Valstybei reikia atsakingo asmens, užtikrinančio konstitucinę tvarką, garantuojančio valstybės valdžios tęstinumą ir stabilumą, aukščiausiu lygiu atstovaujančio tarptautiniams santykiams.
Valstybės vadovo institucija egzistuoja visose valdymo formose. Monarchijose valstybės vadovo funkcijas vykdo monarchas (imperatorius, karalius, didysis hercogas, šeichas, emiras), respublikose – prezidentai. Žodis prezidentas yra kilęs iš lotyniško žodžio prasidens (prasidentis), t.y. – ,,sėdintis priešakyje“.
Esant skirtingoms valdymo formoms, valstybės vadovo įgaliojimų apimtys yra nevienodos. Vienose šalyse jų funkcijos yra nominalios, kitose – realios. Tačiau visų valstybių vadovams suteikti išskirtiniai įgaliojimai aukščiausiu lygiu atstovauti tautai šalyje ir už jos ribų.
Valstybės vadovo teisinę ir faktinę padėtį lemia konkrečios šalies istorinės tradicijos bei politinės sąlygos. Konstitucinės monarchijos šalyse valstybės vadovų funkcijos vertinamos tik kaip atstovaujamosios – reprezentacinės. Panašias galias turi parlamentinių respublikų vadovai – prezidentai. Tačiau prezidentinių (JAV, Meksika, ir kt.) bei pusiau prezidentinių (Prancūzija ir kt.) valstybių vadovai yra ryškūs vykdomosios valdžios atstovai ir dalyviai, turintys plačius įgaliojimus.
Valdžių padalijimo principas, kaip teisinės valstybės požymis numato, jog bet kurio pareigūno įgaliojimai priskirtini vienai iš trijų valdžių – leidžiamajai, vykdomajai arba teisminei. Valstybės vadovas, realizuodamas įgaliojimus, bendradarbiauja su visomis trimis valdžiomis. Prezidentai įstatymų kūrybos procese naudojasi veto teise, turi galimybę skirti teisėjus bei suteikti malonę nuteistiesiems.
Lietuvos Respublikos Prezidento įgaliojimų apimtys išdėstytos šalies Konstitucijoje, Prezidento įstatyme bei kituose norminiuose teisės aktuose.
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė buvo monarchija, kurios vadovas buvo Didysis Kunigaikštis. Taip Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vadovai buvo tituluojami nuo XII a. pirmosios pusės.
1918 metais vasario 16 dieną Lietuvos Taryba Vilniuje paskelbė Lietuvos nepriklausomybę. Vėliau ši institucija pasivadino Valstybės Taryba ir nuo 1918 metų pabaigos pradėjo valdyti nepriklausomybę atkūrusią Lietuvą. 1919 metais balandžio 4 dieną Valstybės Taryba įsteigė Prezidento instituciją ir išrinko Antaną Smetoną pirmuoju Lietuvos Prezidentu.
1920 metais gegužės 15 dieną Steigiamasis Seimas paskelbė Lietuvą demokratine Respublika. 1920 metais birželio 10 dieną paskelbta laikinoji Konstitucija, kurioje įtvirtinta nuostata, jog Respublikos Prezidentą renka Seimas. Iki tol, kol buvo išrinktas Prezidentas, jo...
Šį darbą sudaro 6195 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!