Lietuvos respublikos muitų sistema

ĮVADAS Temos aktualumas. Greitas gyvenimo tempas sąlygoja vis aukštesnę gyvenimo sferų intelektualizacijos, informacijos, išteklių įsisavinimo lygį. Vis svarbesnį vaidmenį mūsų gyvenime atlieka valstybė. Tačiau nacionalinė valstybė sunkiai suprantama be tarptautinės prekybos, todėl labai svarbų vaidmenį rinkos ir visuomenės apsaugos srityse atlieka Lietuvos muitinė. Ši institucija yra labai svarbi visose valstybėse. Vienas iš pagrindinių muitinės uždavinių yra būtinybė stiprinti kovą su terorizmu, organizuotu nusikalstamumu, muitinės apgavystėmis bei su tuo susijusiais nusikaltimais ir kitais Lietuvos muitinės veiklą reglamentuojančiais teisės aktų pažeidimais. Lietuvai tapus ES nare, muitinės veikla įgavo dar didesnę reikšmę. Europos Sąjungos valstybių narių muitinėms tenka svarbus vaidmuo užkertant kelią teroristiniams aktams bei kovojant su kontrabanda, pinigų plovimu, pornografijos platinimu, neteisėtu ginklų, narkotikų ir kitų draudžiamų ir ribojamų prekių gabenimu, tarptautinių sankcijų vykdymo pažeidimais ir tuo pat metu sudarant palankias sąlygas teisėtos tarptautinės prekybos plėtrai. Lietuvos muitinei tapus Europos Sąjungos nare, Lietuvos muitinės kaip muitų ir mokesčių administratoriaus vaidmuo ir atsakomybė pasikeitė, nes ji tapo atsakinga ne tik už Lietuvos valstybės biudžeto, bet ir už dalies Europos Sąjungos biudžeto surinkimą. Europos Sąjungos valstybių narių muitinės ir mokesčių administracijos yra atsakingos už šio biudžeto įplaukas sudarančių mokesčių – Europos Sąjungos tradicinių nuosavų išteklių surinkimą. Problema. Po įstojimo į Europos Sąjungą, labai pasikeitė muitinės vaidmuo: iš institucijos, kurios pagrindinė funkcija buvo rinkti mokesčius į valstybės biudžetą, ji tapo viena iš svarbiausių ES visuomenės apsaugos įrankių. Taigi nusprendėme nagrinėti kaip pasikeitė muitų sistema Lietuvai tapus ES nare. Darbo objektas – Lietuvos muitų sistema. Darbo tikslas – ištirti muitų sistemos pasikeitimus ir poveikį LR mokesčių sistemai bei ekonomikai. Darbo uždaviniai: • Išanalizuoti mokslinę literatūrą pasirinkta tema. • Įvertinus ES nuostatus, išnagrinėti Lietuvos muitų sistemos pokyčius. • Ištirti prekybos pokyčius su trečiosiomis šalimis, Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare. • Įvertinti LR muitinės veiklos strategiją ateinantiems metams. Tyrimo metodai Analizuojant teorinę medžiagą apie muitinės veiklą, buvo naudojamas bendramokslinis tyrimo metodas – mokslinės literatūros analizė, sintezė, abstrahavimas, indukcija, dedukcija. Atliekant empirinį tyrimą, buvo naudojamas kiekybinis tyrimo metodas – kiekybinė duomenų analizė , t.y. statistinio apdorojimo metodai, kurie leido palyginti tam tikrus veiksnius Lietuvos muitų sistemoje. Naudota literatūra Teorinėje darbo dalyje daugiausia naudotasi informacija, rasta internete, nes ji yra naujausia ir greičiausiai keičiama bei muitinės įstatymu. Analitinėje dalyje remtasi statistine medžiaga. Darbo struktūra Pirmoje dalyje supažindiname su muitų istorija, bendra muitinės veikla, jos struktūra. pateikiamos muitų rūšys. Apibūdinama Lietuvos muitų sistema, įstojus į Europos Sąjungą. Antrojoje dalyje nagrinėjama kaip pasikeitė Lietuvos muitų sistema, įstojus į Europos Sąjungą. Čia pateikiamas 2005 metų prekybos režimo pokyčių, kurie yra susiję su Lietuvos integracija į ES, įvertinimas Taip pat analizuojami atlikti tyrimai dėl prekybos pokyčių Lietuvai tapus ES nare su trečiosiomis šalimis. Trečiojoje dalyje pateikiama LR muitinės veiklos strategija ateinantiems metams. Darbą sudaro įvadas, 3 dalys, išvados. Pagrindinė darbo medžiaga aprašyta 25 puslapiuose, įskaitant 2 lenteles ir 3 paveikslus bei priedą. Naudota literatūra pateikta darbo pabaigoje. 1. LIETUVOS MUITŲ SISTEMA Muitai priklauso vienai iš seniausių mokesčių rūšių. Šis žodis kildinamas iš senovės rusų kalbos žodžio „myto“ ir reiškia mokestį, kuriuo apmokestinamos gėrybės, gabenamos per valstybės sieną. Šie mokesčiai mokėti senovės Egipte, Romos imperijoje, Graikijoje, Kinijoje (Žilėnas, 1997, p.69). Muitais apmokestindavo ne tik per valstybės sieną vežamas prekes, bet ir prekių judėjimą valstybės viduje tarp atskirų grafysčių. Muitinė yra svarbus valstybės biudžeto pajamų šaltinis. Muitas yra mokestis (piniginė prievolė valstybei) už importuojamas prekes į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją arba eksportuojamas iš šios teritorijos. Muito mokesčio subjektai yra juridiniai ir fiziniai asmenys, o mokesčio objektai – per LR sieną įvežamos ar išvežamos prekės. Muitai yra tokie mokesčiai, kuriais apmokestinamos per valstybės sieną vežamos prekės ar asmeninio vartojimo daiktai. Tai netiesioginiai mokesčiai (gyventojų arba vartojimo mokesčiai); jie labiau užgula vargingesnius gyventojų sluoksnius, nes šie, pirkdami būtinas vartojimo prekes, dėl muitų valstybei moka didesnę savo pajamų dalį. XX a. Lietuvos muitinių istorijos pradžia galima laikyti 1918 m. vasario 16 d., kai buvo paskelbta Lietuvos nepriklausomybė. Besikurianti