomonę. Mažiausiai populiarus teiginys yra „Ginu savo interesus”. Tai reiškia, kad šis teiginys tinka tik vienam asmeniui, o kitiems lygtinai paleistiesiems jis netinka. Galima teigti, kad dauguma lygtinai paleistųjų vengia ginti savo interesus. Savęs vertinimo skalė rodo, kad lygtinai paleistiesiems sunku rūpintis savo gyvenimu su valinga, dominuojančia, atkaklia ir valdinga savęs vertinimo stiliaus natūra, tačiau gali reikšti papildomus dalykus: ankstesnės gyvenimo situacijos, kurios turėjo įtakos tinkamam savęs vertinimo formavimuisi. Lygtinai paleistųjų bendradarbiavimo ir savęs vertinimo (S) skalės rezultatai 5.2. lentelė Bendradarbiavimas Viso Skalė S (savęs vertinimo) Dažniausiai, ieškodamas sprendimo, aš kreipiuosi pagalbos į Bandau neatidėliodamas aptarti visų dalyvių interesus ir tik Siekiu neatidėliodamas aptarti visų dalyvių interesus ir tik Išsakau savo nuomonę ir siekiu, kad ir kita pusė ją išsakytų Bandau žaisti "atviromis kortomis", iš karto aptarti visas p Stengiuosi kuo greičiau išnagrinėti mūsų nuomonių skirtumus. Visuomet esu linkęs iš karto diskutuoti apie problemą. Dažniausiai man rūpi, kad būtų patenkinti abiejų pusių inter Dažniausiai siekiu, kad būtų patenkinti visi mūsų pageidavim 11,00 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 14,00 0 0 0 1 1 1 0 0 0 3 17,00 0 1 6 1 1 1 3 1 0 14 20,00 0 3 3 6 1 4 2 1 1 21 23,00 2 3 3 5 8 3 1 1 28 2 7 12 13 11 9 5 3 2 5.2. lentelėje aukštas savęs vertinimo skalės balų skaičius rodo, kad šie lygtinai paleistieji gali būti linkę save kaltinti ir kaltinti, kritikuoti ir atsiprašinėti. Bendradarbiavimo stiliaus bloke didžiausią balų pasiskirstimą 13 turi teiginys „Išsakau savo nuomonę ir siekiu, kad ir kita pusė ją išklausytų“. Mažiausiai populiarūs teiginiai šiame bloke „Dažniausiai, ieškodamas sprendimo, aš kreipiuosi pagalbos į kitus”, ir ,, Dažniausiai siekiu, kad būtų patenkinti visi mūsų pageidavimai”. Šie teiginiai visiškai netinka daugumai lygtinai paleistųjų. Kovodami dėl savęs vertinimo jie gali vengti konfliktų ir jiems gali būti sunku atskirti savo asmenines problemas nuo kitų asmenų problemų. Lygtinai paleistųjų kompromiso ir savęs vertinimo (S) skalės rezultatai 5.3. lentelė Kompromisas Viso: Skalė S (savęs vertinimo) Aš stengiuosi rasti kompromisinį sprendimą. Esu linkęs nusileisti tam tikrais klausimais mainais į kitus Stengiuosi rasti kompromisinių sprendimą. Sutikčiau nusileisti kitos pusės nuomonei, jeigu ir kita pus Dažniausiai siūlau ieškoti "vidurinio" kelio ar sprendimo. Neprieštarauju, kai kiti laikosi savo pozicijos, jeigu ir ji Stengiuosi rasti tokį sprendimą, kad kiekviena pusė turėtų v Bandau rasti "tarpinę" poziciją tarp mano ir pašnekovo nuomo Stengiuosi paveikti kitą asmenį priimti kompromisą. Aš siūlau "vidurinį" sprendimo kelią. 11,00 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 14,00 0 0 0 0 0 0 1 2 0 0 3 17,00 0 0 0 3 2 4 1 1 1 1 13 20,00 1 0 4 6 5 3 1 1 0 0 21 23,00 1 2 0 4 10 7 2 2 1 0 29 2 2 4 13 17 14 5 6 2 1 66 Kompromiso stiliaus bloke didžiausią balų pasiskirstimą, net 17, turi teiginys „Dažniausiai siūlau ieškoti "vidurinio" kelio ar sprendimo”. Dalis lygtinai paleistųjų - 25 %, pagal savęs vertinimo skalės rezultatus leidžia teigti, kad šiems lygtinai paleistiesiems esant konfliktinei situacijai sunkiai seksis rasti tinkamą sprendimo būdą. Mažiausiai populiarus šiame bloke teiginys yra „Aš siūlau ,,vidurinį“ sprendimo kelią“. Pagal atsakymų rezultatus matyti (5.3. lentelė), kad daugelis lygtinai paleistųjų turi pakankamai galimybių tinkamai spręsti kylančius konfliktus. Lygtinai paleistieji bendraudami su žmonėmis linkę ginčytis, nekantrūs, mažiau nuspėjami ir mažiau produktyvūs organizacinėje srityje. Lygtinai paleistųjų vengimo ir savęs vertinimo (S) skalės rezultatai 5.3. lentelė Vengimas Viso: Skalė S (savęs vertinimo) Stengiuosi išvengti nemalonių situacijų. Stengiuosi atidėti klausimą, kad geriau viską apgalvočiau. Manau, kad nebūtina visuomet jaudintis dėl nuomonių skirtumo Kartais