Lietuvos paviršius

• Dabartinį Lietuvos paviršių formavo ir tebeformuoja įvairūs geomorfologiniai procesai.
• Pagrindinis veiksnys – slenkantys ir tirpstantys ledynai.
• Pasikartojantys apledėjimai suformavo (sustūmė) Lietuvos aukštumas.
• Ledyno pakraštyje akumuliuota medžiaga (morena) sudaro didžiąją dalį kalvoto aukštumų ir gausių kalvagūbrių reljefo.
• Čia vyrauja smėlis, žvirgždas, gargždas, rieduliai ir moreninis priemolis.
Ties ledyno padu akumuliuota morena sudarė morenines lygumas, kuriose vyrauja moreninio priemolio nuogulos.
• Ties ledyno padu akumuliuota morena sudarė morenines lygumas, kuriose vyrauja moreninio priemolio nuogulos.
• Dugniniai moreniniai dariniai paplitę plynaukštėse ir žemumose.
• Tirpstant ledynui, tvenkėsi gausūs limnoglacialiniai baseinai, kurių gilesnėse vietose klostėsi molis, seklesnėse – smėlis.
• Išdžiūvusių baseinų vietoje plyti plačios lygumos, aptinkamos plynaukščių pakraščiuose ir žemumose.
Išdžiūvusių seklių limnoglacialinių baseinų dugne susikaupusį smėlį vėjas perpustė, sudarydamas aukštokas kontinentines kopas.
• Išdžiūvusių seklių limnoglacialinių baseinų dugne susikaupusį smėlį vėjas perpustė, sudarydamas aukštokas kontinentines kopas.
• Didžiausi tokių kopų masyvai susidarė smėlėtoje Pietryčių lygumoje ir buvusiose limnoglacialinių baseinų deltose: Jonavos, Kazlų Rūdos, Viešvilės apylinkėse.
• Dabar intensyviausiai smėlis išpustomas ir supustomas kopagūbris, kurio aukštis Kuršių nerijoje siekia iki 12 m.
• Kuršių nerijoje yra keletas ruožų, kur ligi šiol eoliniai procesai performuoja reljefą – tai ruožas tarp Juodkrantės ir Pervalkos bei piečiau Nidos.
Kopos
Tekėję tirpsmo vandenys suraižė ledą ir jame suklojo daug nešmenų. Ledynui sutirpus iš sąnašų paviršiuje susidarė sudėtingi gūbriai (ozai) ir kepalo formos kalvos (keimai).
• Tekėję tirpsmo vandenys suraižė ledą ir jame suklojo daug nešmenų. Ledynui sutirpus iš sąnašų paviršiuje susidarė sudėtingi gūbriai (ozai) ir kepalo formos kalvos (keimai).
• Šių darinių yra Nevėžio žemumoje, Aukštaičių ir Žemaičių aukštumose.
• Ledynu tekėję tirpsmo (fliuvioglacialiniai) vandenys suklojo daug nešmenų ir suformavo smėlingas lygumas (zandrus). Plačiausia zandrų juosta yra smėlėtoje Pietryčių lygumoje.
Nuledėjusį paviršių labai intensyviai veikė kriogeniniai (periglacialiniai) procesai.
• Nuledėjusį paviršių labai intensyviai veikė kriogeniniai (periglacialiniai) procesai.
• Intensyviausiai kriogeniniai procesai performavo Medininkų ir Švenčionių aukštumas, Eišiškių plynaukštę.
• Upių slėniuose susidarė palankios sąlygos sufoziniams procesams. Požeminiams vandenims išplovus smulkžemį, susidaro amfiteatro formos reljefo įdubimai.
•...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!