Lietuva negalėjo sėkmingai egzistuoti be valdymo institucijų, tarp jų ir muitinių, nes reikėjo kontroliuoti valstybės sieną, neleisti išvežti iš šalies maisto produktų, neįleisti į šalį asmenų, nusiteikusių priešiškai Lietuvos nepriklausomybės atžvilgiu. Na, o 1990 m. kovo 11 d. Lietuvai paskelbus apie atkuriamą valstybingumą, nepriklausomybę atgavusiai šaliai buvo svarbu liudyti pasauliui, kad ji turi ir saugo valstybės sienas su kaimyninėmis šalimis, o jos ekonominė apsauga remiasi į valstybingumo pamatus ir jį įprasminančią instituciją – muitinę. Lietuva, atgavusi nepriklausomybę, ne tik kūrė ir tvirtino svarbiausias valstybės institucijas, bet ir netrukus ėmė rengtis naujam išbandymui – integracijai į Europos Sąjungą. ES bendrosios rinkos pagrindinis elementas yra muitų sąjunga, besiremianti laisvu prekių, asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimu. Remiantis muitų sąjunga panaikinami visi muitų mokesčiai tarp ES valstybių, o su trečiosiomis, nepriklausančioms ES, šalimis vykdoma bendra užsienio prekybos ir muitų politika. Todėl Lietuvai rengiantis narystei ES ypač dideli darbai teko muitinei. Reikėjo pertvarkyti administracinę struktūrą, įdiegti informacines sistemas, turinčias sąsajas su ES informacinėmis sistemomis, modernizuoti postus prie būsimų išorinių ES sienų, parengti teisės aktus, atitinkančius ES teisės nuostatas ir panašiai. Rengiantis Lietuvos narystei Europos Sąjungoje, 2002 metų liepos 1d. dešimt iki tol veikusių teritorinių muitinių buvo pertvarkytos į penkias, veikiančias didžiausiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje. 2004 m. Lietuvos muitinę sudarė Muitinės departamentas, 5 teritorinės muitinės (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio), Muitinės informacinių sistemų centras, Muitinės kriminalinė tarnyba, Muitinės mokymo centras ir Muitinės laboratorija. Muitinės struktūra pavaizduota 1 paveiksle. Iki Lietuvos įstojimo į ES dienos veikė 67 muitinės postai. Po gegužės 1 d. postų skaičius buvo optimizuotas, muitinė nutraukė veiklą dvišaliuose pasienio postuose, taip pat prie sienos su Lenkija ir Latvija, nuo gegužės 1 d. tapusios vidine ES siena. Šiuo metu muitinės sistemoje dirba apie 2,7 tūkst. tarnautojų. Europos Sąjungos vidaus rinką saugo mobilios pareigūnų grupės,  tikrinančios krovinius pagal išankstinę informaciją, ypatingas dėmesys skiriamas bendradarbiavimui su teisėtu verslu, skatinant greitą ir sklandžią užsienio prekybą. Šaltinis: http://www.cust.lt/lt/rubric?rubricID=423 1 pav. LR Muitinės sistema Nuo Lietuvos įstojimo į ES dienos muitinės procedūrų ir kitų muitinės sankcionuotų veiksmų atlikimą, muitų nustatymą, atleidimo nuo muitų atvejus ir tvarką, Lietuvos muitinės bendradarbiavimą su kitų ES valstybių narių muitinėmis, taip pat kai kuriuos kitus su muitinės veikla susijusius dalykus reglamentuoja Europos Bendrijos muitinės kodeksas, tiesiogiai taikomi Bendrijos muitinės kodeksą nustatantys Tarybos (EEB) bei jo įgyvendinimo nuostatas išdėstantys Komisijos reglamentai ir kiti ES muitų teisės aktai. Minėdama 85–mečio jubiliejų 2004 m. Lietuvos muitinė užbaigė vieną svarbiausių pastarojo dešimtmečio veiklos etapų – įsiliejo į darnią ES muitinių šeimą. Po gegužės 1-osios labai pasikeitė muitinės vaidmuo: iš institucijos, kurios pagrindinė funkcija buvo rinkti mokesčius į valstybės biudžetą, ji tapo viena iš svarbiausių ES visuomenės apsaugos įrankių. 1.1. Intrastato sistema Europos Sąjungoje iki 1993 m. pagrindinis užsienio prekybos statistikos informacijos šaltinis buvo muitinės deklaracijų duomenys. 1993 m. sausio 1 d., susiformavus bendrai Europos Sąjungos rinkai, buvo įdiegta nauja duomenų surinkimo sistema, pavadinta Intrastatu. Intrastato sistemos tikslas yra tiesiogiai iš įmonių rinkti duomenis apie prekybos srautus tarp Europos Sąjungos šalių narių. Nuo įstojimo į Europos Sąjungą dienos Lietuvoje taip pat buvo įdiegta Intrastato sistema. Lietuvos užsienio prekybos duomenys buvo išskaidyti į dvi dalis: Ekstrastatą ir Intrastatą. Ekstrastatas – duomenų apie Lietuvos prekybą su ne Europos Sąjungos valstybėmis surinkimo sistema. Jos pagrindinis duomenų šaltinis – muitinės deklaracijos (Bendrojo administracinio dokumento) duomenys. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 10 d. nutarimą Nr. 1086 "Dėl užsienio prekybos ir pridėtinės vertės mokesčio duomenų rinkimo tvarkos" (Žin., 2002, Nr. 72-3034) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą Nr. 1048 "Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 10 d. nutarimo Nr. 1086 "Dėl užsienio prekybos ir pridėtinės vertės mokesčio duomenų rinkimo tvarkos" pakeitimo"(Žin., 2003, Nr. 81(1)-3695) Lietuvoje Intrastato duomenų rinkimo ir kaupimo funkcijas atlieka Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos vyriausybės metodiškai vadovauja visiems darbams, susijusiems su Intrastato duomenų rinkimu, juos koordinuoja, rengia Lietuvos užsienio prekybos informaciją pagal Ekstrastato ir Intrastato sistemų surinktus duomenis. Intrastato tikslas yra teikti