Lietuvos vidaus turizmo veiklos sąsajos su šalies ekonominiais rodikliais

LIETUVOS VIDAUS TURIZMO VEIKLOS SĄSAJOS SU ŠALIES EKONOMINIAIS RODIKLIAIS PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS 1 pav. Poreikių tenkinimas turizmo produktu 8 2 pav. Turizmo poveikis ekonomikos augimui 10 3 pav. Apibendrintas Lietuvos vidaus turizmo veiklos rodiklių sąsajų su šalies ekonomikos rodikliais modelis 13 4 pav. Tyrimo schema 15 5 pav. Vidaus turizmo veiklų darbo vietų skaičiaus dinamika 2015-2020 m. 18 6 pav. Vidaus turizmo veiklų pajamų dinamika 2015-2020 m. 19 7 pav. Vidaus turizmo veiklų apyvartos dinamika 2015-2020 m. 20 8 pav. Investicijų į vidaus turizmo veiklų plėtrą dinamika 2015-2020 m. 21 9 pav. Atvykusių ir vietinių turistų išlaidų dinamika 2015-2020 m. 22 10 pav. Apibendrintas turizmo veiklų ekonominių rodiklių poveikio šalies ekonomikai modelis 26 11 pav. I-ojo regresnio modelio grafikas 30 12 pav. II-ojo regresnio modelio grafikas 30 LENTELIŲ SĄRAŠAS 1 lentelė. Lietuvos vidaus turizmo veiklų darbo vietų sk. poveikis bendram Lietuvos užimto lygiui 23 2 lentelė. Lietuvos vidaus turizmo veiklų investicijų į verslo plėtrą poveikis Lietuvos užimtumo lygiui 24 3 lentelė. Lietuvos vidaus turizmo veiklų bendrųjų pajamų poveikis Lietuvos BVP 24 4 lentelė. Lietuvos vidaus turizmo veiklų apyvartos poveikis Lietuvos BVP 25 5 lentelė. Lietuvos vidaus turizmo veiklų apyvartos poveikis Lietuvos BVP 25 6 lentelė. 1-ojo modelio regresijos lygties koeficientai 28 7 lentelė. 2-ojo modelio regresijos lygties koeficientai 29 ĮVADAS Temos aktualumas. Turizmas yra viena iš pagrindinių ekonominių veiklų daugelyje pasaulio šalių (Grubor ir kt., 2019; Butnaru ir Haller, 2017; Sahakyan ir Ghazaryan, 2016), turinti didelį potencialą ir sukurianti didelį darbo vietų skaičių. Tai ekonominė veikla pritraukianti dideles investicijas ir užsienio kapitalą (Cortéz-Jiménez, 2008) ir generuojanti didelę pridėtinę vertę šalių BVP. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija skaičiuoja, kad 2020 metais turizmo veiklos rezultatai sumažėjo 60–80 proc. Tam įtakos turėjo Covid-19 pandemija, dėl kurios buvo sustabdytos užsienio ir vidaus turizmo veiklos. Šalių vyriausybės turizmo veiklą ir jos produktus laikė nebūtinos paskirties, todėl tai buvo pirminis sektorius, kurio veikla buvo sustabdyta. Labiausiai iš turizmo veikų nukentėjo, aviacija, kruizai, viešbučiai ir restoranai, bei sveikatingumo sektorius (Haller ir kt. 2021). Turizmo įtaka ekonomikos augimui ir tai, ar tai lemia Europos šalių ekonominę konvergenciją, buvo tiriama remiantis tokiais kintamaisiais kaip turistų išlaidos, apgyvendinimui, restoranų ir kavinių bei sveikatingumo paslaugoms (Europos Komisija, 2021). Visos turistų patiriamos išlaidos lankomos šalies teritorijoje, priklausomai nuo atvejo, yra tiesioginės, netiesioginės pajamos, kurios prisideda prie esminio ekonomikos augimo. Turizmo sektoriui skirta produkcija yra svarbi šalies BVP dalis. Jos dalies didinimas ne tik teigiamai veikia ekonomikos augimo tempą, bet ir leidžia regioninei konvergencijai. Atsižvelgiant į tai nuolat yra aktualu ir svarbu stebėti turizmo veiklą ir įvertinti, kokios jos sąsajos su šalių ekonomikos augimu. Darbo problema. Analizuojant empirinių tyrimų, kurių tikslas buvo atskleisti turizmo veiklos poveikį šalių ekonomikos augimui (Haller ir kt. 2021; Grubor ir kt., 2019; Butnaru ir Haller, 2017; Sahakyan ir Ghazaryan, 2016), rezultatus, pastebėta, kad dauguma jų yra vienos šalies tyrimai, kuriuose naudojama laiko eilučių analizė ir prognozės metodai. Be to, galima pastebėti, kad kai kurie tyrimai yra pagrįsti tam tikrų šalies regionų ir miestų grupių duomenimis (Wu ir Wu, 2019; Li, Jin, Shi, 2018). Tačiau nedaugelis tyrimų apėmė ekonominių turizmo veiklos rodiklių (pvz.: darbo vietų skaičius, dirbančiųjų asmenų skaičius, bendrasis pelnas, bendrosios pajamas, sąnaudos, apyvarta, pelningumas, investicijos, eksportas ir importas) sąsajas su šalies ekonomikos rodikliais (pvz.: BVP, užimtumo lygis, infliacija, užsienio investicijos, importas, eksportas). Be to, tyrimų, kuriuose vidaus turizmo veiklos ekonominiai rodikliai aptarti kaip turintys/neturintys poveikį Lietuvos ekonomikai Covid-19 pandemijos laikotarpiu iš viso neaptinkama. Atsižvelgiant į tai kyla probleminis klausimas, kokios Lietuvos vidaus turizmo veiklos sąsajos su šalies ekonominiais rodikliais? Darbo tikslas – nustatyti sąsajas tarp Lietuvos vidaus turizmo veiklos ir šalies ekonominių rodiklių Darbo uždaviniai: 1. Apibrėžti turizmo ir ekonomikos augimo sąsajas teoriniu aspektu 2. Išanalizuoti konvergencijas ir ekonomikos augimo modelius. 