vengiu išsakyti nuomonę, kuri gali sukelti pasiprieš Bandau darytį viską, kad išvengčiau įtampos. Bandau daryti viska, kad išvengčiau įtampos. Stengiuosi atidėti sprendimą ar svarstymą, kad turėčiau paka Būna, kad leidžiu kitiems prisiimti atsakomybę už problemos 11,00 0 0 0 0 0 0 0 0 0 14,00 0 0 1 0 1 1 0 0 3 17,00 0 1 1 3 5 2 0 2 14 20,00 3 3 1 2 4 5 1 2 21 23,00 0 2 5 9 6 5 0 0 28 5 3 6 8 14 16 13 1 4 66 Vengimo stiliaus bloke didžiausią balų pasiskirstimą (16) turi teiginys „Bandau viską daryti, kad išvengčiau įtampos“, o tai reiškia, jog lygtinai paleistiesiems pasirinkusiems šį teiginį sunkiai pavyksta išvengti įtampos sprendžiant konfliktines situacijas. Mažiausią populiarumo skaičių šiame bloke turi teiginys „Stengiuosi atidėti sprendimą ar svarstymą, kad turėčiau pakankamai laiko gerai viską apgalvoti“. Šis teiginys visiškai netinka didžiąjai daliai lygtinai paleistųjų. t.y. konfliktų sprendimo ieškoma paskubomis ir neapgalvotai. Aukšti balai savęs vertinimo skalėje rodo, kad lygtinai paleistieji gali susidurti su eile problemų ir jiems gali būti sunku pasirinkti tinkamiausią konfliktų sprendimo stilių. Lygtinai paleistųjų prisitaikymo ir savęs vertinimo (S) skalės rezultatai 5.4. lentelė Prisitaikymas Viso: Skalė S (savęs vertinimo) Kartais kito asmens norams aš aukoju savo norus. Bandau nuraminti kitos pusės jausmus ir nesugadinti santyk Bandau nuraminti kitos pusės jausmus ir nesugadinti santykių Stengiuosi neužgauti kitos pusės jausmų. Galėčiau nusileisti kitam žmogui, žinodamas, kad tai teikia Derybose stengiuosi įsigilinti ir į kitos pusės pageidavimus Jeigu kito žmogaus nuomonė jam iš tikrųjų labai svarbi, sten Prieš aptardamas problemą, stengiuosi atidžiai išnagrinėti k Bandau žaisti "atviromis kortomis", iš karto aptarti visas p 11,00 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 14,00 0 0 0 0 1 2 0 0 0 3 17,00 1 1 1 3 3 4 0 1 0 14 20,00 1 0 2 2 3 6 5 1 1 21 23,00 0 0 3 9 3 6 5 1 1 28 2 1 6 14 10 18 10 3 2 66 Lygtinai paleistieji gali neturėti reikiamų efektyvaus bendravimo įgūdžių ir prisidėti prie problemos sprendimo pastangų grupinėje, asmeninėje ar kitoje srityje. Tačiau dėl jų pačių nudrąsinimo ir savęs vertinimo problemų šiems asmenims ypatingai sunku susikoncentruoti į kitų žmonių poreikius ir lūkesčius. Apskritai lygtinai paleistųjų, kurių balų skaičius savęs vertinimo skalėje aukštas, elgesys rodys žemą savęs vertinimą, nenuspėjamumą ir didelį emocinių problemų, susijusių su darbu, bendraamžiais ar intymiais santykiais, skaičių. Lygtinai paleistųjų prisitaikymo stilius rodo, kad šiame bloke didžiausią populiarumo skaičių, 18 apklaustjų, turi teiginys „Derybose stengiuosi įsigilinti į kitos pusės pageidavimus“. Mažiausiai populiarus šiame bloke teiginys yra „Bandau nuraminti kitos pusės jausmus ir nesugadinti santykių”. Lygtinai paleistųjų konkurencijos ir lūkesčių (E) skalės rezultatai 6.1. lentelė Konkurencija Viso: Skalė E (lūkesčių) Aš paprastai pabrėžiu savo tikslus. Stengiuosi įtikinti kitus dėl savo nuomonės Paprastai aš tvirtai siekiu savo tikslų. Kiek galiu bandau pasiekti savo tikslus. Aš tvirtai siekiu savo tikslų. Nevengiu daryti "spaudimo", siekdamas įrodyti savo nuomonę. Bandau parodyti kitai pusei, kad mano siekiai yra pagrįsti i Bandau įtikinti pašnekovą savo požiūrių teisingumu Dažniausiai tvirtai siekiu savo tikslų. Ginu savo interesus. 13,00 0 1 0 0 0 0 0 0 0 0 1 16,00 2 1 0 0 0 0 0 0 0 0 3 19,00 0 0 3 1 2 2 3 0 1 0 12 22,00 3 4 4 1 2 2 3 3 1 0 22 25,00 1 6 4 3 5 2 2 4 1 28 6 12 11 5 9 6 8 7 2 1 66 Konkurencijos stiliaus bloke didžiausią skaičių - 12 turi teiginys „Stengiuosi įtikinti kitus dėl savo nuomonės”, o tai reiškia, jog 18,2 % lygtinai paleistųjų šis teiginys tinka. 