informaciją apie prekių srautus tarp Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos valstybių. Šie duomenys yra išsamus informacijos šaltinis valstybinėms institucijoms (Ūkio ministerijai, Žemės ūkio ministerijai, Finansų ministerijai ir kt.), privačioms firmoms ir organizacijoms, pavieniams asmenims planuojant gamybą, tiriant rinką, prognozuojant ir analizuojant Lietuvos ūkio raidą. Užsienio prekybos, tarp jos ir prekybos su ES šalimis narėmis, duomenys yra labai svarbūs Lietuvos bankui sudarant mokėjimų balansą ir nacionalines sąskaitas. Intrastato teikiama informacija plačiai naudojasi Europos Sąjungos institucijos (Europos Komisija, Europos centrinis bankas ir kt.) ir įvairios tarptautinės organizacijos. Europos Sąjungos Ministrų Taryba deklaravo, kad informacija apie prekybą tarp ES narių yra labai svarbi plėtojant bendrą rinką. Tarptautinės organizacijos, tokios kaip Jungtinės Tautos, Tarptautinis valiutos fondas, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, Pasaulio prekybos organizacija ir kt., taip pat plačiai naudojasi nacionalinių statistikos tarnybų teikiama informacija. 1.2. Užsienio prekybos reguliavimo priemonės Pagal Lietuvos Respublikos muitinės įstatymą, priimtą 2004m. balandžio 27 d. Nr. IX – 2183, Vilniuje, Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje gali būti taikomi šių rūšių muitai: 1. Antidempingo - taikytini, kai į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją importuojamos prekės, kurių eksporto kainos mažesnės už panašių prekių kainas, mokamas įprastomis verslo sąlygomis eksportuojančios valstybės rinkoje, ir dėl to atsiranda materialinė žala Lietuvos vietinei pramonei, tokios žalos vietinei pramonei grėsmė arba reali kliūtis kurti vietinę pramonę. Antidempingo muitų įvedimą ir taikymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos antidempingo įstatymas; 2. Kompensaciniai - taikytini, kai į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją importuojamos prekės, kurių gamybai arba eksportui tiesiogiai ar netiesiogiai buvo naudojama užsienio valstybės subsidija, jeigu jas importuojant gali būti padaryta žalos Lietuvos Respublikos interesams. Kompensacinis muitas neturi viršyti nustatyto subsidijų dydžio. Kompensaciniai muitai gali būti įvedami priėmus šių muitų įvedimą ir taikymą reglamentuojantį įstatymą. Šiuo metu jie taikomi PPO šalims narėms, prekybai su Baltarusija, Rusija, Kazachstanu, Uzbekistanu bei Vietnamu. 3. Protekciniai (apsaugos) - taikytini, kai į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją importuojamos prekės ir dėl to vietiniai gamintojai patiria juos žlugdančią užsienio įmonių konkurenciją. Protekciniai (apsaugos) muitai gali būti įvedami priėmus šių muitų įvedimą ir taikymą reglamentuojantį įstatymą. Tarifinio reguliavimo priemonės: • Muitai • Žemės ūkio mokesčiai, nustatyti įgyvendinant Bendrąją žemės ūkio politiką • Preferencinės tarifinės priemonės, taikomos pagal Bendrijos sutartis, sudarytas su atskiromis šalimis arba šalių grupėmis, užtikrinančiomis preferencinį tarifinį režimą • Preferencinės tarifinės priemonės, Bendrijos taikomos vienašališkai kai kurioms šalims, šalių grupėms ar teritorijoms • Autonominio suspendavimo priemonės, nustatančios kai kurių muitų ar mokesčių sumažinimą arba atleidimą/lengvatas, taikomos tam tikroms prekėms. Autonominis tarifų suspendavimas - tai muito, nustatyto bendruoju muitų tarifu, taikymo sustabdymas tam tikram laikotarpiui (prekių kiekis neribojamas, taikoma visiems importuotojams visokios kilmės prekėms). Preferencinis tarifų suspendavimas - tai preferencinio muito taikymo sustabdymas tam tikram laikotarpiui (prekių kiekis neribojamas, taikoma visiems importuotojams preferencinės kilmės prekėms). Šalis – ES narė (o dabar ir šalis – kandidatė) turi teisę prašyti suspenduoti muitus tam tikroms prekėms arba nustatyti tarifines kvotas tam tikroms prekėms, panaikinti muitų suspendavimą arba tarifines kvotas (jeigu Lietuvos ūkio subjektai gamina tokias prekes, kurių importui muitai suspenduoti arba tarifinės kvotos nustatytos). Tarifinė kvota -tam tikram laikotarpiui tam tikram prekių kiekiui nustatyto mažesnio muito, negu kad nustatyta muitų tarifu, taikymas. Bendrasis muitų tarifas1 1. Bendrieji muitai: • konvenciniai (“įšaldyti” PPO); • autonominiai (nurodomi tarife, kai jie mažesni už konvencinius arba kai tam tikroms šalims taikomi didesni už konvencinius muitai); 2. Žemės ūkio išlyginamieji mokesčiai (taikomi vietoj muitų arba kartu su muitais); 3. Muitų suspendavimas (tai muito taikymo sustabdymas tam tikram laikotarpiui); 4. Tarifinės kvotos; 5. Viršutinės ribos. Europos Bendrijų Muitų tarifo struktūra yra tokia: • Kombinuotoji nomenklatūra (Combined nomenclature - CN); • Bet kuri kita nomenklatūra, sudaryta remiantis CN arba papildo ją subpozicijomis, įvedamomis siekiant taikyti Bendrijos specifines prekybos politikos nuostatas. Pavyzdžiui, remiantis CN yra sudaryta TARIC nomenklatūra ir Eksporto išmokų nomenklatūra; • Muitai ir kiti mokesčiai, taikomi