3. Įvertinti Lietuvos vidaus turizmo veiklos rodiklių pokyčius 2015-2020 metų laikotarpyje. 4. Nustatyti Lietuvos vidaus turizmo veiklos rodiklių pokyčių ryšį su pagrindiniais šalies ekonominį augimą rodančiais rodikliais. Darbo metodai: mokslinės literatūros analizė, antrinių duomenų šaltinių analizė, ekonominių rodiklių analizė, koreliacinė analizė, regresinė analizė. 1. LITERATŪROS APŽVALGA 1.1. Turizmo samprata, rūšys ir turizmo produkto charakteristikos 1.1.1. Turizmo samprata ir rūšys Turizmas yra viena iš sparčiausiai augančių sektorių šiuolaikiniame pasaulyje. Turistų skaičius nuo 1950 m. iki 2018 m. išaugo nuo 25 mln. iki 1400 mln.. (UNWTO, 2019), o tai yra daugiau nei 50 kartų. Remiantis UNWTO prognozėmis, 2030 metais turistų skaičius turėtų viršyti 1,8 mlrd. Daugelyje šalių ji sudaro reikšmingą dalį šalies ekonomikos pagrindą. Nenuostabu, kad turizmo reiškinys sulaukia vyriausybių, savivaldybių administracijos, verslininkų ir tiek pat gausybės šio daugialypio reiškinio tyrinėtojų dėmesio. Pasaulinio turizmo apimtys ir turizmo rinka, dinamiška plėtra ir su tuo susijusi ekonominė nauda lemia turizmo specialistų paklausos didėjimą, taigi ir susidomėjimo turizmo studijomis didėjimą (Wendt, 2020). Tačiau pats turizmo apibrėžimas rodo daugybę problemų, su kuriomis susiduriame tyrinėdami šią sritį Nepaisant didelio susidomėjimo turizmu, o gal ir dėl jo, sunku rasti vieną turizmo apibrėžimą, visuotinai pripažintą visų tyrinėtojų. Taip yra dėl paties turizmo daugiadiscipliniškumo, taip pat dėl ​​daugybės galimų mokslinių požiūrių autorių studijose. Pats žodis „turizmas“ lietuvių kalboje pagal Visuotinę lietuvių enciklopediją reiškia „Viena iš aktyvaus poilsio rūšių – laisvalaikio kelionės (nuo vienos paros iki vienerių metų) iš įprastos gyvenamosios vietos poilsiniais, pažintiniais, pramoginiais, sveikatinimo, sporto, religiniais ir kitais tikslais. Efektyviausias žmonių rekreacinių poreikių tenkinimo būdas, stiprinantis sveikatą, gerinantis darbingumą, padedantis pažinti pasaulį“. Kaip ir prancūzų ir anglų kalboje turizmo sąvoka yra iš žodžio tour, reiškiančio „aplinkkelis“ arba „žiedinė sankryža“ (Wendt, 2020). Šiais laikais daugelyje studijų, skirtų turizmo sąvokai apibūdinti dažniausiai kartojasi keturi pagrindiniai šios sąvokos bruožai: perkėlimas, prievartos nebuvimas, santykio su darbu nebuvimas ir periodiškumas. Pastarasis siejamas su būtinybe grįžti į gyvenamąją vietą (išvykimo vietą) ((Wendt, 2020)). Šie keturi mokslininkų išskirti elementai leidžią turizmą suprasti taip pat kaip UNWTO (2019), kuri turizmą apibrėžia kaip asmenų, laikomų lankytojais, veiklą. Lankytojas yra asmuo, kuris trumpiau nei metus lankosi pagrindinėje kelionės vietoje už savo įprastos aplinkos ribų bet kuriuo pagrindiniu tikslu, įskaitant atostogų, laisvalaikio ir poilsio, verslo, sveikatos, švietimo ar kitus tikslus. Turizmas taip pat apima asmenų ir įmonių, teikiančių paslaugas lankytojams, bei pačių lankytojų veiklą. „Pagal kryptį turizmas gali būti vidaus (keliaujama po savo šalį) ir užsienio (keliaujama po užsienio šalis), šis skirstomas į išvykstamąjį (kai šalies gyventojai vyksta į užsienį) ir atvykstamąjį (kai į šalį atvyksta užsieniečiai), pagal keliavimo tikslą – pažintinis, poilsinis, sportinis, edukacinis, kulinarinis, socialinis (dalyvaujama visuomeniniuose renginiuose), dalykinis (lankomi profesinę svarbą turintys objektai ar renginiai), religinis (lankomos šventos vietos), medicininis (gydymosi tikslais), ekstremalusis, kaimo turizmas, speleoturizmas ir kita, pagal organizavimo formą – organizuotas (kelionės grupėmis pagal programą, kurią sudaro jas organizuojanti turizmo įmonė) ir neorganizuotas (savarankiškas, dažnai nuosavu transportu ar pėsčiomis). Kelionių tikslą, maršrutą, laiką ir trukmę, keliavimo būdą lemia turistų pajamos, fizinė būklė, amžius, profesija, interesai. Turizmo paslaugoms būdingas ypač didelis sezoniškumas, pvz., į paplūdimius gerokai daugiau keliaujama šiltuoju metų laiku, į slidinėjimo kurortus – žiemą (Visuotinės Lietuvos enciklopedija, 2021). 