Lotynų sentencijos, iš lotynų kalbos kilę tarptautiniai žodžiai

ISTORIJA. Lotynų kalba priklauso indoeuropiečių kalbų šeimai. Kartu su oskų – umbrų kalbomis ji sudaro italikų šaką. Lotynų kalba iš pradžių buvo šnekama Lacijume (Latium) – Romoje ir jos apylinkėse. „Septynių kalvų“ miestas Roma, anot pačių romėnų padavimo, įkurtas 753 m. pr. Kr. Visą Apeninų pusiasalį Roma nukariavo III a. pr. Kr. Lotynų kalba, asimiliuodama kitas kalbas bei tarmes, pasidarė romėnų valstybine kalba. Išpuoselėta ir literatūrinių normų standartizuota rašto kalba (klasikinė lotynų kalba) jau I a. pr. Kr. gerokai skyrėsi nuo kasdieniniame gyvenime vartotos gyvosios lotynų kalbos, susiskaldžiusios tarmėmis. Žlugus Romos imperijai (476 m. po Kr.), liaudies lotynų kalbos tarmės ėmė formuotis į atskiras romanų kalbas (italų, ispanų, portugalų, prancūzų, rumunų, moldavų ir kt.). REIKŠMĖ. Klasikine lotynų kalba sukurta antikinės literatūros klasika (Vergilijaus, Horacijaus, Ovidijaus kūriniai). Lotynų kalba – tarptautinių žodžių šaltinis (pvz.: egzaminas, klasė, konspektas, lingvistika, operacija, progresas, receptas, universitetas). Lotynų kalba – tarptautinė filologų, biologų ir medikų kalba. Ilgą laiką daugelio valstybių administracijos, tarptautinių santykių, oficialių dokumentų, mokyklų ir katalikų bažnyčios kalba buvo lotynų. Lotynų kalba savo kūrinius rašė Renesanso epochos humanistai (tarp jų ir Lietuvos). Liaudinė lotynų kalba davė pradžią romanų kalboms. Vilniaus universitete lotynų kalba ilgą laiką buvo dėstomoji kalba. LOTYNIŠKI POSAKIAI IR SENTENCIJOS Ab uno disce omnes (Vergilius) – Iš vieno spręsk apie visus. Amat victoria curam (Catullus) – Pergalė mėgsta triūsą. Amicum moneas secreto, laudes palam – Draugą bark slapta, girk viešai. Amicus certus in re incerta cernitur (Cicero) – Tikrą draugą pažinsi nelaimėje. Amicus cognoscitur amore, more, ore, re – Draugas pažįstamas iš meilės, elgesio, žodžių, darbų. Amicus Plato, sed magis amica veritas (Aristoteles) – Platonas draugas, bet tiesa – dar didesnė draugė, t.y. tiesa brangesnė už viską. Amicus optima vitae possesio – Draugas – didžiausias turtas gyvenime. Amor omnia vincit (Vergilius) – Meilė viską nugali. Ars longa, vita brevis (Hippocrates) – Menas ilgaamžis, gyvenimas trumpas, t.y. meno kūriniai gyvena ilgiau už kūrėjus. Audiatur et altera pars (Seneca) – Tebūnie išklausyta ir antroji pusė. Aut bene, aut nihil – Arba gerai, arba nieko. Avaritia – scelerum mater – Gobšybė – nuodėmių motina. Bis dat, qui cito dat (Publilius) – Dvigubai duoda tas, kas greitai duoda. Bonum initium est dimidium facti – Gera pradžia – pusė darbo. Citato loco (C.l.) – Cituotoje vietoje. Cognosce te ipsum – Pažink pats save. Commune periculum concordiam parit – Bendras pavojus gimdo santaiką. Conscientia – mille testes (Quintilianus) – Sąžinė – tūkstantis liudininkų. Cuivis dolori remedium est patientia (Publilius) – Kantrybė – vaistas nuo visų skausmų. Cupido atque ira pessimi consultores (Sallustius) – Aistra ir pyk- tis – blogiausi patarėjai. Disce, sed a doctis – Mokykis, bet iš mokytų. Divide et impera! – Skaldyk ir valdyk! Docendo discimus – Mokydami mokomės. Dulce et decorum est pro