prekėms, klasifikuojamoms pagal CN. Europos Sąjungoje tarifinio užsienio prekybos reguliavimo priemonių taikymui užtikrinti yra sukurta TARIC sistema, kuri leidžia: • centralizuoti užsienio prekybą reglamentuojančių ES teisės aktų taikymo instrumentą; • užtikrinti vienodą teisės aktų taikymą visose šalyse-narėse. Tai duomenų bazė, kurioje pateikta apibendrinta informacija apie ES taikomas tarifinio reguliavimo priemones. Ji savarankiško teisinio statuso neturi, tačiau naudojama visose ES valstybėse narėse. Lietuvos Respublikos integruotas tarifas LITAR yra informacijos apie ES bei nacionalinius muitus ir mokesčius bei kai kuriuos draudimus ir apribojimus rinkinys, sudarytas ir tvarkomas kaip kompiuterinė duomenų bazė. Integruotą tarifą sudaro Europos Bendrijos integruoto tarifo TARIC duomenys, papildyti duomenimis apie muitinės administruojamus mokesčius (akcizą ir PVM). LITAR yra instrumentas, skirtas ES tarifinės ir kai kurios netarifinės informacijos bei nacionalinių mokesčių (akcizo bei PVM) tarifų informacijos paieškai, tačiau kompiuterinė duomenų bazė nėra teisės aktas, todėl LITAR neturi savarankiško teisinio/juridinio statuso. LITAR yra vienintelė tarifinės informacijos saugykla, iš kurios, kaip iš vienintelio šaltinio, ši informacija yra teikiama muitinės deklaracijų apdorojimo sistemai bei per internetą, visiems tarifinės informacijos vartotojams – valstybės institucijoms bei verslo visuomenei.2 Integruoto tarifo struktūra 1. Devynženklis prekės kodas; 2. Prekės aprašas; 3. Matavimo vienetas. Kitos užsienio prekybos reguliavimo priemonės: • Antidempingo priemonės • Protekcinės priemonės • Kompensacinės priemonės • Kiekybiniai apribojimai • Netarifiniai apribojimai (veterinariniai, fitosanitariniai, standartai, produktų saugos priemonės ir pan.) • Atsakomosios priemonės • Priemonės, įvedamos kaip sankcijos pagal Jungtinių Tautų sprendimus. PPO/GATT yra tarptautinės prekybos reguliavimo karkasas visoms PPO šalims-narėms. Todėl ES prekybos politika, visų pirma, remiasi GATT nuostatomis. Prekyba su Japonija, Australija, N.Zelandija, JAV ir Azijos šalimis remiasi PPO/GATT principais. Specialių susitarimų nėra. Kol Kinija nebuvo PPO nare, buvo taikomi kiekybiniai apribojimai importuojamiems kiniškiems tekstilės gaminiams ir namų apyvokos prekėms. Šiuo metu jie jau nebetaikomi. Individualūs partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimai su buvusiomis Sovietų Sąjungos šalimis nesuteikia preferencijų, tačiau joms taikoma didžiausio palankumo prekyboje principas, kiekybinių apribojimų panaikinimas. Šie susitarimai laikytini nepreferenciniais susitarimais tačiau laikomasi PPO/GATT principų. Tekstilės importas iš Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos ir Uzbekistano yra ribojamas eksporto kvotomis; savo ruožtu ES taiko importo ribojimą kvotomis. Taip pat ES prekybos politika formuojama ir vienašališkų sprendimų bei dvišalių ar daugiašalių susitarimų pagrindu. Šiuo metu Lietuva yra pasirašiusi Laisvosios prekybos sutartis, Lomės sutartį, sutartį su Viduržemio jūros baseino šalimis, bendradarbiavimo sutartį su Meksika, ekonominio bendradarbiavimo sutartį su Argentina, Brazilija, Paragvajumi ir Urugvajumi (Mercosur sutartis). 2. MUITŲ ĮTAKOS POKYČIAI LIETUVOJE Iki Lietuvai tampant Europos Sąjungos nare, muitų politikos keliamos problemos Lietuvos ekonomikai buvo vienos iš daugelio diskutuotinų klausimų. Verslininkų nuomone, muitai buvo stabdis į klestintį verslą, jie neleido laisvai vystytis prekybai, įmonių veiklai, trukdė žmonių gerovės augimui. Tačiau valdininkai negalėjo išspręsti problemų taip, kad verslininkai būtų visiškai patenkinti. Jie ieškojo abipusės naudos. Šioje dalyje nagrinėsime kaip pasikeitė Lietuvos muitų sistema, įstojus į Europos Sąjungą. Taip pat čia pateikiamas 2005 metų įvertinimas apie prekybos režimo pokyčius, kurie yra susiję su Lietuvos i integracija į ES. 2.1. Lietuvos muitų sistema, įstojus į Europos Sąjungą Nuo 2004 m. gegužės 1 d. tarp Lietuvos ir kitų ES šalių neliko muitų sienos. ES veikiančioje muitų sąjungoje ji priėmė įsipareigojimus. Po naujų šalių įstojimo į ES išsiplėtė bendroji rinka, kurios pagrindas – laisvas prekių judėjimas. Todėl vežant prekes per ES šalis nereikia atlikti jokių muitinės procedūrų, pateikti importo ar eksporto deklaracijų. Kroviniai gabenami tik su tam tikrais transporto ir prekybos dokumentais. Su šalimis, kurios nepriklauso ES, visos ES valstybės narės prekiauja pagal vienodas taisykles. Esant Pasaulio prekybos organizacijos nare, realiai yra taikomi tik protekciniai (apsaugos) muitai ir kompensaciniai muitai. Pastarieji nukreipti prieš ES šalis, kurios subsidijuoja savo eksportą (dažniausiai žemės ūkio produkciją). Valstybės narės trečiųjų šalių prekėms taiko Bendrąjį muitų tarifą ir vykdo bendrą prekybos politiką. Muitinė, taikydama muitus ir kitus jos administruojamus mokesčius, bendrosios žemės ūkio politikos priemones bei muitinės kompetencijai priskirtus importo, eksporto ir tranzito draudimus bei apribojimus, vadovaudamasi