Lietuvos politinės sąmonės formavimas

Įvadas Siekiant palyginti nacionalinių valstybių vykdomą tautinės tapatybės politi­ką, gilinamasi į teorinės paradigmos apibrėžimą, tautinio tapatumo politikos sampratą, jos sudedamųjų dalių rodiklius, kurie leistų rinkti empirinius duomenis. Nors terminai „tautinis tapatumas" bei „tapatumo politika" tiek mokslinėje literatūroje, tiek politikos ar vadybos specialistų yra vartojami gana dažnai, bandymai šiuos du terminus sujung­ti į „tautinio tapatumo politiką" suponuoja iš esmės naują darinį, kurio nagrinėjimui pirmųjų dviejų reiškinių aprašymai tiesiogiai yra sunkiai pritaikomi. Pirminė nuostata, kad lietuvių tautinio tapatumo išsaugojimas svetur visų pirma priklauso nuo tų valsty­bių vykdomos imigrantų integracijos politikos, tyrimo metu vis labiau linko priešinga linkme - kad tautinio tapatumo politikoje svarbiausias vaidmuo tenka nacionalinei valstybei ir jos santykiams su savais piliečiais. Tautiškumo poreikis asmens, grupės ir tautos lygmenyse vis dėlto nėra absoliuti konstanta. Daugiapras­mis ir painus tautiškumo fenomenas visą laiką egzistavo ir tebeegzistuoja būtinumo ir laisvės, t. y. reikmės ir poreikio, sandūroje. Tautišku­mo poreikį galima formuoti, galima menkinti, galima performuoti, pagaliau net sunaikinti. Svarbiausia, kad jis, kaip dvasinis asmenybės pradas, buvo ir tebėra galingiausias akstinas tiek konstruktyviai, tiek destruktyviai veiklai. Kitaip tariant, jis yra gėrio ir blogio vienovė, ambivalentiškas visa savo istorine raiška. Kita vertus, tai protu reguliuojamas dalykas, todėl blogio reikia laukti tik tokiu atveju, kai tas po­reikis skatinamas, kai jis įgyja iškrypėliškas (na­cistines, šovinistines, sionistines, antisemitines, imperines ir t. t.) formas. Vienintelė galimybė „normaliai" tautiškumo poreikio formavimo ir raiškos praktikai - tai žinojimas, kas tai yra. Todėl neleistina, kad šiuos reikalus spręstų tik politikai ir ideologai. Kiekviena tauta orientuojasi į tautinio palikimo išsaugojimą, tautinės savimonės ir lojalumo stiprinimą. Pastarųjų metų įvykiai akivaizdžiai paliudija tautinio klausimo aktualumą ir universalumą. Didelė nacionalinių, ideologinių, religinių ir etninių stereotipų dalis pasaulio piliečių sąmonėje įsitvirtino po paskutiniojo Europos padalijimo, pasibaigus Antrajam Pasauliniam karui. Kultūriniai santykiai taip pat neišvengiamai tapo politizuojami kultūrinės diplomatijos dėka. Tautų kultūrinės diplomatijos pagrindu yra kuriami stereotipai, kuomet nacionalinės švietimo sistemos ugdo "savos" tautinės kultūros pranašumo suvokimą "svetimos" kultūros atžvilgiu. Kasdieniniame gyvenime individai dažnai susiduria su etniniais ar amžiaus, lyties ar profesinės veiklos ir pan. stereotipais, kurie susipynę sudaro itin platų tinklą. Stereotipai įtakoja kiekvieną žmogiškosios veiklos sferą. Pastaruoju dešimtmečiu vykę esminiai pokyčiai visose gyvenimo srityse, privertė visus Lietuvos gyventojus ieškoti prisitaikymo prie naujų sąlygų, būdų. Atkūrus Lietuvos valstybingumą ir Lietuvių kalbai gavus Valstybinės kalbos statusą, didžiausią socialinį poveikį pajuto tautinės mažumos. Ėmė daugėti lenkiškų ir lietuviškų mokyklų, klasių, mažėti rusiškas klases lankančiųjų skaičius. Daugelyje vietovių atsirado mišrių mokyklų, kurių kalbinė aplinka trukdė atskirų tautų kultūros ir tradicijų savitumo išsaugojimui bei plėtotei. Darbo problema – Lietuvos politinės sąmonės formavimas formavimas. Darbo objektas - kitataučiai politinės sąmonės formavimas. Darbo tikslas - kitataučių politinės sąmonės formavimas sociokultūrinės determinacijos analizė. Jau galima išskirti visą tyrėjų kryptį, skatinančių politikos formuotojus iš naujo peržiūrėti tautinės valstybės, kaip pagrindinio tarptautinių santykių objekto, koncepciją. Neretai juos vienija bendras požiūris, kad tautinės valstybės koncepcijai tapus valstybės valdymo ašimi, ji užgožia didžiausią grėsmę žmonijai keliančius dalykus - taršą, terorizmą, pandemiją, klimato kaitą. Negalima nesutikti, kad: „sunku įsivaizduoti tautą, gyvenančią tik vienoje valstybėje, arba valstybę, kurioje gyvena tik viena tauta. Kai kurie tikina, kad būtent Japonija yra puikus tautinės valstybės pavyzdys

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!