patria mori (Horatius) – Malonu ir garbinga mirti dėl tėvynės. Errare humanum est (Seneca) – Klysti yra žmogiška. Est modus in rebus (Horatius) – Viskam yra saikas. Et cetera (etc.) – Ir kita; ir taip toliau. Ex lingua stulta veniunt incommoda multa – Kvailas liežuvis pridaro daug nepatogumų. Ex malis eligere minima oportet (Cicero) – Iš blogybių reikia išsirinkti mažiausią. Festina lente (Suetonius) – Skubėk lėtai. Finis coronat opus – Pabaiga apvainikuoja darbą. Gaudeamus igitur, iuvenes dum sumus – Taigi džiaukimės, kol jauni esame. Historia est magistra vitae (Cicero) – Istorija yra gyvenimo mokytoja. Homo non sibi soli natus est (Lucanus) – Žmogus yra gimćs ne tik sau vienam. Ibi patria, ubi bene (Aristophanes) – Tėvynė ten, kur gera. Id est (I.e.) – Tai yra; vadinasi. Imago animi vultus est (Cicero) – Veidas – sielos atspindys. Incognito – Slaptai. In corpore – Visi (susirinko); visi drauge. Lingua lapsa verum dicit – Suklupćs liežuvis pasako tiesą. Litterarum radices amarae, fructus dulces (Cicero) – Mokslo šaknys karčios, vaisiai saldūs. Manus manum lavat (Seneca) – Ranka ranką plauna. Memento mori – Atsimink, kad mirsi. Mens sana in corpore sano (Iuvenalis) – Sveikas protas sveikame kūne. Modus vivendi – Gyvenimo būdas. Natura abhorret vacuum – Gamta nekenčia tuštumos. Nemo nascitur doctus – Niekas negimsta mokytas. Nescit vox missa reverti (Horatius) – Pasakytas žodis nesugrįžta. Nihil est ab omni parte beatum (Horatius) – Niekas nebūna visiškai laimingas. Non licet – Neleistina, nepridera. Non scholae, sed vitae discimus (Seneca) – Mokomės ne mokyklai, o gyvenimui. Nosce te ipsum! (Socrates) – Pažink pats save! Nota bene! (N.B.) – Gerai įsidėmėk! Novus rex, nova lex – Naujas karalius, naujas įstatymas. Nulla regula sine exeptione (Cicero) – Nėra taisyklės be išimties. Nunc aut nunquam – Dabar arba niekados. Omne principium grave est – Kiekviena pradžia yra sunki. O tempora, o mores! (Cicero) – Kas per laikai, kas per papročiai! Per aspera ad astra (Seneca) – Per kančias į žvaigždes. Persona non grata – Nepageidaujamas asmuo. Plus minus – Maždaug. Post scriptum (P.S.) – Po parašyto; prierašas pabaigus ir pasirašius laišką. Pro et contra – Už ir prieš. Potius sero quam nunquam (Livius) – Geriau vėliau negu niekad. Quae nocent, docent – Kas kenkia, tas moko; iš klaidų mokomės. Quod licet Iovi, non licet bovi (Seneca) – Kas leidžiama Jupiteriui, tas neleidžiama jaučiui; t.y. tas pats dalykas ne visiems pritinka. Quot capita, tot sententiae (Terentius) – Kiek galvų, tiek nuomonių. Rem tene, verba sequentur (Cato) – Žiūrėk reikalo esmės, o žodžiai patys ateis. Repetitio est mater studiorum – Kartojimas yra mokymosi motina. Salus publica suprema lex (Cicero) – Žmonių gerovė – aukščiausias įstatymas. Salve! Salvete! – Sveikas! Sveiki! Sic erat in fatis (Ovidius) – Taip buvo likimo lemta. Sic itur ad astra (Vergilius) – Taip einama prie žvaigždžių, toks kelias į garbę. Si vis amari, ama (Seneca) – Jei nori, kad tave mylėtų, pats mylėk. Si vis pacem, para bellum – Jei nori taikos, ruoškis karui. Tempus vulnera sanat – Laikas gydo žaizdas. Terra incognita – Nežinoma žemė; neištirta sritis; nesuprantamas dalykas. Ubi lex, ibi poena – Kur įstatymas, ten ir bausmė. Usus magister est optimus (Cicero) – Patirtis yra geriausias mokytojas. Vanitas vanitatum – Tuštybių tuštybė. Verba docent, exempla trahunt – Žodžiai moko, pavyzdžiai patraukia. Veritatis oratio simplex est – Tiesos kalba paprasta. Vox populi, vox dei (Seneca) – Liaudies balsas – dievo balsas. GAUDEAMUS Gaudeamus igitur, iuvenes dum sumus! Post iucundam iuventutem, post molestam senectutem nos habebit humus.   