1.1.2. Turizmo produktas Remiantis rinkodaros teorija, produktai atlieka dvi skirtingas užduotis (Zeithaml ir kt. 2020): Visų pirma, kiekvienas produktas patenkina savo vartotojo poreikius per naudą (-as). Arba, Theodore'o Levitto žodžiais tariant, „produktas yra nauda“;Antra, produktai yra priemonės rinkodaros organizacijos tikslams pasiekti juos parduodant. Nors pagrindinis turizmo produktą parduodančių įmonių tikslas yra gauti pelną, tai yra išvestinis vartotojų poreikius tenkinančių produktų pardavimo rezultatas. Turizmo produktai yra turistų poreikių tenkinimo priemonė (Waithira ir kt., 2019). Anot Zeithaml ir kt. (2020) turistų poreikiai yra tie, kurie „patenkinami, kai judama (keliaujama ir būnama) už gyvenamosios vietos ribų“. Todėl „poreikis yra turistinis poreikis tik tada, kai reikia išvykti iš gyvenamosios vietos“ (p. 4). Turizmo produktai yra priemonė pirminiams ir antriniams poreikiams patenkinti dėl jų vartojimo teikiamos naudos. Ir poreikiai, ir produktai yra sandorio tarp turistų ir verslo objektai (Zeithaml ir kt. (2020). Šis procesas pavaizduotas 1 paveiksle. 1 pav. Poreikių tenkinimas turizmo produktu Šaltinis: Zeithaml ir kt. (2020) Prieš apibrėžiant turizmo produktus, reikėtų iš esmės žinoti, kad juos galima skirstyti į du lygmenis: (Ferencova ir Karas, 2013): • Bendrą turizmo produktą, kurį sudaro visų elementų, kuriuos turistas suvartoja savo kelionės metu, derinys; • Konkretūs produktai yra viso turizmo produkto komponentai ir gali būti parduodami kaip atskiri pasiūlymai, tokie kaip apgyvendinimas, transportas, atrakcionai ir kitos turistams skirtos paslaugos. Kitaip tariant, konkretūs produktai yra atskirų turizmo įmonių pasiūlymai. Šiame darbe ir empiriniame tyrime daugiausiai dėmesio bus skiriama konkretiems turizmo produktamas, tokiems kaip apgyvendinimas, sveikatingumas ir maitinimo paslaugas. 1.2. Turizmo veikla ir ekonomikos augimas Turizmo įtaką ekonomikos augimui nagrinėjo daugybė naujausių užsienio mokslinių tyrimo autorių (Alfaro Navarro ir kt. 2020; Antonakakis ir kt., 2019; Calero ir Turner, 2020; Cheng ir Zhang, 2020; Tang, 2020; Vergori ir Arima, 2020; ir kt.). Visuose minėtuose tyrimuose įrodyta, kad turizmas labai prisideda prie ekonomikos augimo visame pasaulyje, daro didelį poveikį aplinkai, atsakingai praktikuojant skatina tvarų vystymąsi ir turi didelį indėlį į šalių ekonominę pažangą. Antonakakis ir kt. (2019) pažymi, kad turizmo, kaip ekonomikos augimo veiksnio, hipotezė dažnai pasitvirtina mažai išsivysčiusių, labai biurokratinių, neišplėtoto turizmo produkto šalių atveju. Turizmo plėtra priklauso nuo daugelio ekonominių, socialinių ir infrastruktūrinių veiksnių, tokių kaip transportas (Borodako ir Rudnicki, 2014), geopolitinės sąlygos (Santamaria ir Filis, 2019), tiesioginės užsienio investicijos (Sokhanvar, 2019), kultūra, saugumas, infrastruktūra, vizos, gamtinė aplinka, turistų skaičius, išsilavinimas, pajamų lygis, kainų lygis (Khan ir kt., 2020), šalies dimensija ir plėtra (Lin ir kt. 2019), kultūros paveldas ir gamtos ištekliai (Dugulan ir kt., 2010), taip pat nuo daugelio kitų su ekonomikos augimu ir vystymusi susijusių veiksnių (Nunkoo ir kt., 2020). Išplėtus Solow (1956) modelį, pritaikytą 109 šalių imčiai, buvo padaryta išvada, kad nesant papildomiems pažangos veiksniams, turizmas nebegali lemti ekonomikos augimo net ir tose šalyse, kuriose turizmas yra pagrindinis BVP šaltinis, o tai reiškia, kad turizmas yra efektyvus tik tada, kai jis integruojamas į visapusišką šalies plėtros strategiją (Du ir kt., 2016). Teigiamas turizmo indėlis į ekonomikos augimą gali būti tiesioginis, netiesioginis arba skatinamas. Tačiau sunku įvertinti jo poveikį pajamoms (Lemma, 2014), o kartais ir ekonomikos augimui (Xie ir Tveteras, 2020). Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Vidurio ir Rytų Europos (VRE), dar vis sunkiai suprantami ekonomikos transformacijos procesai (Urbanc ir kt., 2004). Per paskutinius 30 metų šios šalys patyrė didelių pokyčių, kurie pakeitė jų kraštovaizdį, turizmą, augimą ir vystymąsi. Tačiau šiandien pripažįstama, kad turizmas daro darbo rinką efektyvesnę ir padeda šalims pasiekti realią konvergenciją su ES vidurkiu, nepaisant to, kad iš pradžių daugelyje ekonomiškai silpniau išsivysčiusių šalių tai buvo regioninės divergencijos mechanizmas, atskiriantis Europos valstybes į nugalėtojas ir pralaimėtojas (Haller ir kt. 2021). Turizmo poveikis ekonomikos augimui taip pat buvo pripažintas UNWTO ataskaitoje (2016). UNWTO siūlo, vertinant turizmo veiklos poveikį šalies ekonomikai, atsižvelgti į kitus aspektus, siejančius turizmo pramonę su ekonomikos augimu. Vienas iš tokių aspektų yra tiesioginių, netiesioginių ir sąlyginių vietinio užimtumo formų kūrimas per turizmą. Tiesioginės formos apima asmenis dirbančius su turizmu susijusiose institucijose, pavyzdžiui, viešbučiuose, restoranuose, turizmo parduotuvėse ir kt.; o netiesioginis užimtumas sukuriamas pramonės šakose, tiekiančiose prekes ir teikiančias paslaugas turizmo sektoriui, pavyzdžiui, žemės ūkyje, žuvininkystėje ir kt. (Gwenhure ir Odhiambo, 2017). 