6.1. lentelėje matyti, kaip lūkesčių skalėje šis teiginys pasiskirsto aukštesnių balų skalės dalyje. Taigi šie lygtinai paleistieji turi grupę nepateisintų lūkesčių sau bei kitiems žmonėms, kas pastoviai sukelia frustracijos ir nusivylimo jausmus. Mažiausiai populiarus šiame bloke teiginys yra „Ginu savi interesus”. Tai reiškia, kad šis teiginys daugeliui lygtinai paleistųjų visiškai netinka. Šie lygtinai paleistieji gali pasižymėti tokiais asmeniniais bruožais, kurie susiję su troškimu įgyvendinti asmeninius tikslus, taip pat aukštu energijos lygiu, dideliu poreikiu laimėjimams ir įgytais įgūdžiais įveikti gyvenimo sunkumus. Lygtinai paleistųjų bendradarbiavimo ir lūkesčių (E) skalės rezultatai 6.2. lentelė Bendradarbiavimas Viso Skalė E (lūkesčių) Dažniausiai, ieškodamas sprendimo, aš kreipiuosi pagalbos į Bandau neatidėliodamas aptarti visų dalyvių interesus ir tik Siekiu neatidėliodamas aptarti visų dalyvių interesus ir tik Išsakau savo nuomonę ir siekiu, kad ir kita pusė ją išsakytų Bandau žaisti "atviromis kortomis", iš karto aptarti visas p Stengiuosi kuo greičiau išnagrinėti mūsų nuomonių skirtumus. Visuomet esu linkęs iš karto diskutuoti apie problemą. Dažniausiai man rūpi, kad būtų patenkinti abiejų pusių inter Dažniausiai siekiu, kad būtų patenkinti visi mūsų pageidavim 13,00 0 0 0 0 0 1 0 0 0 1 16,00 0 0 1 2 0 0 0 0 0 3 19,00 0 1 2 2 2 1 2 2 0 12 22,00 0 3 4 5 3 4 2 1 22 25,00 2 3 5 4 7 3 2 1 1 28 2 7 12 14 12 9 6 3 2 66 6.2. lentelėje matyti, kad bendradarbiavimo stiliaus bloke didžiausią pasiskirstimo skaičių 14 turi teiginys „Išsakau savo nuomonę ir siekiu, kad ir kita pusė ją išklausytų“ t.y. daliai lygtinai paleistųjų šis teiginys tinka. Mažiausiai populiarūs šiame bloke teiginiai - „Dažniausiai, ieškodamas sprendimo, aš kreipiuosi pagalbos į kitus”, ir ,, Dažniausiai siekiu, kad būtų patenkinti visi mūsų pageidavimai”. Lūkesčių skalėje surinkę aukštus balų skaičius gali patekti į sunkesnes situacijas, kai tai susiję su asmenine frustracija ir dideliais lūkesčiais. Lygtinai paleistųjų kompromiso ir lūkesčių (E) skalės rezultatai 6.3. lentelė Kompromisas Viso: Skalė E (lūkesčių) Aš stengiuosi rasti kompromisinį sprendimą. Esu linkęs nusileisti tam tikrais klausimais mainais į kitus Stengiuosi rasti kompromisinių sprendimą. Sutikčiau nusileisti kitos pusės nuomonei, jeigu ir kita pus Dažniausiai siūlau ieškoti "vidurinio" kelio ar sprendimo. Neprieštarauju, kai kiti laikosi savo pozicijos, jeigu ir ji Stengiuosi rasti tokį sprendimą, kad kiekviena pusė turėtų v Bandau rasti "tarpinę" poziciją tarp mano ir pašnekovo nuomo Stengiuosi paveikti kitą asmenį priimti kompromisą. Aš siūlau "vidurinį" sprendimo kelią. 13,00 0 0 0 0 0 0 0 1 0 0 1 16,00 0 0 0 0 0 1 0 1 0 0 2 19,00 1 1 1 2 0 4 1 1 1 0 12 22,00 0 0 2 5 6 4 3 1 0 1 22 25,00 1 1 1 6 9 5 1 2 1 0 27 2 2 4 13 15 14 5 6 2 1 66 Kompromiso stiliaus bloke didžiausią balų pasiskirstimą (15) turi teiginys „Dažniausiai siūlau ieškoti "vidurinio" kelio ar sprendimo”. Mažiausiai populiarus šiame bloke teiginys „Aš siūlau ,,vidurinį“ sprendimo kelią“. Pagal atsakymų rezultatus matyti (6.3. lentelė), kad daugelis lygtinai paleistųjų turi pakankamai galimybių tinkamai spręsti kylančius konfliktus. Lygtinai paleistieji bendraudami su žmonėmis linkę ginčytis, nekantrūs, mažiau nuspėjami ir mažiau produktyvūs organizacinėje srityje. Pagal šių teiginių pasiskirstymą lūkesčių skalėje galima teigti, kad lygtinai paleistieji gali pasižymėti aukštu energijos lygiu, didelių poreikių laimėjimams ir įgytais įgūdžiais įveikti gyvenimo sunkumus. Lygtinai paleistųjų vengimo ir lūkesčių (E) skalės rezultatai 6.4. lentelė Vengimas Viso: Skalė E (lūkesčių) Stengiuosi išvengti nemalonių situacijų. Stengiuosi atidėti klausimą, kad geriau viską apgalvočiau. Manau, kad nebūtina visuomet jaudintis dėl nuomonių skirtumo Kartais vengiu išsakyti nuomonę, kuri gali sukelti pasiprieš Bandau darytį viską, kad išvengčiau įtampos. Bandau daryti viska, kad išvengčiau įtampos. Stengiuosi atidėti sprendimą ar svarstymą, kad turėčiau paka Būna, kad leidžiu kitiems prisiimti atsakomybę už problemos 13,00 1 0 0 0 0 0 0 0 1 16,00 0 0 0 0 1 1 0 0 2 19,00 0 0 2 3 4 2 0 1 12 22,00 1 3 3 5 5 3 0 2 22 25,00 1 3 3 7 6 6 1 1 28 5 3 6 8 15 16 12 1 4 66 Vengimo stiliaus bloke didžiausią pasiskirstimą turi teiginys „Bandau darytį viską, kad išvengčiau įtampos”, 16 respondentų, o tai reiškia, jog beveik visiems lygtinai paleistiesiems šis teiginys tinka. 