LR muitinės procedūros

ĮVADAS Panevėžio teritorinėje muitinėje vykdomų procedūrų tyrimas pasirinkta darbo tema Lietuvos Respublikai tapus Europos Sąjungos valstybe nare, plečiantis tarptautinei prekybai tampa aktualia. Panevėžio teritorinė muitinė dalyvauja tarptautinės prekybos reguliavimo ir kontrolės veikloje įformindama muitinės procedūras ir kitus sankcionuotus veiksmus. Muitinės procedūros yra labai svarbi muitų teisės dalis. Su jomis siejama konkreti prekių gabenimo, saugojimo arba naudojimo muitų teritorijoje tvarka ir apibrėžiamos muitinės prižiūrimomis prekėmis disponuojančio asmens teisės ir pareigos bei prekių prižiūros priemonės, kurias turi taikyti muitinė. Pagal Muitinės kodeksą Lietuvos Respublikoje taikomos šios muitinės procedūros: išleidimas laisvai cirkuliuoti (importas vidaus vartojimui), muitinis tranzitas, muitinis sandėliavimas, laikinasis įvežimas perdirbti, muitinės prižiūrimas perdirbimas, laikinasis įvežimas, laikinasis išvežimas perdirbti, laikinasis išvežimas, negrąžinamasis eksportas. Deklaruojant prekes visoms išvardytoms muitinės procedūroms naudojama muitinės deklaracija - bendrasis dokumentas (Single Administrative Document), kuris naudojamas Europos Sąjungos šalių narių ir daugelio kitų Europos valstybių. Lietuvos Respublikoje bendrasis dokumentas naudojamas nuo 1995 m. sausio 1 d. Jo forma, spausdinimo reikalavimai, pildymo ir muitinio įforminimo tvarka nustatyta vadovaujantis Konvencija dėl prekybos formalumų supaprastinimo ir Bendrojo tranzito konvencija, pasirašytomis 1987 m. Interlakene. Darbo problema: Kokie veiksniai lemia Panevėžio teritorinės muitinės atliekamų procedūrų kaitą? Tyrimo objektas – Panevėžio teritorinėje muitinėje atliekamos muitinės procedūros. Darbo tikslas – nuo kokių išorinių ir vidinių veiksnių priklauso Panevėžio teritorinės muitinės procedūrų vykdymas. Darbo uždaviniai: 1. Apibūdinti muitinės sankcionuotus veiksmus. 2. Pristatyti Panevėžio teritorinės muitinės veiklą, uždavinius, funkcijas. 3. Išsiaiškinti Panevėžio teritorinėje muitinėje vykdomų procedūrų kiekybinę kaitą 2007 – 2009 m. 4. Atlikti Panevėžio teritorinės muitinės SSGG analizę. Darbo metodai: mokslinės literatūros analizė, muitinės procedūrų atlikimą reglamentuojančių teisės aktų teorinė analizė, Panevėžio teritorinės muitinės vidinių statistinių duomenų palyginimas. Duomenų analizės metodas: atvejo analizė (kiekybinis vertinimas). Darbo teorinė reikšmė: Europos Bendrijos kodeksas nustato bendras muitinės procedūrų valdymo sąvokas. Išnagrinėjus teoriniu požiūriu Panevėžio teritorinėje muitinėje atliekamas muitinės procedūras, tiksliau suprantama jų atlikimo sistema kiekybiniu ir rūšiniu požiūriu. Darbo praktinė reikšmė: Panevėžio teritorinės muitinės procedūrų valdymo apibendrintą teorinį modelį galėtų taikyti bei tyrimo interpretacijomis pasinaudoti Panevėžio teritorinės muitinės vadovybė, vidaus statistikos ir analizės skyrius bei audito tarnyba. 1 lentelė Profesinių kompetencijų, demonstruojamų baigiamajame darbe, sąrašas Eil. Nr. Veiklos sritys Kompetencijos Pademonstruoti 1. Įmonės kūrimas 1.1. Gebėti įvertinti verslo aplinką ir savo galimybes 2.2.1.; 2.2.2.; 2.2.3.; 2.2.4.; 2.2.3.; 2.2.4.; 2.2.5.; 2.2.6. skirsniai 1.2. Mokėti naudotis teisės aktais, reglamentuojančiais pasirinktą veiklos sritį 1.1.;1.2.; 1.3.; 1.4.; 1.5.; 1.6.; 1.7.; 2.1. poskyriai 1.3. Gebėti suprasti verslą kaip sistemą 1.2.; 1.3.; 1.4.; 1.5.; 1.6.; 1.7.; 2.1. poskyriai, 2.2.1.; 2.2.2.; 2.2.3.; 2.2.4.; 2.2.3.; 2.2.4.; 2.2.5.; 2.2.6. skirsniai 1.4. Mokėti parengti verslo planą Verslo planas ,,ūkininkės Jūratės Žeimienės augalininkystės ūkio įkūrimas“, planas parengtas Verslo ekonomikos dalyke III kurse, V semestre, saugomas katedroje 2. Rinkos tyrimas 2.1. Mokėti naudotis informaciniais šaltiniais 1.; skyrius, 2.1. poskyris, informacijos šaltinių sąrašas 2.2.Gebėti analizuoti, susisteminti ir vertinti tyrimų duomenis 2.2.1.; 2.2.2.; 2.2.3.; 2.2.4.; 2.2.3.; 2.2.4.; 2.2.5.; 2.2.6.; skirsniai, Panevėžio teritorinėje muitinėje vykdomų procedūrų analizė 2.3. Gebėti priimti sprendimus 2.3.; .2.4.; 2.5. poskyriai 3. Įmonės veiklos planavimas 3.1. Gebėti įvertinti esamą įmonės (padalinio) veiklą 2.1.; 2.2. poskyriai, 2.2.1.; 2.2.2.; 2.2.3.; 2.2.4.; 2.2.5.; 2.2.6. skirsniai 3.2. Mokėti parengti įmonės (padalinio) veiklos vystymo strategiją ir taktiką 2.5. poskyris 7. Verslo plėtra 7.1. Gebėti valdyti pokyčius 2.2.1.; 2.2.2.; 2.2.3.; 2.2.4.; 2.2.5.; 2.2.6. skirsniai 7.2. Žinoti tarptautinės rinkos ypatumus 1.2.; 1.3. poskyriai, 2.2.2. skyrsnis 7.3. Išugdyti bendruosius gebėjimus 2.2.1.; 2.2.2.; 2.2.3.; 2.2.4.; 2.2.5.; 2.2.6. skirsniai Šaka Rinkodaros vadyba 8. Marketingo tyrimai 8.1. Gebėti įvertinti verslo aplinką rinkos globalizacijos kontekste 1.; 2. skyriai 8.2. Gebėti valdyti marketingo informacines sistemas 2.2.1.; 2.2.2.; 2.2.3.; 2.2.4.; 2.2.5.; 2.2.6. skirsniai 9. Marketingo veiklos plėtra 9.1. Mokėti parengti įmonės (padalinio) marketingo strategiją ir taktiką 2.5. poskyris 9.2. Gebėti formuoti marketingo politiką tarptautinėje rinkoje 2.1. poskyris 1. MUITINĖS VYKDOMŲ PROCEDŪRŲ ATLIKIMO TVARKA 1.1. Muitinės sankcionuoti veiksmai ,,Muitinės sankcionuoti veiksmai – veiksmai, kuriuos asmenys, turėdami muitinės sutikimą, atlieka su muitinės prižiūrimomis prekėmis‘‘ (S. Sarapinienė ir J. Š. Avižienis, 2008). Tam tikrų priemonių ir procedūrų reikia imtis, jei norima užtikrinti, kad jau patekusios į Europos Sąjungos teritoriją prekės galėtų kiek įmanoma laisviau judėti per Europos Sąjungos valstybių narių sienas. Europos Bendrijos Muitinės kodekse numatyti muitinės sankcionuoti veiksmai pateikti 1 paveiksle. 