Bendrojo muitų tarifo reglamentu naudoja Lietuvos Respublikos integruotą tarifą. Integruotas tarifas yra informacijos apie minėtus muitus, mokesčius, draudimus ir apribojimus rinkinys, sudarytas ir tvarkomas kaip kompiuterinė duomenų bazė. Integruotą tarifą sudaro Europos Bendrijos integruoto tarifo (TARIC) duomenys, papildyti Muitinės departamento generalinio direktoriaus nustatytais duomenimis apie muitinės administruojamus mokesčius ir (arba) muitinės kompetencijai priskirtus importo, eksporto ir tranzito draudimus bei apribojimus3. Tarifinis importo ir eksporto reguliavimo priemonių taikymas nustatomas vadovaujantis Bendrijos Muitinės kodeksu. ES Muitinės kodeksas – tai muitų teisės normų rinkinys, reglamentuojantis muitų politikos įgyvendinimą. Tai bendra Muitų Sąjungos teisinė bazė, pagrįsta bendromis taisyklėmis ir įsipareigojimais visoms ES šalims narėms. Pradėjus taikyti ES Muitinės kodeksą bei jo įgyvendinimą reglamentuojančius teisės aktus, pokyčiai nebuvo dideli, kadangi jau anksčiau Lietuvos muitų teisė buvo suderinta su ES muitų teise. Didžiausią poveikį pajuto muitinės administracija (administracinių gebėjimų, infrastruktūros ir informacinių sistemų srityje), taip pat muitinės tarpininkai (sumažėjusios muitinės formalumų apimtys). Silpniausias poveikis – prekių importuotojams, eksportuotojams, vežėjams, ekspeditoriams. Kartu su įstojimu i ES, Lietuva prisijungė prie Europos Bendrijos tranzito sistemos, apimančios Bendrąjį, Bendrijos ir TIR tranzitą. Bendrojo tranzito procedūra taikoma prekėms, gabenamoms tarp ES ir ELPA (Europos laisvosios prekybos asociacija) šalių: Islandijos, Norvegijos, Šveicarijos, Lichtenšteino. Bendrijos tranzitas vykdomas remiantis Bendrijos muitinės kodeksu, kai prekės gabenamos ES muitų teritorijoje. 1 lentelėje pavaizduota, kad Lietuvai esant ES nare, muitinė surenka mažiau mokesčių, nes trečiųjų šalių muitai patenka ne į Lietuvos, o į ES biudžetą. Tai reiškia, jog visos Europos Sąjungos valstybės surenka muitus į vieną centralizuotą fondą, iš kurio šios lėšos yra paskirstomos. 25 procentai visų surinktų lėšų skiriama mokesčių administravimo išlaidoms ir grąžinama juos surinkusiai valstybei. Tačiau didesnę dalį lėšų Lietuva gauna iš struktūrinių fondų. Prekyboje su Europos Sąjungos šalimis nebėra jokių muitų. Liko tik PVM ir akcizai. 1 lentelė Valstybės biudžeto pajamos RODIKLIAI 2003 m. 2004 m. Valstybės biudžeto pajamos, mln. Lt 9 625 11 794 Pajamos iš muitinės administruojamų mokesčių, mln. Lt* 4 522 3 601 Lyginamasis svoris, proc. 47 31 Šaltinis: http://www.cust.lt * iš viso muitinės surinktų mokesčių bei perduotų kontroliuoti VMI akcizų ir PVM suma. Įvertinant narystės sąlygotus pasikeitimus pagal valdymo lygius, didžiausią poveikį pajuto centrinė muitinės administracija – Muitinės departamentas. Į centrinę muitinės administraciją buvo priimta nemažai naujų darbuotojų, nes gerokai padidėjo su naryste ES susijusio darbo apimtys. Dabar vis svarbesnė tampa darbuotojų kvalifikacija, geras ES teisės aktų žinojimas, užsienio kalbų mokėjimas, asmeniniai kontaktai su Europos Komisijos ekspertais. Lietuvos muitinė atlieka vis svarbesnį vaidmenį rinkos ir visuomenės apsaugos srityse (intelektualinės nuosavybės teisių apsaugos, aplinkosaugos, prekių apsaugos). Didžioji dalis ekspertų, tarp jų ir LLRI teisės ekspertas Remigijus Šimašius, visada manė, jog muitai, kol ji dar nebuvo panaikinti – buvo problemų šaltinis, ir įžvelgė tik neigiamą jų poveikį: jie trukdo verslui, prekybai, efektyviam išteklių pasiskirstymui. Neretai Lietuvos valdžia buvo kaltinama tuo, kad nepakankamai gynė vietos gamintojus, nesugebėjo pažaboti kontrabandos. Kita vertus, žmonės piktinosi, kad dėl didinamų muitų augo kainos, mažėjo prekių pasirinkimas, muitinės sistemoje buvo netvarka. Muitai ribojo ūkio plėtrą, mažino efektyvumą ir galimybes geriau patenkinti vartotojų poreikius. Išnykus muitams atsivėrė platesnės galimybės plėtoti verslą, prekybą. Tai įpareigojo vietinius gamintojus gaminti kokybiškesnes prekes, kad jos būtų konkurencingos bendrojoje rinkoje. Gyventojai (vartotojai) gali laisvai judėti per šalių sienas, sumažėjo prekių gamybos ir transporto išlaidos, sutrumpėjo prekių pristatymo trukmė visoje Bendrijoje. Kartu su prekybos techninių kliūčių panaikinimu tai palengvino eksportą ir paskatino ekonomikos sektorių veiklą ir plėtrą. Vartotojai įgijo galimybę pasirinkti prekes ir paslaugas palankiausiomis kainomis, padidėjo pasiūlos įvairovė. 