Lygiosios trunka akimirką. Kūrinio aprašymas

nužmogėjimą.
viršininkas Šogeris ir geto gyventojas – jauniausias Abraomo Lipmano
sūnus, talentingas šachmatininkas Izaokas. Žaidimas rašytojo pasirinktas
kaip simbolinė pagrindinės idėjos sutelkties forma. Izaoko tėvas sudaro
žodinę sutartį su Šogeriu: jeigu Izaokas laimės partiją, sušaudytas bus jis,
jeigu pralaimės, sušaudyti bus geto vaikai. Taigi šešiolikoje romano skyrių
(šešiolika šachmatų figūrų) vyksta žaidimas iš gyvenimo ir mirties. Tačiau
dar svarbiau tai, kieno gyvenimas turi būti išloštas, o kas paaukotas. Tiek
tėvui, tiek Izaokui aišku, kad vaikai turi būti išgelbėti.
Šachmatų partija - aktualusis veiksmo laikas – tęsiasi vieną vakarą.
Žaidėjai sėdi apšviestame rate lyg cirko arenoje, aplinkui – geto žmonės,
įtemptai sekantys baltųjų ir juodųjų dvikovą. Reikšminga ir tai, kad
baltieji atitenka Izaokui, vadinasi, jis pradeda partiją, jo rankose
iniciatyva, lemtingi pabaigos ėjimai.
Izaoko ir Šogerio dvikova yra dviplanė, kaip ir visas romanas, – viena
vyksta šachmatų lentoje tarp negyvų juodų ir baltų medžio figūrų, kita -
žodinė tarp dviejų gyvų figūrų. Šogeris garsiai meta iššūkius, kurių
pirmasis ir svarbiausias - „Viskas yra loterija. Šachmatai – loterija,
pasaulis – loterija, ir tavo gyvenimas – loterija“. Izaokas turi suteikti
vertybinę dimensiją bedvasei Šogerio formulei. Mintyse, kaip ir lentoje, jis
sėkmingai atremia puolimus. Jo, palinkusio prie šachmatų lentos, vidinio
monologo fragmentai atskleidžia nuoseklią pozicijos raidą, įtemptą minties
darbą viena kryptimi – reikia siekti lygiųjų, lygiosios galbūt galėtų
išgelbėti ir jį, ir vaikus. Jaunam žmogui, trokštančiam gyventi, mylėti,
sunku pasmerkti save mirčiai. Tačiau greta įtikinamų proto argumentų
jaučiame stiprėjančią Izaoko nuojautą, kad yra kai kas svarbesnio už
lygiąsias. Todėl pabaigoje – „Jis suprato, kad yra tik vienas teisingas
ėjimas“, - ir pasirenka pergalę-mirtį.
Heroizmas kaip laisvo žmogaus pasirinkimas yra pamatinė autoriaus
mintis. Žūtbūtinėje kovoje, kai ginama pati žmogiškumo esmė, lygiųjų
negali būti. Kaip čia neprisiminti biblinės tėvo ir sūnaus dramos,
pasibaigusios Dievo gailestingumu. Adolfas Šogeris – ne Dievo, o piktosios
dvasios vietininkas žemėje, matyt, todėl XX amžiaus Abraomo aukojimo
pabaiga kitokia.
Retrospektyvūs geto gyvenimo epizodai, šešiolikoje skyrių pasakojami
Izaoko ar kito jo šeimos nario vardu, nėra savarankiški lošiamos partijos
intarpai. Tai Izaoko mintyse formuluojamų maksimų ar troškimų realus
patvirtinimas netolimos praeities...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!