Vita nostra brevis est,   brevi finietur.   Venit mors velociter,   rapit nos atrociter,   nemini parcetur. Vivant omnes virgines, graciles, formosae! Vivant et mulieres tenerae, amabiles, bonae, laboriosae!   Vivat academia!   Vivant professores!   Vivat membrum quodlibet!   Vivant membra quaelibet!   Semper sint in flore! Vivat et res publica et qui illam regunt! Vivat nostra civitas, Maecenatum caritas, qui nos hic protegunt! Taigi džiaukimės, kol esame jauni! Po malonios jaunystės, po sunkios senatvės mus priglaus žemė.   Mūsų gyvenimas yra trumpas,   netrukus pasibaigs.   Mirtis ateina greitai,   pagrobia mus žiauriai,   niekam nebus pasigailėjimo. Tegyvuoja visos merginos, grakščios, dailios! Tegyvuoja ir moterys, švelnios, mylinčios, geros, darbščios!   Tegyvuoja akademija!   Tegyvuoja profesoriai!   Tegyvuoja kiekvienas narys!   Tegyvuoja visi nariai!   Visada teklesti! Tegyvuoja ir respublika, ir kurie ją valdo! Tegyvuoja mūsų valstybė, Malonė mecenatų, kurie mus čia globoja! IŠ LOTYNŲ KALBOS KILĘ TARPTAUTINIAI ŽODŽIAI absurdas [lot. absurdus – nemaloniai skambantis, netikęs]: beprasmybė, prieštaringas ar visai prasmės neturintis teiginys, reiškinys. akvarelė [lot. aqua – vanduo]: 1) skaidrūs vandeniniai dažai; 2) tapybos technika; 3) akvarelės technika sukurtas dailės kūrinys. alternatyva [lot. alterno – kaitalioju]: būtinumas pasirinkti vieną iš dviejų galimybć. altruizmas [lot. alter – kitas]: nesavanaudiškas rūpinimasis kitų gerove ir pasiryžimas dėl kitų paaukoti savo interesus. apeliacija [lot. appellatio – kreipimasis, skundas]: skundas aukštesnei instancijai, kuri turi teisę iš esmės persvarstyti dalyką (bylą). audiencija [lot. audientia – (iš)klausymas]: oficialus suinteresuoto asmens priėmimas (priima aukštas pareigūnas). civilinis [lot. civilis – pilietinis]: 1) pilietinis; 2) nekarinis; 3) nebažnytinis. deklamacija [lot. declamatio – kalbų sakymo pratybos]: raiškus, meniškas teksto sakymas iš atminties. disciplina [lot. mokymas, mokslas]: 1) mokslo šaka, mokslo sritis, dėstomasis dalykas; 2) drausmė – privalomas nustatytos tvarkos laikymasis. dividendas [lot. dividendus – padalytinas]: akcinės bendrovės pelno dalis, paskirstoma akcininkams. docentas [lot. docens (kilm. docentis) – mokantis, kuris moko]: aukštųjų mokyklų dėstytojų mokslinis vardas. dominuoti [lot. dominari]: vyrauti, būti aukščiau ko nors. edukacija [lot. educatio]: auklėjimas, lavinimas, švietimas. eksportas [lot. exporto – išvežu]: 1) prekių bei kapitalo išvežimas į užsienį ir paslaugų teikimas užsieniui; 2) išvežtų per tam tikrą laiką į užsienį prekių kiekis ir vertė. ekvinokcija [lot. aequinoctium

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!