Lietuvos raudonoji knyga (referatas)

Seniai pasaulyje ieškoma būdų, kaip sustabdyti augalų ir gyvūnų rūšių nykimą arba šį procesą bent prognozuoti bei valdyti. Mat iki šiol daugelis rūšių išnyko net nežinant, neįtariant joms grėsusio pavojaus. Apie praradimą sužinota tik sunaikinus paskutinį rūšies individą (tauras, Stelerio karvė) ar populiaciją arba peržengus kritinę ribą, aki rūšies išgelbėti jau neįmanoma. Imta registruoti retesnes bei pastebimai nykstančias rūšis, stebėti jų populiacijų būklę, gausumo mažėjimo tendencijas, ieškoti rūšių retėjimo priežasčių ir būdų joms pašalinti. Taip Tarptautinės gamtos ir gamtos išteklių apsaugos sąjungos, jos retų ir nykstančių rūšių komisijos buvo sumanyta ir 1966m. pradėta spausdinti Raudonoji knyga. Šios Knygos tomuose kaupiama informacija apie retas ir nykstančias žinduolių, paukščių, varliagyvių, roplių, gėlųjų vandenų žuvų, kitų gyvūnų, taip pat augalų rūšis.
Pasaulio raudonoji knyga – ne įstatymas, ne tarptautinė konvencija, kurių privaloma laikytis. Tai tik informacinio bei rekomendacinio pobūdžio dokumentas. Vis dėlto Knygos veiksmingumas ir moralinis poveikis – labai dideli. Šalis, kurioje dar išlikusi į Knygą įrašyta rūšis, morališkai atsako už šios rūšies išsaugojimą žmonijai, ateities kartoms.
Apie specialius retų ir nykstančių rūšių sąrašus Lietuvoje pradėta galvoti 1959m., kada buvo priimtas pirmasis Gamtos apsaugos įstatymas.
Gamtos apsaugos komiteto siūlymu 1976m. tuometinė Lietuvos TSR Ministrų Taryba įsteigė Lietuvos TSR raudonąją knygą, patvirtino šios knygos tvarkymo nuostatus. Knyga išspausdinta 1981m. (papildomas tiražas išleistas 1984m.). Į Lietuvos TSR raudonąją knygą įrašyta 41 gyvūnų (žinduolių, paukščių, roplių, varliagyvių ir vabzdžių) rūšis ir visa kamanių gentis, taip pat 30 aukštesniųjų augalų rūšių. Lietuvos TSR raudonoji knyga turėjo kai kurių trūkumų, tad ji netapo visų globos reikalingų augalų ir gyvūnų rūšių sąvadu.
Vis dėlto Raudonoji knyga savo vaidmenį atliko. Ji atkreipė visuomenės dėmesį į retų ir nykstančių rūšių apsaugos būtinybę, atidžiau (atsižvelgiant į retų rūšių apsaugos reikalavimus) pradėta rengti miškotvarkos, žemėtvarkos ir kitus kraštovaizdžio pertvarkymo projektus, suaktyvėjo draustinių steigimas. O svarbiausia – Raudonoji knyga paskatino į Knygą įrašytų rūšių tyrimą, domėjimąsi jų būkle...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!