1 pav. Muitinės sankcionuoti veiksmai (sudaryta autoriaus) Europos Bendrijos muitinės kodeksas numato penkis muitinės sankcionuotus veiksmus, tačiau Kodeksas yra savitas tuo, kad vienas iš muitinės sankcionuotų veiksmų apima aštuonias muitinės procedūras. To priežastis, kodėl Muitinės kodekso autoriai išsirinko būtent tokią struktūrą, yra ta, kad atskiroms muitinės procedūroms nustatytų formalumų tvarka yra panaši (naudojama ta pati terminologija, identiški kai kurių muitinės procedūrų vykdymo etapai ir pan.), kas leidžia nesikartoti aprašant kiekvieną procedūrą, o jas bendrai išdėstyti skyriuje apie muitinės sankcionuotus veiksmus (L. M. Entin, 2000). Atsižvelgiant į Bendrijos muitinės kodekso 84 straipsnį muitinės procedūras dar galima suskirstyti į: • sąlyginio neapmokestinimo muitinės procedūras; • ekonominio poveikio turinčias muitinės procedūras; • kitas muitinės procedūras. Sąlyginio neapmokestinimo muitinės procedūrų požymis yra tai, kad jas taikant prekės sąlygiškai neapmokestinamos už jas kitais atvejais mokėtinais importo muitas ir mokesčiais, daugeliu atvejų reikalaujant, kad asmuo pateiktų muitinei galimai mokėtinų muitų ir mokesčių dydžio garantiją. Taikant šias muitų procedūras ne Bendrijos prekes galima teisės aktų nustatytomis sąlygomis laikyti Bendrijos muitų teritorijoje, gabenti per šią teritoriją ir netgi naudoti arba perdirbti šioje teritorijoje nemokant nustatytų importo muitų mokesčių. Ekonominio poveikio muitinės procedūrų taikymas suteikia tam tikros ekonominės naudos jų vykdytojams, bet gali padaryti tam tikros žalos kitiems verslo subjektams. Todėl šias procedūras leidžiama taikyti tik gavus muitinės leidimą, kuris duodamas išnagrinėjus jų taikymo ekonomines sąlygas. Pagrindinis šios analizės tikslas – užtikrinti, kad taikant ekonominio poveikio turinčias muitinės procedūras nebūtų padaryta žalos kitiems Europos Sąjungoje veikiantiems verslo subjektams. Dėl tos priežasties šios muitinės procedūros yra tikslinio ir individualaus pobūdžio. Kitos muitinės procedūros – tai išleidimo į laisvą apyvartą ir eksporto muitinės procedūros. Jas taikant turi būti mokami importo arba eksporto muitai bei mokesčiai, ir prekės arba išleidžiamos į vidaus rinką, arba visam laikui išgabenamos už Bendrijos muitų teritorijos ribų. Išleistos į laisvą apyvartą prekės arba įgyja Bendrijos prekių statusą ir toliau muitinės neprižiūrimos (išskyrus prekes, kurioms taikoma jų galutinio vartojimo priežiūra), o eksportuotos prekės Bendrijos muitinį statusą praranda (S. Sarapinienė ir J. Š. Avižienis, 2008). Europos Bendrijos muitinės kodeksas visas procedūras traktuoja kaip specialias priemones, skirtas apriboti į Europos Bendrijos muitų teritoriją įvežtų prekių judėjimą bei disponavimą jomis, jei jos negali būti išleistos laisvai cirkuliuoti. Visos šios priemonės Europos Bendrijos Muitų kodekse sudaro tam tikrą grupę, būtent: „Laikinasis sustabdymas ir ekonominį poveikį turinčios procedūros“ (W. Cairns, 1999). Vadinasi, Europos Bendrijos Muitinės kodeksas reglamentuoja muitinės sankcionuotų veiksmų arba procedūrų rūšis ir atitinkamos procedūros atlikimo tvarkos reikalavimus bei procedūros taikymo sąlygas. 1.2. Eksporto procedūros vykdymas Eksportas – tai prekių pardavimas užsienio pirkėjui ir išgabenimas į užsienį. Daugelis įmonių savo veiklą pradeda nuo eksporto, nes ši veiklos rūšis nereikalauja daug pirminių lėšų bei nėra labai rizikinga. Eksportas skirstomas į tiesioginį ir netiesioginį. Tiesioginis eksportas vykdomas tada, kai gamintojas savo gaminį tiesiogiai parduoda užsienio pirkėjui. Netiesioginis eksportas vykdomas per tarpininkus. Tai daug patogiau įmonei gamintojai, nes jai nereikia rūpintis sutarčių (kontraktų) sudarymu, rinkos paieška, be to, tarpininkai prisiima didelę atsakomybės dalį. (S. Sarapinienė ir J. Š. Avižienis, 2008) Europos Bendrijos ekonominės politikos tikslas - kontroliuoti į Europos Bendriją importuojamų prekių srautus ir didinti iš jos eksportuojamų prekių kiekį. Europos bendrijos eksporto reguliavimo politikos pagrindinis principas - eksportas į trečiąsias šalis turi būti laisvas nuo bet kokių kiekybinių apribojimų. Tai reiškia, kad pats Europos bendrijos prekių eksportavimas iš jos muitinės teritorijos liberalizuotas visose valstybėse narėse (F. Sayder, 1998). Eksportas tai procedūra, kurios pagalba visos Europos Bendrijos statusą turinčios prekės išgabenamos iš Europos Bendrijos teritorijos (išskyrus laikinam perdirbimui išvežamas prekes ar tranzitu gabenamas prekes). Eksporto procedūra gali būti susijusi su prekybos politikos priemonėmis ir kai kuriais atvejais su tam tikrom prekių grupėm nustatytais eksporto muito mokesčiais. Būtinas eksporto procedūros elementas - deklaracijos pateikimo muitinės įstaigai, kurios veiklos zonoje įsikūręs eksportuotojas (procedūros vykdytojas) arba kur pakraunamos eksportuojamos prekės. Jei eksportuojamoms prekėms netaikomi kokie nors eksporto apribojimai ir jų muitinė vertė neviršija 3000 eurų, Europos Bendrijos Muitinės kodeksas leidžia tokias prekes deklaruoti pasienyje esančioje muitinės įstaigoje. Eksportuojamos prekės gali būti deklaruojamos minėtai procedūrai raštu arba žodžiu. Paminėtina, kad eksportuojamas prekes deklaruoti supaprastinta forma reglamentuota valstybių narių teisės aktais ir leidžiama tik profesionaliems muitinės agentams (brokeriams), o žodinė deklaravimo forma leidžiama tik prie Europos Bendrijos muitinės sienos įsikūrusiose muitinės įstaigose išvykstant iš Europos Bendrijos muitinės teritorijos (L. M. Entin, 2000). Eksporto procedūra nėra sudėtinga ir šią procedūrą reglamentuojančiose Europos Bendrijos teisės aktuose daugiausia nurodomi kombinuotosios prekių nomenklatūros kodai, kuriuos atitinkančioms prekėms taikomi eksporto draudimai, apribojimai ar eksporto muito mokesčiai. Pagal bendrojo administracinio dokumento pildymo instrukciją ir M