Lydmetaliai ir klijai

• Lydmetaliai – tai tokios sudieties metalų lydiniai, kurie išlydyti suvilgo jungiamųjų medžiagų paviršių, o susikristalizavę sudaro lituotą sujungimą.
• nitridus ar hidratus, cheminį oksidų patvarumą, oksidų susidarymo intensyvumą), medžiagos vilgumą, metališkųjų junginių tarpsluoksnių susidarymo galimybes ir sąlygas.
• Litavimu sujungiami skirtingi metalai, metalai su keramika, stiklu. Lydmetalio lydimosi temperatųra turi bųti žemesnė už lituojamųjų metalų; išlydytas lydmetalis turi gerai vilgyti ir pasiskleisti lituojamame paviršiuje.
• Lydmetaliai skirstomi pagal kelis požymius: • Pagal cheminę sudėtį: vario, sidabro, nikelio, paladžio, platinos, aukso, mangano, alavo, cinko, kadmio, cirkonio, titano, galio ir kt.; • Pagal technologines savybes: kompoziciniai ir savifliusuojantys; • Pagal lydimosi temperatūra: žematemperaturiniai (Tlyd. <400oC) ir aukštatemperatūriniai (Tlyd. = 400-2000oC); • Pagal lituojamojo sujungimo stiprumą: minkštieji, naudojami sandariam sujungimui gauti, ir kietieji – stipriam sujungimui aukštesnėje temperatūroje gauti.
• Litavimas atliekamas mechaninio sujungimo arba pastovaus elektrinio kontakto gavimo tikslais. Litavimo metu sujungimo vieta ir lydmetalis įkaitinami. Lydmetaliai turi pakankamai aukštą elektrinį laidumą. Savybių pagerinimui į lydmetalio sudėtį dedamos priemaišos bismutas ir kadmis. Dėl to sumažėja litavimo temperatūra, tačiau mechaninis atsparumas taip pat sumažėja.
• Lydmetalis drėkina metalą ir užpildo tarpus tarp sujungiamų detalių. Lydmetalis difunduoja į pagrindinį metalą, o pastarasis tirpsta lydmetalyje. Taip susidaro difuzinė zona. Plačiausiai paplitę kietieji lydmetaliai – vario-cinko ir sidabro lydiniai.
Klijai
• Klijai – gamtinės arba sintetinės medžiagos, naudojamos paviršiams sujungti klijavimo būdu. Svarbiausia klijų sudedamoji dalis - rišiklis, t.p....

Daugiau informacijos...