2 pav. Turizmo poveikis ekonomikos augimui Šaltinis: Gwenhure ir Odhiambo, 2017 Nors 1 paveiksle pateikti duomenys gali būti siejami su ankstyvaisiais turizmo ekonomistų darbais, tačiau UNWTO (2016) pastaruoju metu tvirtai pasisakė už dauginamąjį poveikį, kurį turizmas daro ekonomikai dėl užsienio pajamų šaltinio egzistavimo. Taip pat UNWTO (2016) akcentuoja tai, kad kad turizmas didina vyriausybės pajamas dėl pajamų mokesčio, gauto iš viešbučių ir kitų turizmo mokesčių. Tai apima išvežimo iš oro uosto muitus, turizmo pramonės importo muitus, pajamų mokestį, apmokestinamą turizmo institucijoms ir specialistams, ir kapitalo prieaugio mokestį. 2 paveiksle apibendrinti kanalai, kuriais turizmas daro įtaką ekonomikos augimui, kaip aptarė Vellas (2011) ir Gwenhure ir Odhiambo, (2017). Apibendrinant galima teigti, kad turizmas vaidina svarbų vaidmenį plėtojant ekonomiką. Jis teigiamai veikia ekonomikos augimą ir mažina vystymosi atotrūkį tarp šalių. Ryšys tarp turizmo ir ekonomikos augimo yra plačiai aptartas ne tik ankstesnėje, bet ir naujausioje mokslinėje literatūroje, kurioje atlikti tyrimai tiek išsivysčiusių, tiek besivystančių šalių pavyzdžiais. Moksliškai įrodyta, kad, turizmo pramonė gali paskatinti ekonomikos augimą įvairiais kanalais. Šie kanalai turi tiesioginį, netiesioginį ir sąlyginį poveikį ekonomikos ekonominei ir socialinei būklei. Ekonomikos augimas yra laikomas turizmo sektoriaus plėtros rezultatu. Turizmas kuria ryšius tarp ūkio sektorių, o jo plėtra palengvina platesnių ekonominių efektų sklaidą. Tai argumentavome analizuodami ekonomikos augimą per turizmą pagal pajamas, mokesčius, BVP ir prekybos balansą. 1.3. Konvergencijos ir ekonomikos augimo modeliai Konvergencijos teorija suteikia realią ir įvairiapusę analizės sistemą (Dolecki, 2009). Konvergencija turi didelį poveikį augimo modeliams (Kashnitsky ir kt., 2020) ir yra akivaizdi daugelyje ekonominės analizės lygių (Kong ir kt., 2017). Konvergencija yra glaudžiai susijusi su ekonomikos augimu, ypač pasireiškia homogeniškose šalių grupėse, o skirtumai – heterogeniškose (Gáspár, 2010). Augimas ir konvergencija yra tarpusavyje priklausomi ir įtakojantys vienas kitą, nes juos reikia suderinti kaip būtiną būsimos pažangos (augimo) sąlygą. Konvergencijos tyrimų rezultatai labai priklauso nuo taikomų metodų. Neoklasikinė teorija postuluoja konvergenciją, o teoriniai modeliai palaiko besąlyginės konvergencijos tarp ES valstybių narių idėją. Geppert ir Stephan (2008) mano, kad tik β ir σ-konvergencijos kumuliacinė analizė gali užfiksuoti konvergenciją ir skirtumą. Sigma-konvergencija kilusi iš neoklasikinės teorijos ir pirmą kartą β-konvergencijai ją panaudojo Sala-i-Martin (Dvoroková, 2014). Haller ir kt. (2021) tyrimo išvados rodo, kad galima absoliuti arba besąlyginė konvergencija. Sąlyginė konvergencija reiškia, kad ekonomikos vystymosi proceso metu pasiekiama pusiausvyros būsena (Drabo, 2011), mažinanti atotrūkį, tai yra, neturtingos šalys pasiveja turtingąsias tada, kai jos auga sparčiau. Sąlyginė konvergencija neįmanoma tik tada, kai spartesnis augimas nėra tvarus (Nell, 2020). Kita vertus santykinė konvergencija, kurią sukūrė Phillips ir Sul (2007), vadovaujasi požiūriu, kad skurdžios šalys turi tam tikrų pranašumų prieš turtingąsias ekonomikos augimo požiūriu ir konvergencija yra įmanoma, tačiau tai nėra automatiškai pasiekiama, nes atotrūkio mažinimo tempai įvairiose šalyse labai skiriasi (Ville, 2004). Visgi atsižvelgiant į tyrimų, naudojančių konvergenciją kaip analizės metodą, aktualumą galima teigti, kad ekonominė konvergencija skatina šalių ekonomikos augimą nes didėja pajamos iš turizmo ir atvirkščiai neskatina, jei pajamos mažėja. Empirinis turizmo ir ekonomikos augimo ryšio apibūdinimas literatūroje paprastai apibrėžiamas šiuo matematiniu modelius (Dritsakis, 2012): Kur BVP reiškia bendrą vidaus produktą vienam gyventojui, TK turistų skaičių, o VK –valiutos kursą. Jei gautas matematinio modelio rezultatas didesnis už 0, tai reiškia, kad turizmo veiklos didėjimas siejamas su BVP (t.y. ekonomikos augimo) didėjimu, jei mažesnis už 0 atvirkščiai su ekonomikos nuosmukiu. Remiantis šiuo modeliu ir prieš tai 1 paveiksle aptartais turizmo veiklos poveikio kintamaisiais galima sudaryti platesnį ir tikslesni matematinį ekonomikos augimo modelį skirtą tyrimo objektui įvertinti. Kur BVP