egzemplioriaus pildymo ir muitinio įforminimo instrukciją eksportuojant prekes turi būti užpildomas ir muitinei pateikiamas bendrojo administracinio dokumento eksporto rinkinys. Jį sudaro bendrojo administracinio dokumento 1 – asis, 2 – asis, 3 – iasis egzemplioriai, o eksportuojant žemės ūkio produktus papildomai reikia užpildyti M egzempliorių, nes už eksportuotus žemės ūkio produktus mokomos grąžinamosios išmokos. Muitinės įstaigai kartu su bendrojo administracinio dokumento eksporto ir žemės ūkio eksporto rinkiniais turi būti pateikti dokumentai, reikalingi eksporto muitams bei draudimams ir apribojimams taikyti, pakavimo aprašai, dokumentai susiję su Bendrosios žemės ūkio politikos priemonių įgyvendinimu, transporto dokumentai. Kai muitinės išvežimo įstaiga įsitikina, kad jai pateiktos prekės atitinka eksporto deklaracijoje nurodytas prekes ir nenustačius pažeidimų, nustatyta tvarka įformina jai pateiktus dokumentus, atitinkamai pažymi administracinio dokumento 3 – iajį egzempliorių ir grąžina jį pateikusiam asmeniui. ,,Eksporto procedūra laikoma baigta, kai išvežimo muitinės įstaiga atlieka visus su eksportuojamų prekių išvežimu iš bendrijos muitų teritorijos susijusius muitinės formalumus“ (S. Sarapinienė ir J. Š. Avižienis, 2008). Pagal Europos bendrijos 2006 m. komisijos reglamentą eksportuotojas turi pranešti eksporto muitinės įstaigai jei prekės, kurioms buvo įforminta eksporto procedūra, nebus išvežtos iš Bendrijos muitų teritorijos (nors jos šioje teritorijoje buvo sunaikintos) ir pateikti eksportuotojui skirtą eksporto deklaracijos, kurioje ši procedūra buvo įforminta, egzempliorių ir neišvežtas prekes. Tada muitinės įstaiga pagal eksportuotojo arba atlikto tyrimo rezultatus nustačiusi, kad prekės, kurioms buvo įforminta eksporto procedūra, neišvežtos iš Bendrijos muitų teritorijos, šią deklaraciją pripažįsta negaliojančia. Iš Bendrijos muitų teritorijos eksportuotos prekės gali būti grąžintos atgal į šią teritoriją ir išleistos į laisvą apyvartą jei gavėjas atsisakė prekių arba sugedo transporto priemonė ir t.t. Jos neapmokestinamos importo muitais, jei muitinė pripažįsta jas grąžintomis. Apibendrinus eksporto procedūros vykdymą teigtina, kad įforminus eksporto muitinės procedūrą prekės visam laikui išgabenamos iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos sumokėjus už prekes nustatytus eksporto muitus ar kitus mokesčius (jeigu jie nustatyti). Eksporto procedūra paprastai įforminama teritorinės muitinės, kurios veiklos zonoje yra eksportuotojo buveinė, muitinės įstaigose (išskyrus teisės aktų numatytus atvejus, kai ji gali arba privalo būti įforminta kitur). Eksportuotų prekių grąžinimo tvarka nustato, jog muitinės pareigūnas, įformindamas grąžintoms prekėms išleidimo laisvai cirkuliuoti muitinės procedūrą, privalo nustatytąja tvarka atlikti bei įforminti prekių fizinį patikrinimą ir surašyti prekių tapatumo aktą. 1.3. Prekių išleidimo laisvai cirkuliuoti (importo) procedūros vykdymas ,,Prekių išleidimas laisvai cirkuliuoti Europos Bendrijos muitų teritorijoje gali būti apibrėžiamas kaip procedūra, kurią įvykdžius ne Europos Bendrijos prekės įgyja Europos Bendrijos prekių statusą“ (W. Cairns, 1999). ,,Ši procedūra leidžia į Europos Bendrijos muitų teritoriją įvežamoms prekėms taikyti ekonominės politikos priemones, už jų įvežimą rinkti nustatytus importo muitų mokesčius ir lygiavertį poveikį turinčias rinkliavas bei vykdyti kitus nustatytus ir būtinus importo formalumus“ (Tarybos reglamentas, 1992). Europos Bendrijos muitinės kodekso 79 straipsnio 2 dalyje aiškiai nurodyta, kad taikant nagrinėjamą procedūrą, Europos Bendrijai nepriklausančioms prekėms būtina taikyti užsienio prekybos politikos priemones, atlikti prekių įvežimui nustatytus formalumus ir vykdyti bet kurių juridiškai privalomų muitų mokėjimą. ,,Prekių išleidimo laisvai cirkuliuoti procedūra tiesiogiai nurodo importuotų prekių laisvą apyvartą Europos Bendrijos rinkoje. Minėta procedūra glaudžiai susijusi su importo muitų ir kitų mokesčių mokėjimu ir šioms prekėms taikomais muitų tarifais (preferencijos, lengvatiniai tarifai ir pan.)“ (L. M. Entin, 2000), kas labai svarbu klasifikuojant prekes. Kaip nurodo D. Povilauskienė (2006) apmokestinimas tam tikru muitu – tai daugybė brangių ir laiką gaišinančių formalumų. Ne visuomet prekių partijos prekėms taikomas vienodas tarifas. Todėl muitinė visai mišriai partijai gali nustatyti vieną didžiausią muitą, jei deklaruojantis asmuo to pageidauja. Tačiau išleistos laisvai cirkuliuoti Europos Bendrijos muitų teritorijoje prekės įgyja Europos Bendrijos prekių statusą ne visam laikui. Europos Bendrijos muitinės kodekse paminėta, kad laisvai cirkuliuoti išleistos prekės gali netekti Europos Bendrijos prekių muitinio statuso Europos Bendrijos kodekso nustatytais atvejais: 1. Deklaracija dėl jų išleidimo laisvai cirkuliuoti pripažįstama negaliojančia, jeigu deklarantas pateikė įrodymus, kad prekės šiai procedūrai buvo deklaruotos per klaidą arba dėl tam tikrų aplinkybių nebėra pagrindo prekes pateikti šiai procedūrai. 