Lietuvos valstybė Mindaugo laikais

Remiantys Lietuvos teisės istorija, galima teigti, kad Lietuvos ankstyvoji monarchija buvo įvairių žemių komplek­sas. Žemės buvo nevienodo ekonominio ir politiniu išsivystymo lygio. Nominaliai visa teritorija ir aukščiausia valdžia priklausė didžiajam kunigaikščiui. Iš tikrųjų žemes valdė kunigaikščiai vasalai ir bajorai. Tarp Mindaugo ir jo vasalų dažnai kildavo prieš­taravimų. Natūrinis ūkis ir nepastovūs ekonominiai ryšiai ne­galėjo būti stiprios centralizuotos valdžios pagrindas. Vietiniai feodalai įsitvirtindavo pilyse ir nepaisydavo nei Mindaugo val­džios, nei bendrų valstybės interesų.
Mindaugo centralizuota valdžia nepašalino prieštaravimu ir bajorų viršūnių kovos dėl valdžios. Atskirų žemių kunigaikščiai buvo nepatenkinti Mindaugo viešpatavimu ir net ieškojo para­mos pas savo priešą Livonijos ordiną. Jie stengėsi atgauti turėtą savarankiškumą ir svajojo apie didžiojo kunigaikščio sostą. Pirmie­ji Mindaugui pasipriešino Tautvilas, Erdvilas ir Žemaitijos kuni­gaikštis Vykintas. Jie kreipėsi pagalbos į Lenkiją, Galičo-Volynės kunigaikštį ir Livonijos ordiną. Mindaugo padėtį komplikavo rusų žemių su Slonimo, Volkovisko ir Naugarduko miestais įjungimas į Lietuvos sudėtį. Galičo-Volynės kunigaikštis Danilas Romano-viČius atsiėmė rusų žemes ir toliau nepuolė. Sukilę Lietuvos dali­niai kunigaikščiai gavo pagalbą iš Livonijos ordino, ir Mindaugas buvo apsuptas Vorutos pilyje. Kad sužlugdytų priešų jėgas, Min­daugas papirko ordino magistrą Andrių ir taktiniais sumetimais priėmė katalikų tikėjimą. Popiežius Inocentas IV pripažino Min­daugą Lietuvos karaliumi. Sukilę feodalai buvo priversti nurimti.
Gimininė santvarka pradėjo irti I-IV mūsų eros amžiais. Gi­mininei santvarkai irti nemažą įtaką turėjo geležinių įrankių nau­dojimas. Atsirado lydiminė žemdirbystė, ir greta j oš vystėsi ama­tai. Geresni geležiniai darbo įrankiai leido mažesniam kolekty­vui įdirbti žeme ir pasigaminti pragyvenimo reikmenų. Šeiminė bendruomenė pamažu skaidėsi į mažesnes šeimas. Didėjo ben­druomenių ir šeimų turtinė nelygybė.
IV-VIII a. atsirado ariamoji žemdirbystė. Žemė ariama jau­čių traukiamu arklu. Toliau vystėsi amatai. Ūkiniu vienetu tapo šeima. Gimininius ryšius pakeitė teritoriniai ryšiai, ir susidarė teritorinės bendruomenės, kurių viduje didėjo turtinėjęs narių nelygybė. Šeimos, sukaupusios daugiau turto, pradėjo išnaudo­ti svetimą darbą (vergų ir nuskurdusių bendruomenės narių). Tai davė pradžią klasinei visuomenei.4
IX-XII a. žemdirbystėje pradėtas naudoti arklas...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!