Lietuvos visuomenė iki 1864 m.

Lietuvos visuomenė iki 1864 m.
Lietuvoje XIX a. apėmė laikotarpį, kai po trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo didžioji dalis Lietuvos žemių (be Užnemunės) pateko į Rusijos im­perijos sudėtį. Šis laikotarpis pasibaigė sulig Pirmojo pasaulinio karo pradžia. Per šį tarpsnį Lietuvos kultūros ir politiniai procesai priklausė nuo Rusijos rai­dos tendencijų, buvo apribota Vakaruose besiformuojančių inovacijų sklaida. Rusijos politiką lėmė imperiniai interesai, kuriais vadovautasi nuo XVIII a. pra­džios, caro Petro I valdymo. Lietuvos žemėse Rusijos administracijai rūpėjo už­tikrinti stabilumą ir kontroliuoti politinį bei visuomeninį gyvenimą. Kaip teigia istorikai Egidijus Aleksandravičius ir Antanas Kulakauskas, Rusijos imperijos po­litika Lietuvoje priklausė nuo Rusijos ir prisijungto krašto geopolitinės padėties, socialinės ir politinės situacijos imperijoje ir konkrečiame krašte bei valdančių­jų sluoksnių ir valdovų pažiūrų. Skiriamuoju Rusijos politikos lietuvių žemėse bruožu tapo rusifikacija. Krašto gyventojus siekta padaryti lojaliais Rusijos im­perijos ir valdovo valdiniais.
Rusijos politika Lietuvoje iki 1831 m.
Laikotarpis nuo Lietuvos prijungimo prie Rusijos imperijos iki imperato­riaus Aleksandro I mirties 1825 m. pasižymėjo sąlyginiu Rusijos valdžios politi­kos nuosaikumu. Tebegaliojo Trečiasis Lietuvos Statutas, kuris palaikė Lietuvos politinės tautos gyvastį ir išsaugojo LDK teisinę tradiciją. Krašto administracijo­je vartota lenkų kalba, smulkesniąsias pareigybes užėmė vietos bajorija. 0 bene svarbiausiu Lietuvos visuomenės telkimosi ir kultūros centru išliko Vilniaus uni­versitetas.
Po 1802-1803 m. švietimo reformos Vilniaus universitetas tapo imperatoriškuoju. Pertvarkytas Vilniaus universitetas vadovavo didžiausiai Rusijos impe­rijos švietimo apygardai, kurią sudarė aštuonios gubernijos. Jis išlaikė senąsias savivaldos struktūras (rektorių, senatą), tačiau drauge tapo atskaitingas kurato­riui - Rusijos imperatoriaus skiriamam globėjui, kuris turėjo tarpininkauti uni­versitetui bendraujant su imperatoriumi ir Švietimo ministerija.
Universitete paskaitos skaitytos lenkų kalba. Studijos didele dalimi atspin­dėjo Edukacinės komisijos laikų reformas, buvo grindžiamos Apšvietos idėjo­mis. Didžioji dalis Vilniaus universiteto studentų buvo kilę iš buvusių LDK žemių. Apie 40 proc. studijavusiųjų buvo Vilniaus gubernijos gyventojai. Studentų iš vakarinių lietuviškų gubernijų gausa aiškinama didesniu nei rytuose mokyklų skaičiumi. Jaunoji studentų karta, įstojusi į universitetą 1815 m. ir vėliau,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!