2. Už šias prekes sumokėti importo muitai sugrąžinami arba atsisakoma juos išieškoti, kai: • taikoma įvežimo perdirbti procedūra pagal drobeko sistemą; • nustatoma, kad prekės turi defektų arba neatitinka sutarties sąlygų; • sumokėti muitai sugrąžinami arba atsisakyta juos išieškoti prekes eksportavus arba reeksportavus, arba su jomis atlikus kitus muitinės sankcionuotus veiksmus (Tarybos reglamentas, 1992). Kartu su importo deklaracija išleidimas į laisvą apyvartą procedūrai įforminti, vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 218 straipsniu, turi būti pateikti šie dokumentai: ◦ sąskaita faktūra, kuria remiantis deklaruojama prekių vertė; ◦ muitinės vertės deklaracija, jeigu deklaruojamų prekių muitinė vertė didesnė kaip 10 000 eurų; ◦ dokumentai, reikalingi preferenciniam muitų tarifų režimui arba panašioms priemonėms taikyti (jeigu toks režimas gali būti taikomas); ◦ dokumentai, reikalingi importo draudimams ir apribojimams taikyti (jeigu jie nustatyti) ◦ atskirais atvejais – transporto dokumentai, pakavimo aprašai ir prieš tai prekėms taikytos muitinės procedūros dokumentai; ◦ visi kiti dokumentai, reikalingi pagal teisės aktus, reglamentuojančius išleidimo į laisvą apyvartą procedūros atlikimo tvarką (S. Sarapinienė ir J. Š. Avižienis, 2008). Apibendrinat šios muitinės procedūros atlikimą, galime teigti, kad prekės ima laisvai cirkuliuoti Europos Bendrijos muitų teritorijoje, t.y. gali būti joje paliktos visam laikui, muitinei netaikant disponavimo jomis apribojimų. Ji gali būti įforminama ne tik tiesiogiai iš trečiųjų šalių į Europos Bendrijos muitų teritoriją (į Lietuvos Respubliką) įvežtoms prekėms, bet taip pat ir prekėms, kurios buvo gabenamos taikant muitinio tranzito procedūrą, laikomos muitinės sandėlyje, laikinai įvežtos ar laikinai įvežtos perdirbti. Išleidimo laisvai cirkuliuoti procedūra paprastai įforminama teritorinės muitinės, kurios veiklos zonoje yra importuotojo buveinė, muitinės įstaigose (išskyrus teisės aktų numatytus atvejus, kai ji gali arba privalo būti įforminta kitur). 1.4. Muitinio sandėliavimo procedūros vykdymas Muitinio sandėliavimo procedūra kartu yra mokesčių sustabdymo procedūra ir ekonominį poveikį turinti muitinės procedūra. Su šia sąvoka tiesiogiai siejama muitinės sandėlio sąvoka, kuri suprantama kaip muitinės nustatyta ir patvirtinta vieta, kurioje sandėliuojamos ir muitinės prižiūrimos prekės pagal tam tikras nustatytas sąlygas. Europos Bendrijos Muitinės kodeksas muitinės sandėlio apibrėžimo nepateikia. Pagal muitinio sandėliavimo procedūrą muitinės sandėlyje leidžiama laikyti: 1. Ne Bendrijos prekes, neapmokestinant jų importo muitais ir netaikant joms prekybos politikos priemonių (Tarybos reglamentas, 1992); 2. Bendrijos prekes, jeigu konkrečias sritis reglamentuojančiuose Bendrijos įstatymuose nustatyta, kad jas laikant muitinės sandėlyje reikia taikyti ekonomines prekybos priemones, kurios paprastai taikomos tokias prekes eksportuojant iš Europos Bendrijos muitinės teritorijos (J. M., Terra Ben, 1995). Vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 99 straipsniu, muitinės sandėliai skirstomi į: atviruosius; uždaruosius. Atvirasis muitinės sandėlis – tai muitinės sandėlis, kuriame prekes gali laikyti bet kuris asmuo. Uždarasis muitinės sandėlis - tai muitinės sandėlis, kuriame prekes gali laikyti tik šio sandėlio savininkas (jis nebūtinai turi būti muitinės sandėlyje laikomų prekių savininkas). Muitinės sandėlių tipai pateikti 2 paveiksle. 2 pav. Muitinės sandėlių tipai (sudaryta autoriaus) Pagal muitinės sandėlio tipus, sandėliai yra skirstomi: 1. A tipo-atvirasis muitinės sandėlis, kuriame ne Europos Bendrijos prekes gali laikyti visi Europos Bendrijoje įsikūrę asmenys arba trečiosiose šalyse įsikūrę asmenys, tačiau muitinio sandėliavimo procedūros vykdytojas visais atvejais yra muitinės sandėlio savininkas; 2. B tipo-atvirasis muitinės sandėlis, kuriame ne Europos Bendrijos gali laikyti visi Europos Bendrijoje įsikūrę asmenys arba trečiosiose šalyse įsikūrę asmenys, o muitinio sandėliavimo procedūros vykdytojas yra Europos Bendrijoje įsikūręs asmuo, pateikęs muitinės deklaraciją muitinė sandėliavimo procedūrai įforminti; 3. F tipo-muitinės turimas atvirasis muitinės sandėlis, kuriame ne Europos Bendrijos prekes gali laikyti visi Europos Bendrijoje įsikūrę asmenys arba trečiosiose šalyse įsikūrę asmenys; 4. C tipo-uždarasis muitinės sandėlis, kurio savininkas ir muitinio sandėliavimo procedūros vykdytojas yra tas pats asmuo, nebūtinai esantis muitinės sandėlyje laikomų prekių savininkas; 5. D tipo-uždarasis muitinės sandėlis, kurio savininkas ir muitinio sandėliavimo procedūros vykdytojas yra tas pats asmuo, nebūtinai esantis muitinės sandėlyje laikomų prekių savininku, ir kuriame taikoma Europos Bendrijos muitinės kodekso 112 straipsnio 3 dalyje nurodyta supaprastinta muitinės sandėlyje laikytų prekių išleidimo laisvai cirkuliuoti procedūra; 6. E tipo-uždarasis muitinės sandėlis, kurio savininkas ir muitinio sandėliavimo procedūros vykdytojas yra tas pats asmuo, nebūtinai esantis šių prekių savininku, o iš tikrųjų laikomoms muitinės sandėlio steigimo leidimą turinčiam asmeniui nuosavybės arba nuomos teisėmis priklausančioje prekių saugojimo vietoje. Šiame Šio tipo sandėlyje muitinio sandėliavimo procedūra prekėms gali būti taikoma ir nepadedant jų į muitinės sandėlį, o tokios prekės pripažįstamos laikomomis uždarajame muitinės sandėlyje (J. M. Terra Ben, 1995). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 19 d. nutarimas Nr.744 „Dėl muitinės sandėlių steigimo ir veiklos taisyklių patvirtinimo“ parengtas vadovaujantis Europos Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatomis, patvirtino muitinės sandėlių steigimo ir veiklos taisykles ir įvedę analogišką jų skirstymą pagal tipus (A, B, C, D, E ir F). Europos Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatoms atitinkantis muitinės sandėlių skirstymas suteikė teisę muitinės sandėliavimo procedūrą vykdyti ne tik užsienio ūkio subjektui, bet ir Lietuvos Respublikoje registruotoms įmonėms. Pažymėtina, kad nors Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintose Muitinės sandėlių steigimo ir veiklos taisyklėse nurodytas identiškas muitinės sandėlių skirstymo būdas (pagal pobūdį ir tipą), tačiau šiose taisyklėse E tipo muitinės sandėlis nurodytas ne kaip atskiro tipo muitinės sandėlis, o kaip muitinio sandėliavimo procedūros taikymo būdas, nes prekės saugomos ne pačiame muitinės sandėlyje, o jas leista laikyti E-tipo muitinės sandėlį steigti leidimą turinčiam asmeniui priklausančioje prekių saugojimo vietoje. Darytina išvada, kad pastaroji traktuotė yra tikslesnė, nes E-tipo muitinės sandėliai egzistuoja tik išduodančiuose leidimuose juos steigti. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikoje F tipo muitinės sandėlyje laikomos muitinės pareigūnų sulaikytos ir konfiskuotos prekės. Europos bendrijos muitinės kodeksas nurodo muitinės sandėlio steigimo tvarką ir steigėjui keliamus reikalavimus. Turėti muitinės sandėlį galima gavus muitinės leidimą, išskyrus tuos atvejus, kai muitinė pati turi sandėlį (Tarybos reglamentas, 1992). Be bendrųjų reikalavimų (asmuo pateikia garantiją, užtikrinančią, kad operacijos bus tinkamai atliktos ir muitinė gali prižiūrėti ir kontroliuoti atitinkamą procedūrą, administracinių priemonių išlaidos nėra neproporcingos lyginant su ekonominiu tikslingumu), Europos Bendrijos muitinės kodeksas nustato ir papildymus: 1. Bet kuris asmuo, pageidaujantis turėti muitinės sandėlį, privalo raštu pateikti prašymą, kuriame būtų pateikta informacija, reikalinga nurodytam leidimui suteikti, visų pirma pagrindžiant ekonominį prekių laikymo sandėlyje būtinumą. Leidime išvardijamos muitinės sandėlio turėjimo sąlygos; 2. Leidimas išduodamas tik Bendrijoje įsikūrusiems asmenims. Leidimas turėti muitinės sandėlį išduodamas tik jei pareiškėjas įrodo, kad iš tiesų yra ekonominis tokio muitinės sandėlio steigimo būtinumas ir sandėlis tinkamas prekių saugojimui, tačiau prekės jame gali būti įvairiomis formomis aptarnaujamos, laikinai perdirbamos ar perdirbamos muitinei prižiūrint laikantis Europos Bendrijos Muitinės kodekso nustatytų sąlygų. Prekių aptarnavimo operacijos negali vyrauti muitinės sandėlio veikloje - t.y. pagrindinis muitinės sandėlio steigimo tikslas-sandėliuoti prekes. Europos Bendrijos Muitinės kodekso 110 straipsnis numato, kad susidarius tam tikroms aplinkybėms, prekės, kurioms taikoma muitinio sandėliavimo procedūra, gali būti laikinai išgabentos iš muitinės sandėlio. Tokiam prekių išgabenimui būtina iš anksto gauti leidimą iš muitinės, kuri nustato išgabenimo sąlygas. Čia muitinės sutikimas atlikti laikiną prekių išgabenimą iš muitinės sandėlio išreiškiamas taip pat kaip ir prekių pertvarkymo operacijų atveju-muitinė tvirtina muitinės sandėlio savininko ar jo įgalioto asmens prašymą ir jį antspauduoja. Paprastai galimybė laikinai išgabenti prekes iš muitinės sandėlio jų tvarkymo operacijoms atlikti yra nurodoma muitinės sandėlio leidime. Europos Bendrijos Muitinės kodekso 111 straipsnyje nurodoma, kad muitinė gali leisti, kad prekės, kurioms taikoma muitinio sandėliavimo procedūra, būtų perkeltos iš vieno sandėlio į kitą. Tokių prekių perkėlimas neužbaigiant muitinio sandėliavimo procedūros gali būti atliekamas supaprastinta tvarka (Tarybos reglamentas, 1992). Sustabdžius leidimo steigti muitinės sandėlį galiojimą, prekės į muitinės sandėlį negali būti nei priimamos, nei iš jo išduodamos, o pasibaigus prekių, laikinai saugotų muitinės sandėlyje, laikinojo saugojimo laikui, joms negali būti įforminama muitinio sandėliavimo procedūra, tačiau jos gali būti išgabentos iš muitinės sandėlio įforminus kitus muitinės sankcionuotus veiksmus (Leidimų steigti muitinės sandėlius išdavimo, panaikinimo ir jų galiojimo sustabdymo taisyklės, 2005). Vadinasi, kai atlikus muitinės procedūrą būna neaišku, ką daryti su prekėmis, tada jas reikia sandėliuoti ES muitų teritorijoje tol, kol tai paaiškės. Taikoma muitinio sandėliavimo procedūra – tam tikrose muitinės prižiūrimose patalpose arba aikštelėse (muitinės sandėliuose) laikomos iš užsienio įvežtos prekės, už kurias nesumokėti importo muitai ir mokesčiai. Muitinės sandėliai gali būti atvirieji (juose prekes gali laikyti visi asmenys) ir uždarieji (juose prekes gali laikyti tik muitinės sandėlio savininkas). Steigti muitinės sandėlį pageidaujantis asmuo turi gauti Muitinės departamento prie Finansų ministerijos leidimą. Be prekių, kurioms taikoma muitinio sandėliavimo procedūra, muitinės sandėliuose taip pat gali būti laikomos prekės, skirtos laivų ir orlaivių atsargoms. Visos muitinės sandėlyje laikomos prekės turi būti apskaitomos laikantis su muitine suderintos tvarkos. Muitinės sandėliuose laikomos prekės gali būti pakuojamos, rūšiuojamos, paruošiamos transportavimui ir kitaip tvarkomos. Jeigu tokių operacijų neįmanoma atlikti muitinės sandėlyje, teritorinė muitinė, kurios veiklos zonoje yra įsteigtas muitinės sandėlis, gali leisti laikinai išgabenti prekes iš muitinės sandėlio. 1.5. Tranzito procedūros vykdymas ,,Tranzitas - muitinės procedūra, sudaranti galimybę asmenims, gabenantiems prekes per tam tikrą teritoriją, nemokėti mokesčių, kuriuos reikėtų sumokėti įvežant prekes į tą teritoriją (arba iš jos išvežant)“ (S. Sarapinienė ir J. Š. Avižienis, 2008). ,,Europos Bendrijos Muitinės kodeksas numato dvi tranzito, kaip muitinės procedūros, rūšis: išorinį tranzitą (external transit) ir vidinį tranzitą (internal transit)“ (Tarybos reglamentas, 1992). Išorinis tranzitas, tai viena iš tranzito muitinės procedūros rūšių, kuri taikoma gabenant prekes Europos Bendrijos muitinės teritorijoje iš vienos vietos į kitą: 1. Ne Europos Bendrijos prekes, kurios neapmokestinamos importo muitais ir kitais mokesčiais arba kurioms netaikomos prekybos politikos priemonės. 