Lietuvos nukentėjųsių gyventojų rodikliai

Įvadas Darbo aktualumas. Asmenys, kurių atžvilgiu buvo padaryti nusikaltimai, tiek teisės aktuose, tiek teisės lite­ratūroje, tiek kasdieniame gyvenime įvardijami skirtingai: „nusikaltimo aukos“, „nukentėju­sieji“, „asmenys, nukentėję dėl nusikaltimo“. Dabartinės lietuvių kalbos žodyne žodis „nu­kentėjėlis“ aiškinamas „kas nukentėjęs, patyręs kokią nelaimę, nuostolį“ [6, p. 437]. Žodis „auka“ suprantamas kaip nuo kokios nors nelaimės nukentėjęs ar žuvęs žmogus arba nuostolis ar žala, prisiimti ko nors labui [6, p. 62]. Darbo objektas – Lietuvos gyventojų nukentėjusiųjų nuo nusikalstamų veiksnių statistika. Darbo tikslas – ištirti Lietuvos gyventojų nukentėjusiųjų nuo nusikalstamų veiksnių rodiklius. Kaip matyti, žodžio „auka“ turinys yra daug platesnis nei nukentėjėlio, juo galima apibūdinti visiškai kitokio, platesnio pobūdžio, nei mes nagrinėjame, sritis. Užsienio valstybių teisės aktuose tokie asmenys dažniausiai apibūdinami žodžiais (terminais) „victim“ (auka, nukentėjusysis), „injured party“ (nukentėju­sioji šalis) [1, p. 510, 232], „person harmed (sufferd) by criminal act“ (asmuo, nukentėjęs dėl nusikalstamos veikos). Suprantama, visi šie žodžiai (terminai) turi bendrą bruožą, t. y. nu­sako objektą, kurio atžvilgiu buvo padaryta pavojinga, teisei priešinga veika. Darbo metodai: statistinė, sisteminė analizė. Literatūros sisteminė analizė. 1. Lietuvos gyventojų nukentėjusiųjų nusikalstamų veikų rodikliai 1.1.Nukentėjusiojo sąvoka Kad būtų galima apibrėžti „nukentėjusįjį“ baudžiamajame procese, reikėtų išskirti bendrus požymius asmens, nukentėjusio nuo teisės pažeidimo ir ginančio savo pažeistas teises bei interesus teisme bei atitinkančio tam tikras sąlygas: pirma, jo teisės bei teisėti interesai turi būti pažeisti veiksmais, kurie uždrausti baudžiamaisiais įstatymais, antra, žala turi atsi­rasti dėl veiksmų [4, p. 5–34]. Tai, mūsų supratimu, sudarytų prielaidas plačiau pažvelgti į ty­rinėjamą problemą, išryškinti pranašumus bei trūkumus. Be to, nukentėjusiojo sąvoką, mūsų nuomone, reikia nagrinėti kompleksiškai, remiantis tiek tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių, tiek ir teorinėmis bei praktinėmis nuostatomis, rekomendacijomis bei teisine patir­timi. 1948 m. gruodžio 10 d. Visuotinėje Žmogaus Teisių Deklaracijoje [25, p. 12–19], 1950 m. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje [26, p. 30–68], 1966 m. gruodžio 16 d. Tarptautinių pilietinių ir politinių teisių pakte [25, p. 31–53], priešingai nei kaltinamasis, nukentėjusysis neminimas. 1985 m. Pagrindinių teisingumo principų nusikaltimų ir piktnaudžiavimo valdžia au­koms deklaracijoje – specialiame tarptautinės teisės akte, skirtame asmenų, patyrusių nusi­kalstamą poveikį, problemoms, vartojama sąvoka „nusikaltimo auka“. Deklaracijos 1 straipsnyje numatyta, kad nusikaltimo auka – tai asmuo, kuriam individualiai arba kolektyviai, pažeidžiant galiojančius valstybių narių nacionalinius baudžiamuosius įstatymus, taip pat ir draudžiančius nusikalstamą piktnaudžiavimą valdžia, dėl veikimo arba neveikimo buvo padaryta nuostolių, apimančių kūno sužalojimus arba moralinę žalą, emocinius išgyveni­mus, materialinę žalą arba esminį pagrindinių žmogaus teisių pažeidimą. Taigi asmuo lai­komas nusikaltimo auka neatsižvelgiant į tai, ar buvo nustatytas, suimtas, atiduotas į teismą, nuteistas teisės pažeidėjas, nepaisant teisės pažeidėjo ir nusikaltimo aukos giminystės ryšių. Nusikaltimo aukomis gali būti ir artimi giminaičiai, tiesioginiai išlaikytiniai, asmenys, kuriems buvo padaryta nuostolių bandant suteikti pagalbą nusikaltimo aukai, kurios skurdi padėtis, arba užkertant kelią viktimizacijai. 