reiškia bendrą vidaus produktą vienam gyventojui, AVP apgyvendinimo paslaugų pajamas, o MVP – maitinimo paslaugų pajamas, SVP – sveikatingumo veiklos pajamas. Jei gautas matematinio modelio rezultatas didesnis už 0, tai reiškia, kad turizmo veiklos didėjimas siejamas su BVP (t.y. ekonomikos augimo) didėjimu, jei mažesnis už 0 atvirkščiai su ekonomikos nuosmukiu. Matematinių ekonomikos augimo modelių taikymas tyrimuose leidžia nustatyti, ar tiriami veiklos sektoriai kelia šalių ekonomiką aukštyn t. y. užtikrina ekonomikos augimą, vystymąsi, ar, atvirkščiai, smukdo šalių ekonomiką t. y. nepakankamą išsivystymą (Coccia, 2017). Svarbu akcentuoti, kad norint palyginti turizmo konvirgencijas tarp ES šalių pirmiausiai būtina susiteminti lyginamosios šalies rodiklius ir įvertinti pačios šalies ekonominį lygį turizmo sektoriaus atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, kad šio tyrimo apimtis yra ribota, pirmiausiai bus atliekamas vidinis Lietuvos tyrimas, kad įvertinti esamą situaciją susijusią su vidiniu turizmu ir jo poveikiu šalies ekonomikos augimui. Tyrimui atlikti remiantis išanalizuota moksline medžiaga sudarytas teorini apibendrintas vidaus turizmo veiklos rodiklių sąsajų su šalies ekonomikos rodikliais modelis (žr. 3 pav.) 3 pav. Apibendrintas Lietuvos vidaus turizmo veiklos rodiklių sąsajų su šalies ekonomikos rodikliais modelis Atsižvelgiant į išanalizuotą mokslinę literatūrą ir tyrimo apimties ribotumo galimybes teoriniam modeliui buvo atrinktos trys pagrindinės Lietuvos vidaus turizmo veiklos turinčios didžiausią poveikį šalies ekonomikai t.y. Viešbučių ir apgyvendinimo veikla, maitinimo paslaugų veikla ir sveikatingumo paslaugų veikla. Kiekvienos iš šių veiklų ekonominiai rodikliai, kurie labiausiai atspindi veiklos indėlį ekonomikai yra susiję su veiklos užimtumo lygiu, pajamomis, apyvarta, turistų išlaidomis ir investicijomis į plėtrą. Pagrindiniai du šalies ekonominiai rodikliai rodantys turizmo poveikį ekonomikos augimui yra šalies BVP ir užimtumo lygis. Svarbu pažymėti, kad šis modėeis nėra visapusiškai apimantis visus ekonominius veiklos ir šalies rodiklius bet jame nurodyti kintamieji yra laikomi pagrindiniais rodikliais, kurie analizuojami visuose naujausiuose moksliniuose tyrimuose. Siekiant atsižvelgti į tyrimo apimties ribojimus, modelyje nurodyti kintamieji buvo laikomais svarbiausiais ir pagrindiniais kintamaisiais, kuriuos būtina išanalizuoti norint gauti pirminius tyrimo duomenis, kurie bus naudingi ateities platesniems tyrimams. Apibendrinant galima teigti, kad šiandien turizmo poveikio šalių ekonomikos augimui tyrimai yra ženkliai pažengę į priekį. Juose taikomi matematiniai-ekonominiai modeliai lyginamų kintamųjų sąsajoms atskleisti yra pakankamai sudėtingi, didelių apimčių ir grindžiami konvergencijos su pasaulio šalimis pagrindu. Visgi atsižvelgiant į šio tyrimo apimties ribojimus buvo sukurtas teorinis modelis, kuriame remiantis mokslinės literatūros ir matematinių modelių pagalba atrinkti tik pagrindiniai turizmo veiklų ir ekonomikos rodikliai, kuriuos būtina įvertinti siekiant atskleisti vidaus turizmo veiklų rodiklių sąsajas su ekonomikos augimu. Modelyje pateiktų ryšių pagrindu empirinėje darbo dalyje bus atliekamas antrinių duomenų analizės ir regresinių modelių kūrimo tyrimas, kuris leis įvertinti modelyje įvardintų Lietuvos vidaus turizmo veiklų poveikį šalies ekonomikos augimui. Svarbu pažymėti, kad modelis apima tik pagrindinius dažniausiai mokslinėje literatūroje įvardijamus rodiklius, todėl siekiant atlikti platesnius mokslinius tyrimus būtina sukurtą modelį ateityje plėsti įtraukiant daugiau turizmo veiklų ir šalies ekonomikos augimą rodančių rodiklių. 2. METODOLOGIJA Šiame darbo skyriuje pateikiama Lietuvos vidaus turizmo veiklos rodiklių sąsajų su ekonomikos augimu vertinimo tyrimo organizavimo etapai ir pagrindžiami tyrimui atlikti pasirinkti tyrimo metodai. Tyrimo organizavimas ir vykdymas. Tyrimas – tai informacijos rinkimo, analizės ir interpretavimo procesas siekiant atsakyti į iškeltus klausimus. Empirinio tyrimo atlikimas prasideda nuo jo organizavimo ir tiriamos temos, o vėliau yra atliekami kiti veiksmai, kurie reikalingi empirinio tyrimo tikslui pasiekti. Pirmiausiai yra identifikuojama tema, t.y. nusprendžiama, ką norima tirti, o tuomet yra sudaromas tyrimo vykdymo organizavimo planas tikslui pasiekti (Tamaševičius, 2015). Atliekant Lietuvos vidaus turizmo sektoriaus veiklų rodiklių sąsajų su šalies ekonominiais rodikliais tyrimą buvo remiamasi paveiksle pateikiama tyrimo schema. Schemoje yra pateikiami visi tyrimo etapai paeiliui, o žemiau yra pateikiamas detalus kiekvieno etapo aprašas. 