2. Iš Europos Bendrijos muitų teritorijos į trečiąsias šalis eksportuojamas Europos Bendrijos prekes, kurioms atlikti visi eksporto formalumai Šiuo atveju prekės gali būti gabenamos per valstybės, kuri nėra Europos Sąjungos narė, teritoriją. Išorinio tranzito procedūra taikoma nepažeidžiant prekių, kurioms taikoma ekonominį poveikį turinti muitinės procedūra, specialiųjų gabenimo nuostatų ir baigiasi, kai prekės ir atitinkami dokumentai pristatomi į paskirties muitinės įstaigą, vadovaujantis atitinkamos procedūros nuostatomis. Išorinės tranzito procedūros esmė yra ta, kad per Europos Bendrijos muitinės teritoriją gabenant Europos Bendrijos prekių statuso neturinčias prekes, už jas nereikia mokėti importo muitų ir mokesčių ir eksporto formalumus galima atlikti bet kurioje, Europos Bendrijos teritorijoje esančioje muitinės įstaigoje (L. M. Entin, 2000). Išorinio tranzito veiksmai užbaigiami ir jos vykdytojo įsipareigojimai įvykdomi, kai, laikantis atitinkamos tvarkos, jie yra taikomi produktams ir pristatymo vietos muitinės įstaigai pateikiami reikalingi dokumentai. Atitinkamai muitinės institucijos užbaigia darbą, kai, palyginusios prekių išvežimo vietos muitinės įstaigos turimus duomenis su prekių pristatymo vietos muitinės įstaigos turimais duomenimis, gali patvirtinti, kad darbas buvo atliktas tinkamai (Tarybos reglamentas, 1992). „Muitinės funkcijas atliekančiom institucijom būtina nustatyti tvarkos taikymo būdą, atsižvelgiant į jos užbaigimo vietą, laiką ir sąlygas, siekiant aiškiau nustatyti išorinio tranzito vykdytojo įsipareigojimų apimtį ir ribas, ir užtikrinti, kad, negavus procedūros užbaigimą patvirtinančios informacijos, minėtas asmuo lieka visiškai už ją atsakingas“ (Tarybos reglamentas, 1992). Išorinio Europos Bendrijos tranzito procedūra taikoma per trečiosios šalies teritoriją gabenamoms prekėms tik tuomet, jeigu: 1. Tarptautinėje sutartyje yra patvirtinta atitinkama nuostata; 2. Prekės per tos šalies teritoriją yra gabenamos su vienu transporto dokumentu, užpildytu Europos Bendrijos muitinės teritorijoje; tokiu atveju tokios procedūros taikymas trečiosios šalies teritorijoje sustabdomas. Tačiau nepaisant aukščiau pateiktų tranzito procedūros vykdytojo įsipareigojimų, prekių vežėjas arba gavėjas, kuris priima prekes žinodamas, kad jos gabenamos pagal Europos Bendrijos tranzitą, atsako ir už tai, kad prekės paskirties muitinės įstaigai būtų pristatytos nesugadintos iki nustatyto termino ir deramai laikantis muitinės nustatytų prekių identifikavimą užtikrinančių priemonių (Europos Bendrijos muitinės kodeksas). Vidinis tranzitas naudojamas Europos Bendrijos prekes gabenant iš vienos vietos į kitą Europos Bendrijos muitų teritorijoje vykstant per trečiosios šalies teritoriją ir nepakeičiant prekių muitinės statuso. Ši procedūra taip pat naudojama pergabenant Europos Bendrijos statusą turinčias prekes iš Europos Bendrijos muitų teritorijos į valstybės narės teritoriją, kuri nėra laikoma Europos Bendrijos muitų teritorija (pav. Farerų salos, Grenlandija, savivaldą turintys Livigno ir Campione d‘Italia ir pan.). Šios procedūros esmė - nereikia mokėti importo muitų ir mokesčių už Europos Bendrijos statusą turinčias prekes, kurios vėl įvežamos į Europos Bendrijos muitų teritoriją. Taikant tranzito procedūrą prekės gali būti gabenamos: • su T1 arba T2 tranzito deklaracija (įforminus bendrijos arba bendrąją tranzito procedūrą); • su TIR knygele, jeigu: • prekes gabenti pradedama arba numatoma baigti ne Bendrijos muitų teritorijoje; • kartu (ta pačia kelių transporto priemone) gabenamos prekių siuntos, kurias norima iškrauti Bendrijos muitų teritorijoje, ir prekių siuntos, kurias numatoma iškrauti trečiojoje šalyje; • prekės gabenamos iš vienos Bendrijos muitų teritorijos vietos į kitą per trečios šalies, kuri yra TIR konvencijos susitariančioji šalis, teritoriją (S. Sarapinienė ir J. Š. Avižienis, 2008). Apibendrinus šios procedūros taikymą ir atlikimą, galime teigti: kadangi už šias prekes importo muitai ir mokesčiai nėra sumokėti, jas gabenant muitinei turi būti pateikiama garantija arba sumokamas užstatas. Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus tranzitu gabenamoms prekėms gali būti taikomos vienkartinės (galiojančios vienai procedūrai) ir bendrosios (ilgalaikės) garantijos. Garantijų nereikalaujama už prekes, kurios gabenamos geležinkeliu ir paštu, taip pat iš patikimų ūkio subjektų, įtrauktų į Finansų ministerijos sudarytą sąrašą. Lietuvos vežėjai gali naudotis tarptautine TIR tranzito sistema. TIR konvencijos Susitariančiąja šalimi Lietuvos Respublika tapo 1993 m. rugpjūčio 26 d. (Lietuvos Respublikos seimas, 2000). TIR knygeles Lietuvos Respublikoje išduoda ir už jas garantuoja Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija "Linava". Kadangi procedūros tikslas yra kiek įmanoma palengvinti prekių vežimą per bendrijos sienas, ES valstybės narės gali turėti arba sudaryti dvišalius ar daugiašalius susitarimus, nustatančius supaprastintas procedūras. 1.6. Laikino įvežimo perdirbti procedūros vykdymas Laikinojo įvežimo perdirbti procedūra - tai ekonominį poveikį turinti muitinės procedūra, kuri plačiai naudojama taikant dvi savo prigimtimi skirtingas sistemas: 1. Mokesčių atidėjimo sistema, pagal kurią ne Europos Bendrijos prekės, kurias numatoma eksportuoti iš jos kompensacinių produktų pavidale, importuojamos jų neapmokestinant importo mokesčiu (Tarybos reglamentas, 1992); 2. Europos Bendrijos Muitinės kodeksas leidžia naudoti drobekos sistemą, kai prekių perdirbėjas gali prašyti grąžinti importo muito mokestį, ar jį sumažinti už prekes, kurios buvo išleistos laisvai cirkuliuoti Europos Bendrijos muitinės teritorijoje, tačiau vėliau eksportuoto iš jos suteikus kompensacinių produktų pavidalą (F. Sayder, 1998). Laikinojo įvežimo perdirbti procedūra taikoma, kai Europos Bendrijos muitinės teritorijoje perdirbamos iš trečiųjų šalių įvežtos prekės, o iš jų gauti produktai, kurie vadinami kompensaciniais produktais, reeksportuojami atgal į trečiąsias šalis. Taikant šią procedūrą įvežtos prekės sąlygiškai neapmokestinamos importo muitais ir mokesčiais, o