Kiekvienas žmogus yra neatsiejama Lietuvos kultūros dalis. Vieni ją kuria, kiti- nagrinėja, treti- tiesiog žavisi ir maitina savo sielą ir protą neapsakomu malonumu. Kiekvieno mūsų įnašas papildo bendrą visumą ir sudaro tautos kultūrą ir jos paveldą.
Niekas per daug nesusimąstydavo ką pamatys atvykę į muziejų ir ar juos tai sužavės. Svarbiausia buvo laisvė, atstumas nuo tėvų ir taip gerai pažįstamo gimtojo miestelio.
Dauguma nė nesistengė įsigilinti ir pažinti mūsų senolių kultūros iš arčiau. Tačiau man tai pasirodė įdomu.
Kiekvienas namas, atvežtas iš įvairiausių Lietuvos kampelių, buvo savitas ir nepakartojamas. Spindintys saulėje šiaudiniai stogai taip ir traukė akį. Kiek daug darbo reikėjo įdėti, kad šiaudeliai tarpusavy taip dailiai sugludę būtų. Nuostabiai raižytos langinės primena kokie kruopštūs buvo senoliai. Namų vidus žavėjo ne ką mažiau- čia buvo taip pat saikingai papuošta ir tvarkinga. Galbūt įmantriais raižiniais ar siuviniais ant drabužių senieji Lietuvos gyventojai norėjo praskaidrinti niūrias spalvas, drabužius ir taip kažkuo išsiskirti- būti individualiais. Taip klaidžiojant po regioninį parką aš išgirdau senovinę liaudies muziką.
Su kiekvienu žingsniu ji skambėjo vis garsiau ir garsiau. Štai aš jau pamačiau kiemą, kuriame šoko tautiškai apsirengę žmonės. Tai buvo senųjų vakaruškų imitacija. Kiek nuošaliau lietuvių liaudies instrumentais grojo muzikantai, o viduryje šoko ir trepseno kokios penkios poros. Šoko jos linksmai ir energingai. Buvo matyti, jog Šie žmonės myli šokį ir būtent liaudies. Jų veiduose švietė plačios šypsenos, o rankų prisilietimai buvo švelnūs ir kupini meilės savo pomėgiui. Mane tai pakerėjo, paliko neišdildomą lietuvių kultūros įspūdį ir paskatino domėtis kitais šokio žanrais.
Nuo pat mažų dienų mane žavi operos ir baleto teatras. Pirmą kartą mama mane nusivedė į teatrą, kai aš buvau devynerių metų. Prisimenu kaip dabar tą didingą pastatą, šalia kurio visi kiti atrodė kaip maži nykštukai. Viduje mane apstulbino aukštai kabantys sietynai. Jie priminė man vidudienio skaisčiai šviečiančią saulę- tik čia saulių buvo daug ir visos jos žėrėjo it karalaitės...
Šį darbą sudaro 727 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!