6.4. lentelėje matyti, kaip lūkesčių skalėje šis teiginys pasiskirsto vidurinėje aukštesnių balų skalės dalyje. Taigi šie lygtinai paleistieji turi grupę nepateisintų lūkesčių sau bei kitiems žmonėms, kas pastoviai sukelia frustracijos ir nusivylimo jausmus. Mažiausią populiarumą vengimo stiliaus bloke turi teiginys „Stengiuosi atidėti sprendimą ar svarstymą, kad turėčiau pakankamai laiko gerai viską apgalvoti”. Tai reiškia, kad šis teiginys daugeliui netinka. Pagal lūkesčių skalę (6.4. lentelė) šie lygtinai paleistieji turi grupę nepateisintų lūkesčių sau bei kitiems žmonėms, kas pastoviai sukelia frustracijos ir nusivylimo jausmus. Lygtinai paleistųjų prisitaikymo ir lūkesčių (E) skalės rezultatai 6.5. lentelė Prisitaikymas Viso: Skalė E (lūkesčių) Kartais kito asmens norams aš aukoju savo norus. Bandau nuraminti kitos pusės jausmus ir nesugadinti santyk Bandau nuraminti kitos pusės jausmus ir nesugadinti santykių Stengiuosi neužgauti kitos pusės jausmų. Galėčiau nusileisti kitam žmogui, žinodamas, kad tai teikia Derybose stengiuosi įsigilinti ir į kitos pusės pageidavimus Jeigu kito žmogaus nuomonė jam iš tikrųjų labai svarbi, sten Prieš aptardamas problemą, stengiuosi atidžiai išnagrinėti k Bandau žaisti "atviromis kortomis", iš karto aptarti visas p 13,00 0 0 0 0 0 1 0 0 0 1 16,00 0 0 0 0 1 0 0 1 1 3 19,00 1 0 3 2 4 0 2 0 12 22,00 1 1 1 6 1 6 5 1 0 22 25,00 0 0 2 6 4 11 3 1 1 28 2 1 6 8 10 18 10 3 2 66 Prisitaikymo skalės bloke didžiausią pasiskirstymą, iš jų 18, turi teiginys „Derybose stengiuosi įsigilinti ir į kitos pusės pageidavimus” t.y. didžiajai daliai lygtinai paleistųjų šis teiginys tinka. Mažiausiai populiarus šiame bloke teiginys „Bandau nuraminti kitos pusės jausmus ir nesugadinti santykių”, kuris rodo, kad tik vienas lygtinai paleistasis dažniausiai naudojasi savo interesais, nors reikalas galbūt svarbesnis kitai pusei, įsijausdama į savo padėtį. Šie lygtinai paleistieji gali pasižymėti tokiais asmeniniais bruožais, kurie susiję su troškimu įgyvendinti asmeninius tikslus, taip pat aukštu energijos lygiu, dideliu poreikiu laimėjimams ir įgytais įgūdžiais įveikti gyvenimo sunkumus. Vaida, prašau pataisyti aukščiau esančius komentarus pagal šio skyrelio pradžioje pasakytas pastabas dėl minties formuluočių aiškumo. Manau, kad jei užkliūna man, tai užklius ir recenzentams. Taigi, “didžiausias pasiskirstymas” keistinas (pvz., į “didžiausias įvertis” ….skalėje ) 2.4 Lyginamoji respondentų gimimo pozicijos, konfliktų sprendimo stiliaus ir gyvenimo stiliaus skalių rezultatų analizė Lygtinai paleistųjų tyrimas parodė, kad esant konfliktinei situacijai didžioji dalis respondentų naudoja prisitaikymo strategiją. Galime teigti, kad net 51,53 % lygtinai paleistųjų, esant konfliktinei situacijai, nesistengia ginti savo interesų. Šie rezultatai gali reikšti, kad lygtinai paleistieji yra labiau? už ką? jaučiasi pažeidžiami ir linkę nusileisti kitai pusei jausdami, kad ji turi daugiau valdžios. Taip lyg užsitikrindami, kad mažai ką praranda,?? tačiau po kurio laiko vėl gali grįžti prie jiems aktualaus klausimo, atsovaujant savo interesus. Pradėti visą skyrelį siūlau taip: Diagramoje ( …pav.) yra pateiktas konflikto sprendimo strategijų pasiskirstymas tiriamųjų grupėje. Po to – dėti paveikslą, po to – jį komentuoti. Taigi, pirmoji pastraipa keltina po pav. Dominuojančių konfliktų sprendimo strategijų pasiskirstymas 2 pav.ar jau buvo I paveikslas? Paveikslo numeris, pavadinimas, komentaras turi būti po paties paveikslo. 