4 pav. Tyrimo schema Šaltinis: Sudaryta darbo autoriaus (2022) Tyrimo problema. Analizuojant Lietuvos mokslinių tyrimų bazę neaptinkama tyrimų, kuriuose būtų analizuojami vidaus turizmo veiklos ekonominiai rodikliai ir būtų pateiktos sąsajos su jų poveikiu šalies ekonomikai. Taip pat pasigendama naujausių vidaus turizmo veiklos rodiklių analizės Covid -19 pandemijos laikotarpiu, kad buvo jaučiamas ekonomikos nuosmukis. Todėl kyla kokios Lietuvos vidaus turizmo veiklos sąsajos su šalies ekonominiais rodikliais Covid-19 pandemijos laikotarpiu? Tyrimo tikslas – nustatyti sąsajas tarp Lietuvos vidaus turizmo veiklos ir šalies ekonominių rodiklių Tyrimo uždaviniai: 1. Įvertinti Lietuvos vidaus turizmo veiklos rodiklių pokyčius 2015-2020 metų laikotarpyje. 2. Nustatyti Lietuvos vidaus turizmo veiklos rodiklių ryšį su pagrindiniais šalies ekonominį augimą rodančiais rodikliais. Atsižvelgiant į iškeltus uždavinius atitinkamai iškeltos hipotezės H0 - Lietuvos vidaus turizmo veiklos rodikliai neturi sąsajos su šalies ekonominio augimo rodiklių pokyčiais. H1 - Lietuvos vidaus turizmo veiklos rodikliai turi sąsajos su šalies ekonominio augimo rodiklių pokyčiais. Tyrimo metodai: Tyrimo tikslui ir uždaviniams įgyvendinti buvo pasirinkti du tyrimo metodai: antrinių duomenų šaltinių analizė, koreliacinė analizė ir regresinė analizė Analitinėje darbo dalyje remiantis statistikos departamento duomenimis atlikta 2015-2020 metų Lietuvos turizmo veiklos rodiklių analizė. Pritaikius koreliacinės regresinės analizės metodą, nustatyta vidaus turizmo veiklos rodiklių įtaka Lietuvos makroekonominiams rodikliams: BVP ir užimtumo lygiui. Remiantis gautais tyrimo rezultatais šioje darbo dalyje sudaryti regresiniai modeliai ir patikrintas jų patikimumas. Tyrimo vykdymo etapai. Tyrimas buvo atliekamas penkiais etapais t.y. ekonomikos sektorių ir rodiklių atranka, rodiklių patikimumo tikrinimas, regresinė analizė ir regresinių modelių sudarymas ir regresinių modelių tikrinimas. Turizmo veiklos rodiklių atranka. Tyrimui atlikti pasirinktos trys didžiausią pridėtinę vertę Lietuvoje kuriančios turizmo veiklos: • Viešbučiai ir apgyvendinimas • Sveikatingumas • Maitinimo paslaugos Šių veiklų pasirinkimą lėmė Khan ir kt., (2020); Du ir kt., (2016); Borodako ir Rudnicki, (2014) ir kt. mokslininkų darbai, kurie išvardintas turizmo veiklos sritis laiko pagrindinėmis besivystančių šalių ekonomikos augimo sritims. Nors mokslininkai išskiria ir daugiau turizmo veiklos sričių, tačiau dėl tyrimo apimties ribojimų, buvo pasirinktos tik trys pagrindinės. Pagrindiniai įvardintų veiklų ekonominių veiklų rodikliai, kurie buvo vertinami tyrimo metu, yra grindžiami autoriaus sudarytu teoriniu modeliu (žr. 3 pav.). Analizei pasirinkti šie turizmo veiklos ekonominiai rodikliai: • veiklos užimtumo lygis, • veiklos pajamos, • veiklos apyvarta, • turistų išlaidos ir • investicijos į plėtrą. Ekonomikos rodiklių atranka . Siekiant nustatyti sąsajas tarp vidaus turizmo veiklos ir šalies ekonomikos rodiklių buvo pasirinkti du pagrindiniai šalies ekonomiką reprezentuojantys rodikliai t.y. • Šalies BVP; ir • Užimtumo lygis Svarbu pažymėti, kad atliekamame tyrime Lietuvos vidaus turizmo veiklos ekonominiai rodikliai bus naudojami kaip nepriklausomi kintamieji, o bendri šalies ekonominiai rodikliai, kaip priklausomi kintamieji. Regresinė analizė. Regresinės analizės pagalba buvo tikrinimas pasirinktų rodiklių tinkamumas tyrimui ir buvo nustatomas ryšys (koreliacija) tarp nepriklausomų ir priklausomų rodiklių bei buvo nustatomi jų poveikis ir įtaka. Parametriniams rodikliams skaičiuoti pasirinkta Pearson koreliacijos koeficientas, o neparametriniams – Spearman koreliacijos koeficientas. Regresinių modelių tikrinimas. Trečiame etape buvo vertinami gauti regresiniai modeliai ir tikrinamas jų statistinis reikšmingumas. Remiantis gautais rezultatais buvo atrinktas patikimiausias regresinis modelis. Tyrimo duomenų rinkimas ir apdorojimas. Tyrimo duomenys buvo renkami 2022 m. sausio mėnesį. Tyrimo duomenys buvo apdorojami MS Excel, IBM SPSS programas, o aprašyti ir interpretuoti naudojant MS Word programą. 