1.2.Nukentėjųsiųjų viktimizacija 2001 m. kovo 15 d. Europos Sąjungos Taryba priėmė sprendimą dėl nusikaltimo aukų padėties baudžiamajame procese ir apibrėžė nukentėjusiojo sąvoką: „nukentėjusysis (angl. victim) – tai asmuo, kuris tiesiogiai arba dėl neveikimo patyrė fizinę, psichinę žalą, emocinių išgyvenimų arba ekonominių nuostolių, saugomų valstybių narių baudžiamaisiais įstaty­mais“ [10, p. 1–4]. Nukentėjusiojo sąvoka Didžiosios Britanijos baudžiamojo proceso įstatymuose nėra pateikta. Nukentėjusiojo asmens statuso specifiką teisės aktuose lemia šios šalies sukurta sudėtinga teisėsaugos institucijų struktūra. Kol nukentėjusiojo byla nagrinėjama, jis pats pri­verstas „judėti“ tarp įvairių teisėsaugos institucijų, grandžių. Priešingai nei kontinentinės Eu­ropos kai kurių šalių įstatymuose, nukentėjusysis Didžiosios Britanijos baudžiamajame pro­cese dalyvauja tik kaip kaltintojo liudytojas. Byloje jis tik duoda parodymus, tačiau nukentė­jusiojo parodymai reikalingi tik tuo atveju, jeigu teisminio ginčo metu jie naudingi teisminiam nagrinėjimui. Didžiojoje Britanijoje nukentėjusiaisiais laikomi asmenys, kurie privalo padėti policijai ir teismui bei reikalui esant duoti parodymus, o viso proceso tikslas yra užtikrinti teisminį per­sekiojimą ir teisingai išnagrinėti kaltininko bylą. Nukentėjusiųjų padėtis ėmė gerėti 1990 m. vasario 22 d., kai Didžiosios Britanijos Vyriausybė priėmė „Aukų chartiją“, kurioje buvo iš­vardytos visų žinybų, įgyvendinančių teisingumą, pareigos, susijusios su nusikaltimo auko­mis. (Nuo tada vasario 22 d. kasmet Europoje minima Tarptautinė pagalbos nusikaltimo au­koms diena.) JAV teisės bilių rengėjai rėmėsi Anglijos įstatymų tradicijomis. Jų teisės aktuose nukentėjusiųjų teisės atskirai taip pat neminimos, o nukentėjusiųjų vaidmuo baudžiamajame procese apsiriboja tik pranešimu apie nusikaltimą ir dalyvavimu byloje liudytoju [20]. Pirmą kartą JAV teisės aktuose nukentėjusio asmens sąvoka minima 1980 m. Viskonsino valstijos kongreso priimtame „Nusikaltimo aukų teisių bilije“. 1982 m. JAV Prezidentas išleido įsaką „Dėl nusikaltimo aukų teisių“, kuriame pasiūlė nemažai įstatymo pakeitimų apginti nukentėjusiųjų nuo nusikaltimo asmenų teises teigdamas, kad kriminalinė justicija ir teisingumo sistema išsiderino, nusikaltimo aukos prarado apsaugą ir tapo bejėgės ir kad tokia padėtis turi būti ištaisyta [21]. Vėliau visas nukentėjusiojo teisinės padėties reguliavimo mechanizmas bei elgesio su nusikaltimo aukomis principai buvo įtvirtinti ne tik daugelyje JAV valstijų, bet ir federalinėse konstitucijose bei įstatymuose. Pirmiausia reikėtų išskirti 1982 m. federalinį „Nukentėjusiųjų ir liudytojų apsaugos įstatymą [22]”, kuris nustatė JAV federalinės justicijos sistemos institucijoms teisingo ir pa­garbaus elgesio su nusikaltimo aukomis standartus, užtikrino jų garbę, orumą bei konfiden­cialumą, įtvirtino nusikaltimo aukos dalyvavimą teisminiame procese, taip pat teisę į ap­saugą ir pagalbą. 