1 paveikslę matyti, kad dominuojančių konfliktų sprendimo stategijų pasiskirstimas yra netolygus. Rašyk nuosekliai, kad “Dažniausiai tiriamieji renkasi …. strategiją, o tai reiškia tą ir tą. Po to – apie visas kitas. Pasitaiko atvejų, kad kai kurie lygtinai paleistieji naudojasi konkurencijos strategija, bet tai sudaro tik 9,0% visų tyrime dalyvavusių respondentų. Remiantis testo interpretacijos taisyklėmis galima daryti išvadą, kad šie asmenys yra aktyvūs ir spręsdami konfliktą stengiasi eiti tik savo keliu.? Skirtingos gimimo pozicijos taip pat parodė, kad dominuojančios konflikto sprendimo strategijos pasiskirsto netolygiai.? Ar pozicijos gali ką nors parodyti? Matyt, “analizuojant, kokias konflikto sprendimo strategijas pasirinko skirtingą gimimo poziciją turintys asmenys, pastebėta, kad.. arba …”rezultatai taip pat parodė, kad skirtinga…” Skirtingos gimimo pozicijos lygtinai paleistųjų pasirekama konflikto sprendimo strategija ??? Konflikto sprendimo strategijų pasiskirstymas pagal gimimo poziciją 7 lentelė Gimimo pozicija Viso: vieninteliai Vyriausieji vidurinieji jauniausieji Dominuojanti konflikto sprendimo strategija Konkurencija Dažnis - 1 2 3 6 procentai 0 % 1,5 % 3,0 % 4,4 % 9,0% Bendradarbiavimas Dažnis - 5 - 2 7 procentai 0 % 7,6 % 0 % 3,03 % 10,7% Kompromisas Dažnis 3 2 2 3,0 10 procentai 4,5 % 3,0 % 3,03 % 4,5 % 15,2 % Vengimas Dažnis 1 2 3 3 9 procentai 1,5 % 3,0 % 4,5 % 4,5 % 13,7% Prisitaikymas Dažnis 2 14 11 7 34 procentai 3,0 % 21,2 % 16,7% 10,7 % 51,5% Viso: dažnis 6 24 18 18 66 procentai 9,1 % 36,4 % 27,3% 27,3% 100% Arba gimimo pozicijos pavadinimą tekste imk į kabutes, arba visada sakyk “pagal gimimo poziciją vieninteliai dažniausiai renkasi kompromiso strategiją. Ir pan. Vieninteliai lygtinai paleistieji, pagal gimimo poziciją dominuojančia konflikto sprendimo strategija išskiria kompromisą. Šio konflikto sprendimo strategijos kaip dominuojančia nesirenka nei vyriausieji, nei vidurinieji, nei jauniausieji. (Ši strategija nedominuoja kitokią gimimo poziciją užimančių asmenų grupėse) Taigi, galime daryti išvadą, kad vieninteliai lygtinai paleistieji jaučiasi išlepinti, egoistiški, nepriklausomi, bet turi elgesio problemų ir perdėtą pranašumo jausmą, o esant konfliktinei situacijai pasistengia išlaikyti pusiausvyrą. Vyriausieji, vidurinieji ir jauniausieji dažniausiai naudoja prisitaikymo konflikto sprendimo strategiją taip tarsi bandydami nusileisti, išvengti konflikto ar leisti kitai pusei pademonstruoti savo valdžią. Taigi galime daryti išvadą, kad dominuojančios konflikto sprendimo strategijos ir gimimo pozicijos yra reikšmingos ???kam? gal “reikšmingos asmenybės charakteristikos?”, nes gal”skirtingos gimimo pozicijos ? lygtinai paleistieji renkasi skirtingas konfliktų sprendimo strategijas, spręsdami konfliktus. Dažniausiai pasirenkama lygtinai paleistųjų prisitaikymo konflikto strategija yra prigimtinė?? kas čia dabar ir iš kur?, taigi turi įtakos gimimo pozicijos atžvilgiu, nes vaikai jau renkasi skirtingas konflikto sprendimo strategijas. Visiškai nesuprantama išvada. R. Kerno gyvenimo stiliaus skalių pasiskirstymas 3 pav. Skalė C Skalė P Skalė N Skalė S Skalė E -25- -27- -30- -23- -25- -22- -24- -27- -20- -22- (M)žymi -19- -21- -24- -17- -19- vidurkius -16- -18- -21- -14- -16- -13- -15- -18- -11- -13 Skalė rodo tam tikrą nudrąsinimo lygį ir gali būti, kad lygtinai paleistiesiems reikia daugiau nei įprasta pagalbos iš padedančiojo personalo (psichologų, socialinių darbuotojų, teisininkų, ir k.t.). Šie lygtinai paleistieji gali pasižymėti žemu savęs vertinimu ar silpnesniu socialiniu interesu. Labai tikėtina, kad šie lygtinai paleistieji turi sunkumų vienoje ar daugiau svarbių gyvenimo sferų, tokių kaip darbas ar tarpusavio santykiai, todėl jie gali jaustis sužlugdyti. Perfekcionizmo ir noro įtikti skalės rodo, kad šiems??kokiems šiems? lygtinai paleistiesiems seksis tokiose situacijose, kuriose bus kuo mažiau asmeninių konfliktų ir aukštas asmeninio priimtinumo lygis. Jų teigiamas bruožas yra didelis jautrumas emociniam bendravimui ?? nesuprantamas terminas ir pasistengs padaryti viską, kad būtų labiau mėgiami. Savęs vertinimo skalės balų pakilimas aukštyn norinčiam įtikti lygtinai paleistajam paprastai gali pasireikšti nesugebėjimu būti atkakliu to reikalaujančiose situacijose