iš jų gauti ir reeksportuojami kompensaciniai produktai – eksporto muitais ir mokesčiais. Tam tikrais teisės aktų nustatytais atvejais vietoj laikinai įvežtų prekių perdirbimui gali būti naudojamos ekvivalentiškos laisvai cirkuliuojančios prekės, vėliau jas pakeičiant iš trečiųjų šalių įvežtomis prekėmis (J. M. Terra Ben., 1995). Laikinai įvežtos perdirbti prekės arba iš jų pagaminti kompensaciniai produktai turi būti išgabenti atgal į trečiąsias šalis per muitinės nustatytą reeksporto laikotarpį. Ši procedūra suteikia Europos Bendrijoje savo veiklą vystančioms įmonėms vykdyti joms pelningą veiklą, mažiausiomis darbo bei materialinėmis sąnaudomis organizuoti gamybos etapus palankiausiomis sąlygomis išvengiant sudėtingų ir painių importo, eksporto ir kitų mokesčių skaičiavimo sąlyginai neapmokestinant per Europos Bendrijos muitinės sieną gabenant nustatyto statuso prekes (žaliavas, gaminius ir pan.). Ja siekiama pagelbėti eksportuojančiom iš Europos Bendrijos įmonėms, skatinti tarptautinę darbo rinką, įgalinanti importuoti prekes iš ne Europos Bendrijai priklausančių šalių nemokant importo muitų ir kurios bus eksportuojamos iš valstybės narės po perdirbimo, bet nesukeliant nepalankaus efekto Europos Bendrijos gamintojams. Laikinam perdirbimui įvežtos prekės gali būti atpalaiduojamos nuo specifinių ekonominės politikos priemonių, kurios gali būti taikomos prekėms, išleidžiamom laisvai cirkuliuoti Europos Bendrijos muitinės teritorijoje, tol, kol joms bus taikoma perdirbimo procedūra (Tarybos reglamentas, 1992). Laikinojo įvežimo perdirbti sistema netaikoma Europos Bendrijos vidaus prekyboje, tačiau ši procedūra yra labai plačiai naudojama Europos Bendrijos verslo įmonių. Pažymėtina, kad tai savo procesiniais veiksmais sudėtingiausia muitinės procedūra, turinti savo specifinę terminologiją, todėl pačios procedūros pavadinimas įpareigoja detalizuoti perdirbimo sąvoką, kuri nurodyta Europos Bendrijos Muitinės kodekso 114 straipsnyje. Prekių perdirbimo operacijos tai: 1. Prekių apdorojimas, įskaitant jų surinkimą arba sumontavimą, ar jų sujungimas su kitomis prekėmis; 2. Prekių perdirbimas; 3. Prekių remontas, įskaitant jų atnaujinimą ir taisymą; 4. Prekių, nepriskirtinų kompensaciniams produktams, bet naudojamų jiems gaminti, naudojimas net ir tuo atveju, jeigu šios prekės visai arba iš dalies sunaudojamos gamybos procese (Tarybos reglamentas, 1992). Vadinasi ši procedūra leidžia ne ES prekes įvežti Į bendrijos muitų teritoriją be muitų, jeigu jos bus tam tikru būdu perdirbamos ES ir reekportuojamos kaip kompensaciniai produktai. Šia išimtimo galima pasinaudoti tuo atveju, kai atitinkama muitinės įstaiga duoda reiklaingą leidimą. Jeigu asmuo pageidauja gauti tokį leidimą, būtina užtikrinti, kad nebūtų pažeisti Lietuvos Respublikos gamintojų interesai. Tam tikslui ministerijos, kurių reguliavimo sričiai priklauso pageidaujamų laikinai įvežti prekių perdirbimas (Ūkio, Žemės ūkio ir kt.), išduoda vienkartinius ar ilgalaikius sutikimus. Perdirbimo operacijas gali atlikti laikinojo įvežimo procedūros vykdytojas arba keli vykdytojai, taip pat kiti asmenys (šiuo atveju už procedūros vykdymą nustatyta tvarka muitinei atsako vykdytojas, patikėjęs dalį perdirbimo operacijų atlikti kitiems asmenims). Jeigu laikinai įvežtos perdirbti prekės ar iš jų pagaminti kompensaciniai produktai išleidžiami laisvai cirkuliuoti, už juos turi būti sumokami importo muitai ir mokesčiai (išleidžiant laisvai cirkuliuoti kompensacinius produktus apmokestinamos jų sudėtyje esančios iš užsienio įvežtos žaliavos arba medžiagos). 1.7. Laikinojo išvežimo perdirbti procedūros vykdymas Laikinasis išvežimas perdirbti - tai muitinės procedūra, kurią taikant Bendrijos prekės laikinai išvežamos iš Bendrijos muitų teritorijos, kad su jomis būtų atliktos perdirbimo operacijos, o jas atlikus gauti kompensaciniai produktai būtų išleisti į laisvą apyvartą Bendrijos muitų teritorijoje visai arba iš dalies neapmokestinant jų importo muitais (S. Sarapinienė ir J. Š. Avižienis, 2008). Europos Bendrijos Muitinės kodeksas nurodo, kad Europos Bendrijos prekės, deklaruojamos tam tikroms procedūroms (tame tarpe ir laikinajam išvežimui perdirbti) yra muitinės prižiūrimos nuo muitinės deklaracijos priėmimo iki prekių išgabenimo iš Europos Bendrijos muitinės teritorijos, prekių sunaikinimo ar muitinės deklaracijos pripažinimo negaliojančia. Paminėtina, kad Europos Bendrijos muitinės kodekso 4 straipsnio 13-oje dalyje apibrėžta Muitinės priežiūra nusakoma kaip priemonių visuma, kurią taiko muitinės, siekdamos užtikrinti, kad būtų laikomasi muitinės taisyklių, todėl laikinojo išvežimo perdirbti procedūra, skirtingai nuo laikinojo įvežimo perdirbti procedūros yra muitinės prižiūrima nuo pat prekių įvežimo į Europos Bendrijos muitinės teritoriją. Toks skirtumas gali būti aiškinama tuo, laikinai įvežant prekes perdirbimui į Europos Bendriją, prekės yra kontroliuojamos kitais būdais, o išvežant prekes laikinam perdirbimui, perdirbimas atliekamas trečiosiose šalyse. Šiuo atveju muitinė neturi galimybės tiesiogiai patikrinti perdirbimo proceso, todėl išvežant prekes ir importuojant perdirbimo produktus reikalinga atidi muitinės kontrolė prekių identifikavimui. Lietuvos Respublikoje laikinojo išvežimo perdirbti procedūra, kaip ir dauguma ekonominį poveikį turinčių procedūrų, vykdoma tik muitinei išdavus leidimą asmeniui, sudariusiam sutartį dėl perdirbimo operacijų atlikimo. Europos Bendrijos muitinė numato išlygą, pagal kurią leidimas taikyti išvežimo perdirbti procedūrą prekėms, gali būti išduotas kitam asmeniui, jeigu atliekant perdirbimo operaciją šios prekės sunaudojamos gaminti prekėms, kurios nėra gaminamos Europos Bendrijoje ir yra importuojamos kaip kompensaciniai produktai, jeigu