2.2. Prekybos režimo pokyčių, Lietuvai tapus ES nare, su trečiosiomis šalimis 2005 metų įvertinimas Lietuvai tapus ES nare, įvyko šiokių tokių pokyčių užsienio prekybos srityje. Atlikus tyrimą, gauti duomenys leidžia daryti tam tikrus apibendrinimus bei išvadas, susijusias su Lietuvos užsienio prekybos režimo, Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, pasikeitimu: identifikuoti prekes, kurių importas bei eksportas, Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, susiduria su didžiausiais pokyčiais, identifikuoti užsienio valstybes (Lietuvos užsienio prekybos partneres), su kuriomis prekybos pokyčiai yra didžiausi, su kuriomis mažiau reikšmingi ir panašiai. Lietuvos įstojimas į Europos Sąjungą lemia pakankamai žymius Lietuvos užsienio prekybos su Rusija, JAV, Ukraina, Baltarusija, Japonija, Kinija ir Kazachstanu (pagrindinėmis Lietuvos užsienio prekybos partnerėmis iš trečiųjų šalių tarpo) pokyčius, tačiau pažymėtina, kad Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą įtaka importui iš šių šalių yra ženkliai didesnė nei įtaka eksportui į šias šalis, t.y. importo pokyčiai (tiek absoliutinės, tiek santykinės reikšmės) yra reikšmingesni nei eksporto pokyčiai. Pagrindinės to priežastys yra šios: • Europos Sąjungos bei Lietuvos taikomi muitai importui iš minėtų valstybių skiriasi ženkliai, tuo tarpu užsienio valstybių muitų, taikomų Europos Sąjungos ir Lietuvos prekių eksportui į šias šalis, skirtumai yra ne tokie ženklūs (išskyrus Ukrainos atveju) arba jų iš viso nėra, t.y. daugeliu atvejų Lietuvos eksportuotojai, Lietuvai įstojusi į Europos Sąjungą, į kitas šalis prekes eksportuoja tokiomis pat sąlygomis, kaip ir iki įstojimo; • Lietuvos importo iš Rusijos, JAV, Ukrainos, Baltarusijos, Japonijos, Kinijos ir Kazachstano apimtys sudaro kelis kart didesnę dalį (apie 33% viso importo), nei eksporto į šias šalis apimtys (apie 13% viso lietuviškos kilmės prekių eksporto). Ypatingai ženklūs pokyčiai yra importui (taip pat eksportui į Ukrainą) tų prekių, kurioms Europos Sąjunga (eksporto į Ukrainą atveju – Ukraina) taiko specialius muitus, kurių dydis priklauso ne nuo įvežamos prekės muitinės vertės (arba ne tik nuo šios vertės), bet nuo įvežamos prekės kiekio. Tai liečia visų pirma žemės ūkio produkciją (su tam tikromis išimtimis). Dėl šio muitų politikos skirtumo didelė dalis prekių (pavyzdžiui, javų, pieno miltelių, tešlos gaminių, mėsos, variklių benzino importas), kurių importas (eksportas) buvo vykdomas deklaruojant pakankamai žemą prekės muitinę vertę, Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, susiduria su ženkliais pokyčiais, atskirais atvejais galimas „pabrangimas“ siekia 300 ir daugiau procentų nuo importuojamos (eksportuojamos) prekės vertės. 2.2.1. Importo pokyčiai Apibendrinti importo režimo pokyčių duomenys pateikti 1 lentelėje. 2 lentelė Apibendrinti importo režimo pokyčių duomenys Valstybė Importas (tūkst.Lt) Nagrinėta prekių (tūkst.Lt) Dalis (%) Absoliutinis pokytis (tūkst.Lt) Santykinis pokytis (%) Absoliutinis pokytis pritaikius BPS (tūkst.Lt) Santykinis pokytis pritaikius BPS (%) + - + - Balansas + - + - Balansas Rusija 6070674.7 1381561.4 22.76% 44797.7 -4231.1 3.24% -0.31% 2.93% 27702.5 -4305.6 2.01% -0.31% 1.70% JAV 811779.2 228741.2 28.18% 33757.4 -284.2 14.76% -0.12% 14.63% 33757.4 -284.2 14.76% -0.12% 14.63% Ukraina 466243.0 124477.1 26.70% 23760.4 -124.3 19.09% -0.10% 18.99% 20712.5 -157.5 16.64% -0.13% 16.51% Baltarusija 424239.9 229106.7 54.00% 32345.0 -6290.9 14.12% -2.75% 11.37% 28432.2 -6919.4 12.41% -3.02% 9.39% Japonija 609926.9 437656.7 71.76% 38627.6 0.0 8.83% 0.00% 8.83% 38627.6 0.0 8.83% 0.00% 8.83% Kinija 673602.6 247247.1 36.71% 23852.6 -2353.5 9.65% -0.95% 8.70% 19333.4 -2527.9 7.82% -1.02% 6.80% Kazachstanas 400544.6 378489.5 94.49% 25242.2 0.0 6.67% 0.00% 6.67% 24501.1 0.0 6.47% 0.00% 6.47% Viso 9457010.9 3027279.7 32.01% 222382.9 -13284.0 7.35% -0.44% 6.91% 193066.7 -14194.6 6.38% -0.47% 5.91% Šaltinis: http://www.ukmin.lt Kaip galime matyti iš 2 lentelės ir 2 paveikslo, Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare importo „pabrangimas“ yra ženkliai didesnis nei „atpigimas“, t.y. tų importuojamų prekių, kurioms taikomi muitai padidėjo, importo dalis tapo ženkliai didesnė. Tyrime nagrinėtų prekių importo „pabrangimas“ – 193 mln. Lt, „atpigimas“ – 14 mln. Lt. Pagrindinė tokio skirtumo priežastis – Europos Sąjungos taikomi importo muitai daugeliu atvejų yra didesni, nei į Lietuvą importuojamoms prekėms šiuo metu taikomi Lietuvos importo muitai. Šaltinis: sukurta autorių pagal http://www.ukmin.lt 2 pav. Lietuvos ir ES importo muitų skirtumas vertine išraiška Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, tyrime nagrinėtų prekių importas vidutiniškai „pabrango“ 5,9%. Būtina pažymėti, kad šis dydis neparodo viso importo iš nagrinėtų šalių „pabrangimo“, kadangi kitų prekių, kurių importas sudaro dagiau kaip trečdalį (68,0%) viso importo iš nagrinėtų šalių, importo muitų pokyčio nebūtų arba jo vertinė išraiška 2005 m. importo statistiniais duomenimis būtų mažesnė kaip 50 tūkst. Lt (tyrime šių prekių importo režimo pasikeitimas nebuvo nagrinėjamas); iš to galima teigti, kad bendra viso importo iš nagrinėjamų šalių pokyčio reikšmė būtų ženkliai mažesnė. Pažymėtina, kad Europos Sąjungos Bendrosios preferencijų sistemos taikymas sumažina numatomą importo „pabrangimą“ vidutiniškai apie1% importo vertės. Lyginant importo iš atskirų nagrinėtų šalių pokyčius, visų pirma išsiskiria Japoniškos kilmės prekių importo „pabrangimas“ (dėl Europos Sąjungos muitų, taikomų įvežamoms transporto