1984 m. buvo priimtas Nusikaltimų aukų įstatymas [23], kurio reguliavimo objektu tapo nusikaltimo aukos socialinės apsaugos sistema. 1990 m., atsižvelgiant į tarptautinę patirtį, JAV priimamas Nusikaltimo aukų teisių ir restitucijos įstatymas [24], kuriame daugiausia dėmesio skiriama dėl nusikalstamos veikos padarytai žalai atlyginti ir restitucijai. Bendra nukentėjusio asmens sąvoka pateikta JAV kodeksų (įstatymų sąvado) 42 skyriaus 10607 straipsnyje: „nukentėjusiuoju pripažįstamas asmuo, kuris tiesiogiai dėl nusikaltimo patyrė fizinę, emocinę arba piniginę žalą, taip pat juridinio asmens atstovas, jei nusikaltimas padarytas juridiniam asmeniui. Jeigu nukentėjusysis neturi 18 metų, yra neveiksnus arba numirė, tai nukentėjusiuoju pripažįstamas sutuoktinis, globėjai, tėvai, vaikai, brolis, kitas šeimos narys arba kitas teismo paskirtas asmuo“ [27]. Venesuelos baudžiamojo proceso kodekso 116 straipsnyje numatyta, kad nukentėju­siuoju pripažįstamas asmuo, kuris tiesiogiai nukentėjo nuo padaryto nusikaltimo, sutuoktinis arba asmuo, kartu gyvenantis ne trumpiau kaip dvejus metus, vaikai, tėvai, paveldėtojas, jei nukentėjusysis dėl nusikaltimo mirė, taip pat juridiniai asmenys [11]. Kontinentinės teisės sistemoje nukentėjusiojo statusas bei jo tesinės padėties speci­fika gerai atsispindi Vokietijos baudžiamojo proceso kodekse [19], kuriame nukentėjusiajam skirtas atskiras skirsnis. Pagal Vokietijos BPK nukentėjusysis gali dalyvauti kaip privatus kal­tintojas, kaip kaltintojo padėjėjas ir kaip civilinis ieškovas. Be to, 374 straipsnis nustato, jog nukentėjusieji gali būti ne tik piliečiai, bet ir „korporacijos bendrovės bei kiti žmonių susivie­nijimai“. Prancūzijos baudžiamojo proceso kodekse [12] neminimas nukentėjusysis kaip pro­ceso dalyvis, jo procesinis statusas yra tik kaip civilinio ieškovo. Pagal Prancūzijos BPK 2 straipsnį pareikšti civilinį ieškinį, atlyginti dėl nusikaltimo ar nusižengimo padarytą žalą turi teisę kiekvienas, kuris asmeniškai patyrė žalą tiesiogiai pažeidus įstatymą. Civilinis ieškinys gali būti pareiškiamas dėl bet kokios žalos rūšies: turinės, fizinės ar moralinės, jeigu ji kilo dėl faktų, sudarančių baudžiamojo persekiojimo objektą (BPK 3 str.). Pagal BPK 85 straipsnį bet kuris asmuo, patyręs padaryto nusikaltimo arba nusižengimo žalą, gali paduoti skundą. Nukentėjusiojo pripažinimas civiliniu ieškovu pagal Prancūzijos BPK galimas bet kuriuo pro­ceso metu, iš anksto neįspėjus kitos šalies, turinčios teisę ginčyti pareikštą ieškovo civilinį ieškinį. Atsisakymas priimti civilinį ieškinį galimas tik tyrimo teisėjui priėmus motyvuotą nuta­rimą. Italijos baudžiamojo proceso kodekso [13] 90, 91 straipsniuose numatyta, kad nu­kentėjusiuoju pripažįstamas asmuo, kuris nukentėjo nuo padaryto nusikaltimo; jei asmuo, nukentėjęs nuo padaryto nusikaltimo, miršta, tai nukentėjusiuoju tampa artimi giminaičiai, taip pat nukentėjusiaisiais pripažįstami juridiniai asmenys. Italijos BPK, kitaip nei kitų minėtų šalių proceso įstatymuose, nevartojama sąvoka „nukentėjusysis“; čia rašoma: „Asmuo, nu­kentėjęs nuo nusikaltimo“. Austrijos baudžiamojo proceso kodekso nuostatos nukentėjusiojo asmens atžvilgiu yra iš naujo svarstomos ir tobulinamos. Bendro termino „nukentėjusysis“ Austrijos BPK nėra. Jis baudžiamajame procese dalyvauja kaip prokuroro padėjėjas arba liudytojas, arba kaip privatus asmuo. Jeigu nukentėjusysis