tokios procedūros taikymas skatina prekybą eksporto prekėmis nepažeidžiant Europos Bendrijos gamintojų, gaminančių importuojamiems kompensaciniams produktams tapačius arba panašius produktus, esminių interesų (J. M. Terra Ben, 1995). Europos Bendrijos muitinės kodeksas, suteikęs teisę kitam asmeniui gauti leidimą vykdyti laikinojo išvežimo procedūrą, siekiant įsitikinti, kad toks sprendimas nepažeidžia kitų Europos Bendrijos gamintojų interesų, įpareigoja asmenį savo įsikūrimo vietos šalies muitinei pateikti motyvuotą prašymą ir visus su tuo susijusius dokumentus (Tarybos reglamentas, 1992). Leidimas taikyti laikinojo išvežimo procedūrą yra išduodamas tik laikantis pagrindinių visų trijų sąlygų: 1. Europos Bendrijoje įsikūrusiems asmenims; 2. Jeigu įmanoma nustatyti, kad grąžinami kompensaciniai produktai buvo perdirbti iš laikinai išvežtų prekių; 3. Jeigu leidimas taikyti išvežimo perdirbti procedūrą nepažeidžia Europos Bendrijos gamintojų esminių interesų (J. M. Terra Ben, 1995). Muitinei neturint galimybių įsitikinti kompensacinių produktų atitikimu eksportuotoms prekėms, pastaroji turi teisę leidimo laikinajam išvežimui perdirbti neišduoti, o esant ginčytiniems atvejam, prašymą išduoti leidimą persiųsti svarstyti Komisijai. Pažymėtina, kad tokie griežtus reikalavimus nagrinėjamai procedūrai (kaip ir laikinojo išvežimo perdirbti procedūrai) suponuoja pačios procedūros tikslas-ne tik sukurti tinkamas sąlygas perdirbimui ir saugojimui ir tam tikriems vartotojams Europos Bendrijoje ir nepaisant to, tuo pačiu metu apsaugoti ir ginti Europos Bendrijos gamintojų svarbiausius interesus. Muitinė turi atkreipti ypatingą dėmesį į eksportuojamus aukštų technologijų mechanizmus (muitinės tarnyboms sunku rasti skirtumus tarp reimportuojamų produktų ir ekvivalentinių kompensuojamų produktų), procedūros vykdytojo pateiktus prašymus išduoti leidimą naudoti procedūra labai skirtingoms prekėms bei procedūros vykdytojo prašymus pakeisti perdirbimo operacijų rūšis. Kaip kartais prekės yra importuojamos į ES išimtinai perdirbimo tikslais, taip ir ES prekės kartais dėl tos pačios priežasties vežamos į trečiąsias šalis. Bendrijos muitinės kodekso taisyklės užtikrina, kad prekės, gautos perdirbus ES produktus, bus išleistos į laisvą apyvartą visiškai ar iš dalies atleidus jas nuo muito. Leidimas taikyti laikinojo išvežimo perdirbti procedūrą išduodamas perdirbimo operacijas organizuojančio asmens prašymu. Esant tam tikroms papildomoms sąlygoms ir muitinei sutikus gali būti taikoma standartinio prekių pakeitimo sistema, kai vietoj laikinai išvežtų remontuoti (paprastai pagal garantiją) prekių gali būti importuojami pakaitos produktai. Muitinė leidžia taikyti standartinio prekių pakeitimo sistemą, jeigu perdirbimo operacijos turinį sudaro Bendrijos prekių remontas ir jeigu toms prekėms netaikomos bendrosios žemės ūkio politikos priemonės arba atitinkama tvarka, kuri taikoma tam tikroms prekėms, gaunamoms perdirbant žemės ūkio produktus. Laikinai įvežtos perdirbti prekės arba iš jų pagaminti kompensaciniai produktai turi būti išgabenti atgal į trečiąsias šalis per muitinės nustatytą reeksporto laikotarpį. Apibendrinant teorinę dalį galime teigti, kad Europos Sąjunga yra muitų sąjunga, kurios vienas iš svarbiausių bruožų – bendra muitų teritorija ir bendra užsienio prekybos ir muitų politika, pasireiškianti taikant bendrąjį muitų tarifą ir vienodas muitinės procedūras. Todėl Panevėžio teritorinės muitinės, kaip ir kitų muitinės įstaigų, veiklą reglamentuoja Bendrijos muitinės kodeksas, kuriame reglamentuotos ir muitinės procedūrų vykdymo taisyklės. Muitinės formalumai ir procedūros prasideda nuo to momento, kai įvežamos prekės patenka į muitų teritoriją arba kai pareiškiamas noras prekes iš jos išvežti. Kad ir prekėmis disponuojančiam asmeniui, ir muitinei būtų aišku, kaip galima disponuoti prekėmis priklausomai nuo jų paskirties ir kitų veiksnių, valstybių arba teritorijų muitų teisėje yra nustatytos tam tikros prekėms taikytinos muitinės procedūros arba muitinės sankcionuoti veiksmai. Tai, kad muitinės prižiūrimoms prekėms įforminamas konkretus muitinės sankcionuotas veiksmas, ir tai, kad dažniausiai, tik jį atlikus, gali būti įforminamas kitas, aiškiai pasako, kokių taisyklių turi laikytis to veiksmo vykdytojas ir kokias priežiūros priemones jo atžvilgiu turi taikyti muitinė. Muitinės procedūrų ir kitų muitinės sankcionuotų veiksmų įvairovę iš esmės lemia prekių gamybos bei perdirbimo, prekybos ir transportavimo ypatumai. 2. ĮFORMINTŲ PANEVĖŽIO TERITORINĖS MUITINĖS PROCEDŪRŲ VYKDYMO ANALIZĖ 2.1. Panevėžio teritorinės muitinės pristatymas Panevėžio teritorinė muitinė yra iš valstybės biudžeto finansuojama muitinės įstaiga, įsteigta Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 1996 m., reorganizuota Muitinės departamento prie LR Finansų ministerijos 2002 m. Šios muitinės veikla patvirtinta Muitinės departamento direktoriaus 2004 metų kovo 26 dienos įsakymu Nr.1B-264. Panevėžio teritorinė muitinė organizuoja savo veiklą, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Europos Bendrijos muitų teisės aktais, Lietuvos Respublikos įstatymais bei kitais teisės aktais, reglamentuojančiais muitinės veiklą. Panevėžio teritorinė muitinė yra juridinis asmuo, turintis savo sąskaitą Lietuvos Respublikos registruotame banke, antspaudą su Lietuvos muitinės ženklu ir savo pavadinimu, naudojasi muitinės simbolika ir atributika. Panevėžio teritorinę muitinę sudaro vadovybė ir struktūriniai padaliniai. (žr. 1 priedą) Panevėžio teritorinės muitinės veiklos zoną sudaro Panevėžio miestas, Panevėžio, Biržų, Pasvalio, Kupiškio, Rokiškio, Utenos, Anykščių ir Zarasų rajonai [Prieiga per vidinį tinklapį:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!