Lietuvos nedarbo lygio ekonometrinis modelis

Gyventojų užimtumo didinimas, naujų darbo vietų kūrimas ir nedarbo mažinimas yra viena svarbiausių ekonominių ir socialinių problemų. Šių klausimų sprendimas susijęs su šalies ekonomikos išsivystymo lygiu ir gamybos augimu.
Nedarbas - viena svarbiausių makroekonominių problemų. Daugelis žmonių, netekę darbo, praranda pajamų šaltinį, patiria gyvenimo lygio smukimą, psichologinį diskomfortą. Todėl nedarbo problema yra politinių ir ekonominių diskusijų objektas. Ekonomistai tyrinėja nedarbą, norėdami nustatyti jo lygį, priežastis, makroekonominius ir mikroekonominius nedarbo nuostolius, parengti ir tobulinti vyriausybės užimtumo politiką. Aukštas nedarbo lygis – viena didžiausių ekonominių ir socialinių XXI amžiaus pradžios problemų beveik visose pasaulio valstybėse.
Lietuvoje nedarbo problema taip pat viena iš aktualiausių, nors bedarbių skaičius, didėjant ūkio plėtrai, kuriant naujas darbo vietas ir besitęsiant gyventojų emigracijai, mažėja.
Ekonominėje literatūroje reiškinys, kai žmonės neturi darbo, bet aktyviai jo ieško, apibūdinamas kaip nedarbas (U, unemployment). Šį sąvoka dažniausiai vartojama kaip kiekybinė ir kokybinė tam tikros gyventojų dalies charakteristika.
Nedarbas rodo vieno iš svarbiausių gamybos veiksnių – darbo jėgos – panaudojimo laipsnį. Jį tiesiogiai išreiškia nedarbo lygis bedarbių skaičiaus ir šalis darbo jėgos procentinis santykis(žr. 1 formulę).
LF – darbo jėga.
Šio darbo tikslas yra sudaryti Lietuvos nedarbo lygio ekonometrinį modelį.
Šio darbo uždaviniai:
1. išanalizuoti Lietuvos nedarbo lygio kitimą nuo 2000 iki 2007 metų;
2. išanalizuoti veiksnius, kurie daro įtaką nedarbo lygiui;
3. apskaičiuoti nedarbo lygio duomenų charakteristikas;
4. patikrinti hipotezes apie vidurkių ir dispersijų lygybes pagal nedarbo lygio ir vidutinio darbo užmokesčio transformuotus duomenis;
5. indentifikuoti tiesinės regresijos lygtį;
6. sudaryti prognozę sekančiam laikotarpiui.
1. LIETUVOS NEDARBO LYGIS
Mano tyrimo objektas yra nedarbo lygis, kuris parodo vieno iš svarbiausių gamybos veiksnių – darbo jėgos – panaudojimo laipsnį. Toliau pateikti Lietuvos nedarbo lygio duomenys (žr.1 priedą) ketvirčiais nuo 2000K1 iki 2007K2 (iš viso 30 duomenų) ir nubraižytas pagal juos grafikas (žr. 1pav.).
1 pav. Lietuvos nedarbo lygis 2000K1-2007K2
Kaip matome iš grafiko Lietuvos nedarbo lygis mažėja. 2000 metais nedarbo lygis kito nuo 15,8 iki 16,9 %. 2001 metais pirmą ketvirtį...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!