priemonėms), kurio vertinė išraiška – 38,6 mln. Lt. Taip pat ženklus „pabrangimas“ yra ir importuojamoms JAV prekėms – 33,8 mln. Lt. Rusiškos kilmės prekių importo (nors šio importo 2004 m. apimtys vidutiniškai 10 kartų viršijo importo iš kitų nagrinėtų šalių apimtis) „pabrangimas“ tesudaro 27,7 mln. Lt (t.y. jis gerokai mažesnis už prekių importo iš Japonijos ir JAV pabrangimą). Reiktų pažymėti, kad rusiškos kilmės prekių „pabrangimą“ ženkliai sumažina Europos Sąjungos preferencijos, taikomos pagal Bendrąją preferencijų sistemą. Netaikant Bendrosios preferencijų sistemos importas iš Rusijos pabrangtų 44,8 mln. Lt. Nagrinėjant baltarusiškos kilmės prekių importo pokyčius, atkreiptinas dėmesys, kad čia palyginus nemažas tam tikrų baltarusiškų prekių importo „atpigimas“ – 6,9 mln. Lt. Tyrime neidentifikuotos iš Japonijos bei Kazachstano importuojamos prekės, kurios Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą „atpigo“. Importuojamų iš JAV bei Ukrainos prekių „atpigimas“ yra nereikšmingas. Importo iš Kinijos pokyčiai išsiskiria tuo, jog prekių, importuojamų iš Kinijos, „pabrangimą“ pakankamai ženkliai padidina kiniškos kilmės prekėms Europos Sąjungos taikomi antidempingo muitai. Tyrime identifikuotos (žr. 3 pav.) net 7 į Lietuvą 2005 m. gausiai importuotų prekių pozicijos, kurioms Europos Sąjunga taiko antidempingo muitus, tokiu būdu ženkliai „pabranginant“ šių prekių importą. Šaltinis: sukurta autorių pagal http://www.ukmin.lt 3 pav. Lietuvos ir ES importo muitų skirtumas vertine išraiška (pagal importuojančias valstybes) Nagrinėjant santykinius importo iš atskirų šalių pokyčius, išsiskiria importas iš Ukrainos ir JAV. Čia „pabrangimas“ gerokai viršija 10% (tyrime nagrinėto importo iš Ukrainos vidutinis pokytis – 16,5% „pabrangimas“, iš JAV – 14,6% „pabrangimas“). Išskirtinos rusiškos kilmės prekių importo pokyčių santykinės reikšmės. Kadangi rusiškos kilmės prekių importo apimtys yra didelės (6070,6 mln. Lt), o pokyčiai nėra labai dideli, tyrimo duomenimis gautas santykinis nagrinėto importo iš Rusijos „pabrangimas“ tėra 1,7%. Kitų valstybių tyrime nagrinėtas importas į Lietuvą tyrimo duomenimis „pabrango“ vidutiniškai 6,5-10%. Importo iš Baltarusijos pokyčio vidutinę reikšmę ženkliai sumažina pakankamai didelė „atpigusio“ importo dalis. 2.2.2. Eksporto pokyčiai Remiantis tyrimo duomenimis galima teigti, kad didžiausi lietuviškos kilmės prekių eksporto režimo pokyčiai yra eksportui į Ukrainą. Pagrindinė to priežastis – Lietuvos ir Ukrainos susitarimo dėl laisvos prekybos denonsavimas, kurio pasekoje Ukraina nustojo importui iš Lietuvos taikyti preferencinius muitus. Visas eksportas į Ukrainą vidutiniškai „pabrango“ apie 12,82% („pabrangsiančių“ prekių „pabrangimas“ svyruoja nuo 5% iki 370%). Iš likusių tyrime nagrinėtų šalių išskirtinas eksportas į JAV. Atskirų prekių eksportas į JAV „pabrango“ dėl to, kad lietuviškos kilmės prekėms JAV taiko preferencijas (pagal JAV taikomą Bendrąją preferencijų sistemą). Kadangi eksporto į JAV apimtys yra nemažos, susidaro 2,59 mln. Lt visų tyrime analizuotų prekių eksporto „pabrangimas“, tačiau santykinis eksporto į JAV pabrangimas nėra didelis – 0,5% (atskiroms nagrinėtoms prekėms pokytis neviršija 10%). Lietuviškos kilmės prekių eksporto į Rusiją bei Baltarusiją režimo pokyčių nėra, kadangi tiek lietuviškos kilmės prekių įvežimui, tiek Europos Sąjungos prekių įvežimui minėtos valstybės taiko tuos pačius muitų tarifus. Lietuviškos kilmės prekių eksporto į Japoniją, Kiniją bei Kazachstaną apimtys nėra didelės, todėl reikšmingų eksporto į šias šalis pokyčių, Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, nėra. Analizuojant tyrimo metu gautus duomenis, būtina atsižvelgti į tam tikrus aspektus (tyrimo specifika, tiriamo objekto sudėtingumas, neapibrėžtumas ir pan.), sąlygojančius tyrimo rezultatų tikslumą bei galimus nukrypimus: • šiame tyrime nevertinama daugelio netarifinių priemonių taikymo įtaka užsienio prekybos pokyčiams, Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare (tokio vertinimo praktiškai nėra galimybių atlikti dėl šių priemonių gausos, jų poveikio neapibrėžtumo ir pan.). Tačiau reikia pripažinti, kad atskirais atvejais tam tikrų netarifinių priemonių pasikeitimas gali turėti lemiamą įtaką vienos ar kitos prekės eksporto ar importo augimui ar sumažėjimui; • tyrime nebuvo analizuojamos prekės, kurių importo ar eksporto apimtys nebuvo didelės. Praktikoje gali būti atvejų, kuomet dėl muitų pokyčių (muitų sumažėjimo ar kitokio užsienio prekybos liberalizavimo) prekyba šiomis prekėmis gali išaugti ir šis pokytis gali būti pakankamai reikšmingas; • didelė dalis užsienio prekybos tarifinių bei netarifinių priemonių yra laikino pobūdžio: šiuo metu taikomos vienos priemonės, tačiau pakankamai greitai jos gali būti pakeistos ir dėl to jų įtaka užsienio prekybai iš esmės gali keistis. 