Lietuvos teismai 1918 – 1944 metais

X – XII a. iš gentinės diduomenės atsiradę kunigaikščiai pajungė, sukūrė kuopos teismus. Jie ir buvo pirmųjų teismų užuomazgos Lietuvoje.
Plečiantis feodaliniai santvarkai pats kunigaikštis buvo aukščiausia teisminė institucija (teisė didikus).
XV – XVI a. valstybės valdymui pasunkėjus atsirado maršalkos teismai. Toliau tobulėjant plečiantis valstybiniams santykiams kartu plėtėsi ir teismų sistema.. nemažą įtaką teismų sistemai, jos veiklai darydavo istorinė Lietuvos priklausomybė, t.y. okupacijos ypač Rusijos.
1919 metais Lietuvai atgavus nepriklausomybę buvo pradėta kurti jos teismų sistema.
Atsikūrusioj nepriklausomoj Lietuvoje, kaip ir daugelyje to meto Europos valstybių veikė bendrieji, ypatingieji ir specialiosios paskirties teismai.
Kalbant apie 1918 – 1944 metus teismų santvarką reikia išskirti į du laikotarpius: laikotarpis iki 1933 m. IX. 15 d. ir laikotarpį po to.
1) Taikos teisėjai
2) Apygardų teismai
3) Lietuvos vyriausias tribunolas
Taikos teisėjai spręsdavo baudžiamąsias bylas dėl nusikaltimų padarymo už kuriuosgrėsė ne didesnė bausmė kaip paprastas kalėjimas, išskyrus bylas dėl valstybės ir savivaldybių tarnautojų tarnybinių nusikaltimų, taip pat spręsdavo civilines bylas, kurių ieškinio vertė neviršydavo 5000 lt, išskyrus bylas dėl nuosavybės į nekilnojamą turtą, taip pat vadinamąsias neginčo bylas: testamento tvirtinimas, įpėdinystės teisių patvirtinimas, globos bylos ir t.t. Taikos teisėjai buvo pirmos instancijos teismas.
Apygardų teismai, kaip ir dabar, buvo pirmos arba antros instancijos teismas. Sprendė visas civilines ir baudžiamąsias bylas, kurių negalėjo išspręsti taikos teisėjai. Kaip antros instancijos teismas nagrinėjo apeliacinius ir kitus skundus dėl taikos teisėjų sprendimų.
Lietuvos Vyriausias Tribunolas buvo apeliacinis, kasacinis ir aukščiausias teismas visoje Lietuvoje. Apeliacine tvarka nagrinėjo Apygardų teismų kaip I instancijos sprendimus , kasacine tvarka spręsdavo Apygardų teismų bylas kaip II instancijos teismas.
Jam kaip Aukščiausiam teismui, pirmam ir galutiniam, priklausė spręsti bylas dėl ministrų ir valstybės kontrolierių padarytų tarnybinių nusikaltimų bylas.
Teismų pirmininkus ir kitus aukštesniuosius teisėjus iš pradžių skyrė Valstybės Tarybos preziudimas, vėliau šį darbą atlikdavo Prezidentas, Teisingumo ministro teikimu. Žemesniuosius teisėjus skyrė teisingumo ministras. Reikalaujama buvo aukštojo teisinio išsilavinimo, reikiamo praktinio stažo, būti neteistam. Vis dėlto dėl...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!