patyrė žalą, tai jis, kaip privatus asmuo, gali daly­vauti įvairiu proceso metu. Nukentėjusysis, pareiškęs civilinį ieškinį baudžiamajame procese, tampa privačiu dalyviu ir įgyja teisę susipažinti su byla, užduoti liudytojams klausimus, gauti informaciją apie nagrinėjimo eigą teisme. Prokuroras yra įpareigotas nukentėjusįjį informuoti apie bylos medžiagą, ypač ikiteisminio tyrimo metu, kiek tai susiję su nukentėjusiojo intere­sais (galimybe atsisakyti kaltinimo, tapti prokuroro padėjėju). Jeigu prokuroras atsisako kal­tinimo, tokio sprendimo nukentėjusysis apskųsti negali, tačiau turi teisę pats palaikyti kalti­nimą kaip prokuroro padėjėjas [5]. Belgijoje nukentėjusiuoju laikomas „asmuo ir kiti, kurie dėl nusikalstamos veikos yra patyrę materialinę arba moralinę žalą. Juo gali būti visi asmenys (fiziniai, juridiniai), kurie nu­kentėjo nuo padaryto nusikaltimo, tačiau procese nukentėjusysis dalyvauja kaip liudytojas arba kaip nukentėjusioji šalis – civilinis ieškovas, pareiškęs reikalavimą atlyginti dėl nusikal­timo padarytą materialinę arba moralinę žalą. Danijoje egzistuoja mišrus baudžiamasis procesas, reglamentuotas Teisingumo admi­nistravimo aktu. 2.Nukentėjusiųjų nuo nusikalstamų veikų statistika Galiojančio Lietuvos BPK 60 ir 154 straipsniai arba naujojo BPK 28 straipsnio nuosta­tos leidžia priimti sprendimą asmenį pripažinti nukentėjusiuoju, jeigu nustatomas dėl nusi­kaltimo padarytos žalos faktas, taip pat ir paties nusikaltimo faktas. Tačiau vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsniu tik teismas gali asmenį pripažinti kaltu pa­darius nusikalstamą veiką. Kadangi nusikaltimo padarymas ir jo padariniai galutinai konsta­tuojami apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu, tai asmenį pripažinti nukentėjusiuoju būtų ga­lima tik baigus teisminį nagrinėjimą. Toks nukentėjusiojo pripažinimas, kai jis jau nebegali naudotis jam suteiktomis procesinėmis teisėmis, yra abejotinas ir teisiškai nepagrįstas. Pa­tobulinta formuluotė galėtų būti: „asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju esant pakankamai duomenų, kad jam nusikalstama veika padaryta turtinės ar neturtinės žalos arba kilo grėsmė tokiai žalai atsirasti“. Tokiu atveju asmuo, pripažinus jį nukentėjusiuoju, galės laiku pasinau­doti jam suteiktomis procesinėmis teisėmis gindamas savo teises ir teisėtus interesus. 1 pav. Užregistruota asmenų, nukentėjusių nuo nusikalstamų veikų, vnt Šaltinis: http://www.nplc.lt/stat/auk/auk4.htm Labai svarbu ne tik teisingai nurodyti pripažinimo nukentėjusiuoju pagrindus, bet ir momentą, kai asmenį galima pripažinti nukentėjusiuoju. Pagal galiojantį Lietuvos BPK nukentėjęs nuo nusikaltimo asmuo iš karto negali būti nukentėjusiuoju procesine prasme, kaip tai numato, pavyzdžiui, daugelis užsienio valstybių baudžiamojo proceso įstatymų. Toks pripažinimas paprastai įvyksta parengtinio (ikiteismi­nio) tyrimo eigoje arba tik teisme (pvz., bylų sumariniame procese). Pagal galiojantį Lietuvos BPK 60 straipsnį (naujojo BPK 28 straipsnį), kad asmenį būtų galima pripažinti nukentėju­siuoju, reikia ne tik realiai padarytos žalos (baudžiamojo materialinio, faktinio pagrindo), bet ir kompetentingo pareigūno surašyto procesinio dokumento – nutarimo arba nutarties (bau­džiamojo procesinio, juridinio pagrindo). „

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!