3. REZULTATAI 3.1. Lietuvos vidaus turizmo veiklų rodiklių apžvalga 2015-2020 m. laikotarpiu Analizuojant Lietuvos vidaus turizmo poveikį ekonomikai pirmiausia buvo atlikta trijų pagrindinių turizmo veiklų situacijos analizė. Pirmiausia tyrimo metu buvo siekiama išsiaiškinti darbo vietų skaičiaus dinamiką 2015-2020 m. laikotarpiu ir Covid-19 pandemijos laikotarpiu 2019-2020 m. 5 pav. Vidaus turizmo veiklų darbo vietų skaičiaus dinamika 2015-2020 m. Šaltinis: Sudaryta darbo autoriaus (2022) Kaip parodė statistikos departamento duomenų analizė didžiausias darbo vietų skaičius buvo sukurtas apgyvendinimo/viešbučių ir maitinimo paslaugų veiklose (žr. 5 pav.). Nors lyginant 2015-2020 m. laikotarpio duomenis matome, kad darbo vietų skaičius apgyendinimo/viešbučių įstaigose sumažėjo 2,6 proc. (nuo 123270 iki 119980), o maitinimo 2,7 proc. (nuo 123270 iki 119980), tačiau Covid-19 pandemijos metu (2019-2020 m.), abi veiklos sritys laikėsi stipriausiai ir net 0,5 proc. sugebėjo padidinti darbuotojų skaičių. Mažiausiai darbo vietų skaičių buvo sukurta sveikatingumo srityje. Tačiau šis sektorius analizuojamu laikotarpiu pasižymėjo darbo vietų skaičiaus augimo tendencijomis. 2015-2020 m. laikotarpiu darbo vietų skaičius sveikatingumo veikloje išaugo 4,7 proc., (nuo 63596 iki 66939), o Covid-19 pandemijos 1,1 proc. Iš viso analizuotose vidaus turizmo veiklose darbo vietų skaičius 2015-2020 m. augo 0,6 proc., o covid-19 pandemijos laikotarpiu (2019-2020 m.) – 2,1 proc. 6 pav. Vidaus turizmo veiklų pajamų dinamika 2015-2020 m. Šaltinis: Sudaryta darbo autoriaus (2022) Analizuojant Lietuvos vidaus turizmo veiklų pajamų dinamiką matoma, kad didžiausias pajamas 2015-2020 m. laikotarpiu sugeneravo sveikatingumo sektoriaus įmonės (žr. 6 pav.). Šio sektoriaus pajamų pokytis analizuojamu laikotarpiu siekia 102,4 proc. (nuo 331127 Eur iki 670122 Eur). Taip pat sveikatingumo veiklos išliko pelningiausios ir Covid-19 pandemijos metu (2019-2020 m.). Veiklos pajamų pokytis buvo teigiamas ir siekė 7,7 proc. Kaip parodė duomenų analizės rezultatai apgyvendinimo ir viešbučių veikla 2015-2020 m. buvo nuostolingiausia. Jos veiklos pajamos krito net -22,9 proc., o Covid-19 pandemija padarė daug žalos. 2019-2020 m. viešbučių ir apgyvendinimo veiklos pajamos krito 49,4 proc. Kita vertus nors maitinimo veikla užsiimančios įmonės iki 2019 m. generavo mažiausias pajamas iš visų lygintų turizmo veiklų, tačiau 2015-2020 m. laikotarpiu šios veiklos pajamos kilo net 40,8 proc. ir Covid-19 pandemijos metu veiklos pajamų kritimas nebuvo toks drastiškas, kaip viešbučių ir apgyvendinimo veiklos, ir siekė 21,2 proc. Bendrai 2015-2020 m. vidaus turizmo veiklų pajamos augo 120 proc. tam didžiausią įtaką turėjo aukšti sveikatingumo sektoriaus veiklos rezultatai, o Covid-19 pandemijos metu bendros vidaus turizmo veiklų pajamos sumažėjo net 62,9 proc. Tam įtakos turėjo šalies Vyriausybės sprendimai, visuomenės judėjimo suvaržymai ir veiklos nevykdymas. 7 pav. Vidaus turizmo veiklų apyvartos dinamika 2015-2020 m. Šaltinis: Sudaryta darbo autoriaus (2022) Kaip rodo 7 paveiksle pateikti duomenys 2015-2020 m. didžiausią apyvartą sugeneravo maitinimo veikla. Apyvartos pokytis analizuojamu laikotarpiu šios turizmo veiklos siekė 30,2 proc. (nuo 570460 Eur. iki 742999 Eur). Visgi Covid-19 pandemijos pasekmės 2019-2020 m. laikotarpiu lėmė maitinimo paslaugų apyvartos kritimą 20,6 proc. Didžiausias apyvartos pokytis 2015-2020 m. laikotarpiu buvo sveikatingumo sektoriuje. Šio sektoriaus apyvarta analizuojamu laikotarpiu išaugo 98 proc. (nuo 384317 Eur. iki 760909 Eur.) Taip pat šio sektoriaus apyvarta tendencingai 7 proc. augo ir Covid-19 pandemijos laikotarpiu. Prasčiausiai sugeneruota apyvarta buvo apgyvendinimo ir viešbučių veiklose. 2015-2020 m. laikotarpiu šios veiklos apyvarta krito 23,7 proc. (nuo 391365 Eur. iki 298762 Eur.), o Covid-19 pandemijos laikotarpiu net 47,1 proc. 8 pav. Investicijų į vidaus turizmo veiklų plėtrą dinamika 2015-2020 m. Šaltinis: Sudaryta darbo autoriaus (2022) Vertinant Lietuvos vidaus turizmo veiklų investicijų į verslo plėtrą dinamiką (žr. 8 pav.), matome, kad daugiausiai investicijų verslo plėtrai 2015-2020 m. skyrė viešbučių ir apgyvendinimo paslaugų sektorius. Investicijos šiame sektoriuje siekė 38,3 proc. Taip pat šio sektoriaus investicijų pokytis buvo teigiamas ir didžiausias Covid-19 pandemijos laikotarpiu (15,1 proc.), kada nei viešbučiai nei kitos apgyvendinimo įstaigos dėl LR vyriausybės ribojimų negalėjo veikti. Antras pagal investicijų verslo plėtrai buvo sveikatingumo sektorius. 