ir gali pasireikšti pykčiu. Lygtinai paleistieji gali turėti pakankamus efektyvaus bendravimo įgūdžius, tačiau dėl nudrąsinimo ir savęs vertinimo problemų jiems ypatingai sunku susikoncentruoti į kitų žmonių poreikius ir lūkesčius. Apskritai daugelio lygtinai paleistųjų šioje skalėje aukštas balų skaičius, rodys? Gal jau rodo žemą savęs vertinimą, nenuspėjamumą ir didelį emocinių problemų, susijusių su darbu, artimaisiais, bendraamžiais ar intymiais santykiais, skaičių. Pagal lūkesčių skalę lygtinai paleistieji gali pasižymėti aukštu energijos lygiu, dideliu poreikiu laimėjimams ir įgytais įgūdžiais įveikti gyvenimo sunkumus. Svarbiausia lygtinai paleistiesiems yra visada išreikšti savo kažkiek nerealius lūkesčius sau ir kitiems. Dominuojančios konfliktų sprendimo strategijos, gimimo pozicijos ir asmenybės savybių stilius rodo, kad daugelis tyrime dalyvavusių lygtinai paleistųjų pasižymi žemu savęs vertinimu bei nerealiais lūkesčiais sau ir kitiems. Esant konfliktiniai situacijai dažniau nusileis kitai konfliktuojančiai pusei, nei patys ryžtingai priims sprendimą. Gimimo pozicijos taip pat rodo pozicijos nieko nerodo gal yra susijusios su skirtingu … skirtingą lygtinai paleistųjų elgesį konfliktinėse situacijose. IŠVADOS 1. Mokslinės literatūros analizė atskleidė kad lygtinai paleistieji kaip specifinė rizikos grupė ir jų socialinės integracijos problemos nėra pakankamai ištyrinėtos. akademinių resursų apie lygtinai paleistuosius kaip specifinę socialinę grupę nepakankamumą. Juridinių dokumentų analizė parodė, kad lygtinai paleistų asmenų resocializacijos procese svarbų vaidmenį atlieka individualus reabilitacinis darbas, kurio sėkmė priklauso nuo sugebėjimo atsižvelgti į individualias asmenybės charakteristikas. procesas priklauso nuo socialinės aplinkos, ir, ypač, pačių lygtinai paleistųjų, asmenybinių bruožų bei šių veiksnių sąveikos. 2. Tyrimo rezultatai leidžia konstatuoti, kad dauguma respondentų konfliktinėje situacijoje linkę rinktis prisitaikymo strategiją, kuri iš esmės reiškia aktualių problemų sprendimo atidėjimą, konfliktuojančios pusės didesnės galios pripažinimą, savo interesų “suspendavimą”. 3. Tipiško reagavimo į konfliktinę situaciją stiliaus nustatymas parodė, kad 9,0% visų tyrime dalyvavusių respondentų renkasi konkurencijos stilių. Šios, santykinai nedidelės grupės lygtinai paleistiesiems, gali iškilti problemų, kai reikia konstruktyviai, aktyviai savarankiškai spręsti konfliktą. 4. Aukšti įvertinimai gyvenimo stiliaus kontrolės skalėje leidžia teigti, kad daugumai lygtinai paleistųjų sunku susidoroti su tarpasmeninių santykių problemomis. 5. Aukšti gyvenimo stiliaus įvertinimai perfekcionizmo skalėje leidžia teigti, kad lygtinai paleistiesiems labiau sekasi tose situacijose, kuriose nekyla asmeninių konfliktų. Gal dar ką galima pridurti, juk tas pats iš esmės yra prieš tai buvusioj išvadoj 6. Gyvenimo stiliaus testo rezultatai parodė, kad tiriamieji yra jautrūs emociniam bendravimui, tačiau lėčiau suvokia diskusijos esmę. 7. Aukšti lygtinai paleistųjų gyvenimo stiliaus įvertinimai savęs vertinimo skalėje leidžia konstatuoti nestabilias savęs vertinimo tendencijas ir padidintus bei nevisiškai realius sau ir aplinkiniams keliamus reikalavimus. 8. Prisitaikymo strategija pasirodė esanti dažniausiai pasirenkama ne tik visoje tiriamųjų imtyje, bet ir tiriamųjų pogrupiuose, išskirtuose pagal gimimo poziciją. 8 ir 9 išvados prieštaringos. Sakai, kad ir pagal gimimo pozicijas išskirtose grupėse dažniausiai pasirinkta prisitaikymo strategija, o sekančioj išvadoj teigi, kad vieninteliai rinkosi kompromisą? Patikslink mintį ir apjunk abi išvadas. O pradėk 9. Visoje tirtoje imtyje prisitaikymo strategija dažniausiai rinkosi vyriausieji, vidurinieji ir jaunėliai, o kompromiso dažniausiai rinkosi vieninteliai. ?? 