Lietuvos mitų kūrimas padavimuose

Lietuvos mitų kūrimas padavimuose

(L. Sauka „Lietuvių tautosaka“, N. Vėlius „Sužeistas vėjas“)

Lietuvių mitologija yra neatskiriama šalies kultūros dalis. Mitai ir padavimai dažniausiai perduodami iš kartos į kartą bei randami rašytiniuose šaltiniuose. Lietuviu mitologija pasakoja apie pasaulio susikūrimą, dievų ir mirtingųjų santykius. Tautosaka įdomi ne tik vaikams, bet ir suaugusiems. Mitai kalba visais laikais aktualiomis temomis – šeima, darbas, gamta. Lietuvių mitologija yra tokia turtinga, jog net dainiai, poetai bei rašytojai pasitelkia juos vildamiesi sulaukti įkvėpimo. Todėl mitologijos užuomazgų gausu šiuolaikinių autorių kūriniuose. Vieną tokių veikalų parašė lietuvių tautosakininkas ir kraštotyrininkas Norbertas Vėlius. Sakmių rinkinyje pavadinimu „Sužeistas vėjas“ N. Vėlius surinko daugiau nei 300 sakmių, kurių temos yra aktualios ir šiandien. Tautosakininkas Leonardas Sauka taip pat gausiai prisidėjo prie lietuvių mitologijos nagrinėjimo. L. Sauka parengė veikalo „Lietuvių tautosaka“ įvadinius straipsnius. Darbe aiškinamasi lietuvių tautosakos prasmė ir svarba. Taigi šiandien remsiuosi šiais Lietuvai svarbiais tautosakininkais norėdama atskleisti lietuvių mitų kūrimo pagrindą ir svarbiausius principus.

XX amžiaus etnografas N. Vėlius sakmių rinkinio „Sužeistas vėjas“ įžangoje aiškina, jog ankščiau žmonės gamtai įpūsdavo ko ne fantastinės dvasios mat gamta žmones supdavo iš visų pusių, todėl tai buvo vienas iš pagrindinių kūrybos šaltinių. Dauguma lietuvių sakmių ir mitų yra paremti žmogaus ir gamtos santykiu. Tikriausiai viena svarbiausių ir dažniausiai pasitaikančių temų lietuvių mitologijoje yra gamta. Lietuvių mitologijoje dažnai pasakojama apie vėjo galybę ir rūstumą. Sakmėse „Vėjas be kelnių“ ir „Vėjo galybė“ vėjas personifikuojamas. Jis vaizduojamas kaip kerštinga būtybė. Žmonėms nepaklusus jis sugriauna namus, nupučia stogą. Tokių būdu parodoma koks gali būti galingas vėjas. Galima manyti, jog toks vėjo vaizdavimas atitinka audrų metu jo padaromą žalą, dažnai stiprūs vėjai nusiaubia gyvenvietes, sugriauna namus, laužo medžius. Todėl aišku, jog žmonės manė, kad jų nepaklusnumas ar blogi darbai yra susiję su vėjo stiprumu. Taip pat, gamtos motyvais paremti mitai dažnai yra pamokantys ar net gąsdinantys. Sakmė „Saulės prakeikimas“ būtent ir atlieka tokią funkciją. Laiku neatlikusios darbų mergaitės užsitraukia saulės nemalonę. Dėl jų kaltės saulė pražūva, todėl pačios mergaitės sulaukia mirties. Sakmė skelbia, kad tingumas yra yda. Galima teigti, jog perskaitę ar išgirdę tokį pasakojimą vaikai pabūgsta ir pasimoko iš mergaičių klaidų. Taigi akivaizdu, jog šie mitai siekia pamokyti skaitytoją. Apibendrinus galima teigti, kad dažnai lietuvių mitologijos pagrindu tampa gamta. Gamtos motyvai pasitelkiami norint pamokyti ar įbauginti. Gamtos veiksnių personifikacija leidžia atskleisti tikrąjį žmogaus ir gamtos santykį. Tai nenuostabu, atsižvelgiant į tai, jog dabar ir ankščiau kiekvieną mūsų žingsnį lydi gamta.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!