3. LR MUITINĖS VEIKLOS STRATEGIJA Integracija į ES ir NATO, auganti tarptautinio terorizmo ir organizuoto nusikalstamumo grėsmė, vykstantys globalizacijos procesai bei informacinių technologijų plėtra lemia sparčius Lietuvos politinio, ekonominio, socialinio ir kultūrinio gyvenimo pokyčius. Visa tai didina valstybės strateginio valdymo reikšmę visose valdymo srityse. Lietuvos Respublikos muitinės išoriniai ir vidiniai aplinkos pokyčiai turi svarbią įtaką jos strateginei ir taktinei veiklai. Todėl iškilo poreikis parengti naują Lietuvos Respublikos muitinės veiklos strategiją. Lietuvos Respublikos muitinės veiklos strategija 2005 – 2010 metams parengta vadovaujantis Europos Komisijos bei Pasaulio muitinių organizacijos dokumentais bei atsižvelgiant į nacionalinius dokumentus. Ši strategija – tai Lietuvos muitinės veiklos gairės, apimančios laikotarpį iki 2010 metų, – kelias į modernią Lietuvos muitinę, palankiai vertinamą visuomenės, patikimą kitų valstybių muitinių partnerę. Šioje strategijoje Lietuvos muitinė ypač didelį dėmesį skiria verslo aplinkos sąlygų gerinimui bei Lietuvos konkurencingumo ES didinimui, rinkos ir visuomenės apsaugai bei efektyviam mokesčių administravimui. Lietuvos muitinės vizija – lanksti, skaidri, efektyvi ir patikima, į geriausią ES valstybių muitinių patirtį orientuota valstybės institucija, sauganti visuomenę nuo neteisėtos tarptautinės prekybos daromos žalos ir sudaranti palankias sąlygas verslo plėtrai4. LR muitinės strateginiai tikslai yra šie5: • rinkos ir visuomenės apsaugos bei mokesčių administravimo srityje – apsaugoti rinką ir visuomenę nuo neteisėtos tarptautinės prekybos daromos žalos, efektyviai kovoti su vengimu mokėti mokesčius, tobulinti mokesčių apskaitą, gerinti jų surinkimą, užkirsti kelią muitų teisės aktu pažeidimams bei kitai nusikalstamai veiklai. • santykių su muitinės aplinka srityje – sudaryti palankias sąlygas verslo plėtrai, rengti nacionalinius muitų teisės aktus, atstovauti Lietuvos interesams rengiant ES muitų teisės aktus, efektyviai bendradarbiauti su kitomis Lietuvos Respublikos institucijomis, ES institucijomis, kitų valstybių muitinėmis ir tarptautinėmis organizacijomis, teikti visuomenei operatyvią ir kokybišką informaciją apie savo veiklą. • organizacijos plėtros srityje – siekti, kad Lietuvos muitinė taptų efektyviai dirbančia, gebančia greitai adaptuotis, lanksčia ir konkurencinga organizacija. IŠVADOS Atlikus darbą, galima pateikti šias išvadas: 1. Po įstojimo į ES, Lietuvos muitinę sudaro Muitinės departamentas, 5 teritorinės muitinės (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio), Muitinės informacinių sistemų centras, Muitinės kriminalinė tarnyba, Muitinės mokymo centras ir Muitinės laboratorija. 2. Šiuo metu muitinės sistemoje dirba apie 2,7 tūkst. tarnautojų. 3. Tarifinio reguliavimo priemonės: • Muitai (antidempingo, kompensaciniai, protekciniai). • Žemės ūkio mokesčiai, nustatyti įgyvendinant Bendrąją žemės ūkio politiką. • Preferencinės tarifinės priemonės, taikomos pagal Bendrijos sutartis, sudarytas su atskiromis šalimis arba šalių grupėmis, užtikrinančiomis preferencinį tarifinį režimą. • Preferencinės tarifinės priemonės, Bendrijos taikomos vienašališkai kai kurioms šalims, šalių grupėms ar teritorijoms. • Autonominio suspendavimo priemonės, nustatančios kai kurių muitų ar mokesčių sumažinimą arba atleidimą/lengvatas, taikomos tam tikroms prekėms. 4. Po 2004 m. gegužės 1 d. Tarp valstybių narių neliko mitų sienos. Jos trečiųjų šalių prekėms taiko Bendrąjį muitų tarifą ir vykdo bendrą prekybos politiką. Tarifinis importo ir eksporto reguliavimo priemonių taikymas nustatomas vadovaujantis Bendrijos Muitinės kodeksu. 5. Muitų panaikinimo privalumai: • gyventojai (vartotojai) gali laisvai judėti per šalių sienas, sumažėjo prekių gamybos ir transporto išlaidos, sutrumpėjo prekių pristatymo trukmė visoje Bendrijoje; • kartu su prekybos techninių kliūčių panaikinimu tai palengvino eksportą ir paskatino ekonomikos sektorių veiklą ir plėtrą. Vartotojai įgijo galimybę pasirinkti prekes ir paslaugas palankiausiomis kainomis, padidėjo pasiūlos įvairovė. 6. Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, tyrime nagrinėtų prekių importas iš Rusijos, JAV, Ukrainos, Baltarusijos, Japonijos, Kinijos, Kazachstano vidutiniškai „pabrango“ 6,5 - 10%. 7. Nagrinėjant baltarusiškos kilmės prekių pokyčius, matomas palyginus nemažas tam tikrų baltarusiškų prekių importo “atpigimas“ – 6,9 mln.Lt. 8. Prekių, importuojamų iš Kinijos „pabrangimą“ pakankamai ženkliai padidina kiniškos kilmės prekėms Europos Sąjungos taikomi antidempingo muitai. 9. Didžiausi lietuviškos kilmės prekių eksporto režimo pokyčiai pastebimi eksportui į Ukrainą. Pagrindinė to priežastis – Lietuvos ir Ukrainos susitarimo dėl laisvos prekybos denonsavimas, kai Ukraina nustojo importui iš Lietuvos taikyti preferencinius muitus. LITERATŪRA 1. Lietuvos Respublikos Muitinės įstatymas, 2004 m. balandžio 27 d. Nr. IX-2183, Vilnius 2. ŠIMAŠIUS, Remigijus. Muitai trukdo žmonių gerovei [interaktyvus] Lietuvos laisvosios rinkos instituto leidinys. [žiūrėta 2006 m. gegužės mėn.]. Prieiga per internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!