8. Iškelta tyrimo hipotezė pasitvirtino: parašyk hipotezę, kaip ji yra įvade. O tada pratęsk suformuluodama aiškiai keliais sakiniais 8 ir 9 kartu, kaip įrodymą hipotezės teisingumo. Negaliu to padaryti, nes nematau pataisyto įvado, nes dabar nesu prie to kompo, kur yra tavo laiškas, išsiųsiu šitą tekstą tau vėliau, kai grįšiu namo …… REKOMENDACIJOS Europos valstybių veikiančios probacijos tarnybos (Lietuvoje - pataisos inspekcijos) žymiai daugiau dėmesio skiria ne asmens įkalinimui kaip yra Lietuvoje, bet probacijai. Tik nuo 2000 m., pradėjus vykdyti bausmių vykdymo sistemos reformą, ir visų bausmių vykdymą perdavus iš Vidaus reikalų ministerijos valdymo Teisingumo ministerijai, vis didesnis dėmesys pradėtas skirti nusikalstamas veikas padariusių asmenų socialiniai reabilitacijai bei jų integracijai į visuomenę. Pataisos inspekcijos, iki tol vykdžiusios tik asmenų priežiūrą, palaipsniui savo veikloje pradeda taikyti individualaus darbo metodus, socialinės integracijos bei socialinės reabilitacijos programas. Socialinių integracijos bei reabilitacijos programų taikymas savo efektyvumu jau seniai yra pasitvirtinęs Europos valstybėse. Taigi Lietuvos pataisos inspekcijose turėtų būti didesnis dėmesys skiriamas individualiam psichologiniam darbui su lygtinai paleistaisiais ir jų šeimos nariais, nes tai gerokai sumažintų nusikalstamumą, nuteistųjų pataisymo išlaidas ir padidintų ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos bendruomenių saugumą. Apžvelgus dabartinę pataisos inspekcijų situaciją, prieš perimant užsienio šalių probacijos patirtį, pataisos inspekcijų veikloje reikėtų nemažai ką pakeisti bei apskritai reorganizuoti visą struktūrą: 1) plėsti organizacinę probaciją vykdančios institucijos struktūrą, pildant ją priežiūros bei socialinio darbo organizavimo, materialinio aprūpinimo, personalo tarnybomis bei didinti probacijos darbuotojų, psichologų skaičių, o tai leistų efektyviau užtikrinti priežiūros bei socialinės paramos teikimą, nusikalstamas veikas padariusiems asmenims; 2) atsižvelgiant į tai, kad būtent pataisos inspekcijų pareigūnams reformos metu teks sunkiausias darbas, įdiegti probaciją vykdančių pareigūnų specializaciją bei sukurti pasirengimo dirbti su asmenimis pareigūnų kvalifikacijos kėlimo sistemą; 3) sudaryti galimybes pasitelkti į pagalbą nevyriausybines organizacijas bei pavienius visuomenės narius (savanorius), nustatant, kokias funkcijas jie galėtų vykdyti (pvz., padėti pataisos inspekcijos pareigūnams stebėti, kaip nuteistasis vykdo teismo paskirtus įpareigojimus; mokyti nuteistąjį bendravimo, konfliktų sprendimo ir kitų socialinių įgūdžių; padėti nuteistajam įsidarbinti, susitvarkyti dokumentus ir pan. tiek teikiant informaciją, kur ir kaip tai galima padaryti, tiek padedant jam užpildyti reikiamus dokumentus; palaikyti kontaktus su nuteistojo šeima, padėti spręsti iškylančias problemas ir pan.), perkant iš jų socialines paslaugas ir pan.; 4) pasitelkiant įvairias visuomenės informavimo priemones (spauda, televizijos laidos), informuoti visuomenę apie asmenų, padariusių nusikalstamas veikas socialinės reabilitacijos svarbą bei galimybę pačiai visuomenei dalyvauti šiame procese. 5) Remiantis gyvenimo stiliaus testo rezultatais ir testo autoriaus R. Kerno metodinėmis rekomendacijomis, daliai tyrime dalyvavusių asmenų tikslinga psichologo konsultacija. Penitencinės priežiūros pareigūnams (ar kaip ten jie vadinasi) rekomenduotina tarpininkauti suteikiant individualią ar grupinę psichologinę pagalbą to reikalingiems asmenims (esant asmens sutikimui). Manau, kad rekomendacijos turi plaukti iš tavo darbo, ypač tyrimo. Nors gal ir gali parodyti, kad apskritai žinai situaciją, bet glausčiau. O paskutinė galėtų būti maždaug tokia: Atsižvelgiant į empirinio tyrimo rezultatus, rekomenduotina rengiant individualius lygtinai paleistųjų reabilitacijos planus pirmiausiai įvertinti individualias asmens charakteristikas, jo gimimo poziciją ir ypač asmens naudojamas konfliktų sprendimo strategijas, su jomis susijusį gyvenimo stilių ir elgesio ypatumus. Šiam tikslui būtų naudingas profesionalus psichologinis lygtinai paleistojo asmens įvertinimas. Kai kurie tyrimo rezultatai taip pat parodė, kad daliai nuteistųjų būtų naudingos psichologinės konsultacijos, todėl siekiant reabilitacijos sėkmingumo, tikslinga organizuoti lygtinai paleistiesiems prieinamą psichologinę konsultaciją. LITERATŪROS SĄRAŠAS 1. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas // Valstybės žinios. 2002, Nr. 73-3084. 2. Lietuvos Respublikos visuomeninių organizacijų įstatymas // Valstybės žinios. 1995, Nr. 18-400. 3. Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto patvirtinimo įstatymas // Valstybės žinios. 2000, Nr., 39-1088. 4. Lietuvos Respublikos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymas // Valstybės žinios. 2000, Nr. 39-1091. 5. Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1992 m. rekomendacija Nr. R (92) 16 dėl Europos visuomeninių sankcijų ir priemonių taisyklių. 6. Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1999 m. Rekomendacija Nr. R (99) 22 dėl kalėjimų perpildymo ir kalėjimų populiacijos padidėjimo. 7. Individualaus darbo su asmenimis, lygtinai paleistais iš pataisos įstaigų, ir asmenimis, lygtinai atleistais nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, plano sudarymo metodinės rekomendacijos // Valstybės žinios. 2003, Nr. 48-2147. 8. Lygtinai paleistų iš pataisos įstaigų bei lygtinai atleistų nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą asmenų socialinės integracijos programa. // Valstybės žinios. 2003, Nr. 48-2147. 9. Pataisos inspekcijų ir policijos bendradarbiavimo vykdant laisvės apribojimo bausmę tvarka // Valstybės žinios. 2003, Nr. 28-1155. 10. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. liepos 30 d. įsakymas Nr. 4/07-143 / V-435 „Dėl pasikeitimo informacija tarp Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžių laisvės atėmimo vietų bei pataisos inspekcijų ir aukštesnės bei žemesnės pakopos policijos komisariatų“ // Valstybės žinios. 2003, Nr. 77-3561. 11. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno regiono pataisos inspekcijos nuostatai // Valstybės žinios. 2003, Nr. 104-4669. 12. Kalėjimų departamento direktoriaus 2003 m. gegužės 8 d. įsakymas Nr. 4/07-79 „Dėl programos, metodinių rekomendacijų ir dokumentų formų, susijusių su pataisos inspekcijų veikla, patvirtinimo“ // Valstybės žinios. 2003, Nr. 48-2147. 13. Pataisos inspekcijų darbo tvarka // Valstybės žinios. 2003, Nr. 40-1856. 14. Individualaus darbo su asmenimis, lygtinai paleistais iš pataisos įstaigų, ir asmenimis, lygtinai atleistais nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, plano sudarymo metodinės rekomendacijos // Valstybės žinios. 2003, Nr. 48-2147. 15. Adler A. Žmogaus pažinimas. Vilnius, Vaga, 2003. 16. Alfred Adler, 2003 Core of personality // aplankyta 2006-03-08 17. Almonaitienė J., Antinienė D., Ausmanienė N., Lekavičienė R., Matulienė R., Ruibytė, Vasiliauskaitė Z., Bendravimo psichologija : vadovėlis, Kaunas: Technologija, 2003. 18. Bielauskaitė R. Asmenybėspsichologija. Kaunas: Šviesa, 1993 19. BrazeltonT. B., Berry Neonatal behavioral assessment scale 1994. 20. Butkienė G., Kepalaitė A., Mokymasis ir asmenybės brendimas. Kaunas: Šviesa,1996. 21. Bittner J. R., Fundamentals of communicattion. 2 nd/ed. New Jersey: Prentice Hall. 22. Dapkevičienė V. A. Adlerio individualiosios psichologijos principų įdiegimas mokykloje // 23. Dreikus E.F. Adlerio teorijos įvadas. Alytus, 2000. 24. Everand B., Morris G. Efektyvus mokyklos valdymas. Vilnius, 1996 25. Ferguson E. D. Adlerio teorijos įvadas. Alytus, 2000. 26. Filosofijos žodynas. Vilnius: Mintis1975. 27. Furst M., Psichologija, Vilnius : Lumen, 1998. 28. Gage A.L., Berliner D.C Pedagoginė psichologija. Vilnius: Alma litera, 1994. 29. Gailienė D., Sturlienė N. Asmenybė ir bendravimo psichologija. Vilnius: Tyto Alba, 2002. 30. Grišina L. S. Psichologija konflikta. Sankt-Prterburg: Piter, 2000. 31. GučasA., Vaiko ir paauglio psichologija,Kaunas : Šviesa, 1990. 32. Jessica Lampron, Birth order, 1995. //

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!