2015-2020 m. laikotarpiu šios veiklos investicijos į verslo plėtrą išaugo iki 67,8 proc. (nuo 27704 Eur iki 46500 Eur). Tačiau Covid-19 pandemijos laikotarpius šis sektorius sumažino savo investicijas iki 15,9 proc. Svarbu pažymėti, kad nors maitinimo paslaugas teikiančios įmonės 2015-2020 m. laikotarpiu skyrė mažiausiai investicijų verslo plėtrai, tačiau šiame sektoriuje 2015-2020 m. jos išaugo net iki 72,1 proc., o Covid-19 pandemijos laikotarpiu išlaikė stabilias, jos išaugo tik 0,02 proc. Bendrai analizuotų veiklų atžvilgiu vidaus turizmo veiklų investicijos šalyje 2015-2020 m. laikotarpiu išaugo net 178,0 proc. o Covid-19 pandemijos metu sumažėjo 0,2 proc. Dar vienas rodiklis, kuris turėjo reikšmingos įtakos Lietuvos vidaus turizmo sektoriaus situacijai, buvo atvykstančių ir vietos turistų išlaidos. Šio rodiklio dinamika pateikta žemiau esančiame 9 paveiksle. 9 pav. Atvykusių ir vietinių turistų išlaidų dinamika 2015-2020 m. Šaltinis: Sudaryta darbo autoriaus (2022) Statistinių duomenų analizė parodė, kad atvykusių turistų išlaidos 2015-2020 m. laikotarpiu Lietuvoje sumažėjo 54,2 proc. (nuo 767,8 mln. Eur iki 351,5 mln.Eur). Covid-19 pandemijos metu (2019-2020 m.) atvykusių turistų išlaidos sumažėjo 64,1 proc. Kita vertus vietinių turistų išlaidos buvo visada mažesnės, nei atvykusių turistų, tačiau 2015-2020 m. laikotarpiu jos augo 25,8 proc., o Covid-19 pandemijos laikotarpiu išlaikė 0,3 proc. prieaugį ir nebuvo minusinės. Bendrai 2015-2020 m. laikotarpiu turistų išvados sumažėjo 28,4 proc., o Covid-19 pandemijos metu (2019-2020 m.) 63,8 proc. Svarbu pažymėti, kad Covid-19 pandemijai valdyti įvestos priemonės ir leidimas keliauti ir naudotis turizmo paslaugomis šalies viduje leido šiek tiek sušvelninti patirtus turizmo sektoriaus veiklos nuostolius. Apibendrinant Lietuvos vidaus turizmo veiklų rodiklių apžvalgą 2015-2020 m. laikotarpiu galima teigti, kad 2015-2020 m. nors viešbučių ir apgyvendinimo veiklose buvo sukurta daugiausiai darbo vietų, tačiau šios veiklos pajamos ir apyvarta sumažėjo labiausiai, o investicijos į verslo plėtrą ir išlaikymą Covid-19 pandemijos metu buvo didžiausias. Įvertinus maitinimo veiklą nustatyta, kad šioje veikloje taip pat buvo sukurta daug darbo vietų, jos pajamos ir apyvarta analizuotu laikotarpiu tendencingai augo, o Covid-19 pandemijos metu nuostoliai buvo ženkliai mažesni nei viešbučių ir apgyvendinimo veiklose. Investicijos į maitinimo paslaugų verslo plėtrą nors buvo mažiausios, lyginant su kitomis turizmo veiklomis, tačiau investicijų pokytis buvo didžiausias. Sveikatingumo sektoriaus analizė parodė, kad 2015-2020 m. laikotarpiu šiame sektoriuje buvo sukurta mažiausiai darbo vietų, tačiau veiklos pajamų ir apyvartos pokytis buvo didžiausias. Nustatytos pajamų ir apyvartos augimo tendencijos ir Covid-19 pandemijos laikotarpiu, kas leidžia teigti, kad ši turizmo veikla mažiausiai nukentėjo nuo pandemijos sukeltų iššūkių turizmo verslui. Investicijos į sveikatingumo verslo plėtra 2015-2020 m. laikotarpiu buvo antros pagal dydį, tačiau Covid-19 metu jų buvo atsisakyta ir matoma mažėjimo tendencija. 3.2. Lietuvos vidaus turizmo veiklos rodiklių sąsaja su šalies ekonominiais rodikliais Išanalizavus Lietuvos turizmo veiklų tendencijas toliau tyrimo metu buvo svarbu įvertinti kokia šių rodiklių sąsaja su bendru šalies ekonomikos augimu. Siekiant įgyvendinti šį tikslą buvo pasirinktas regresinės analizės metodas. Pirmiausia taikant regresinę analizę buvo siekiama nustatyti, kokią įtaką sukuriamų darbo vietų skaičius atskirose vidaus turizmo veiklose turi Lietuvos nedarbo lygio pokyčiams (žr. 1 lentelė). 1 lentelė. Lietuvos vidaus turizmo veiklų darbo vietų sk. poveikis bendram Lietuvos užimto lygiui Turizmo veiklos darbo vietų skaičius Lietuvos užimtumo lygis Koreliacijos koeficientas (Pearson, r) Determinacijos koeficientas Stebimasis reikšmingumo lygmuo (p0,05), o koreliacija tarp lygintų rodiklių yra silpna (r=0,315). Gauti rezultatai leidžia teigti, kad reikšminga dalis sveikatingumo ir maitinimo veiklų investicijų buvo nukreiptos į žmogiškųjų išteklių išlaikymą ir naujų darbo vietų kūrimą 2015-2020 m. Toliau tyrimo metu buvo siekiama nustatyti koks analizuotų vidaus turizmo veiklų sugeneruotų pajamų ryšys su Lietuvos BVP. Gauti statistiniai rezultatai pateikti žemiau esančioje 3 lentelėje. 3 lentelė. Lietuvos vidaus turizmo veiklų bendrųjų pajamų poveikis Lietuvos BVP Turizmo veiklos pajamos Lietuvos BVP Koreliacijos koeficientas (Pearson, r) Determinacijos koeficientas Stebimasis reikšmingumo lygmuo (p0,05). Tai reiškia, kad šių turizmo veiklų apyvarta neturi reikšmės BVP pokyčiams. Visgi sveikatingumo veiklos apyvarta turi statistiškai reikšmingą ryšį su šalies BVP pokyčiais (p

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!