Lietuvos įmonių sistemos analizė

4 LENTELĖS 1 lentelė. Įmonių kategorijos 2 lentelė. Individualiųjų įmonių privalumai ir trūkumai 3 lentelė. Akcinių bendrovių privalumai ir trūkumai 4 lentelė. Ūkinės bendrijos privalumai ir trūkumai 5 lentelė. Kooperatinių bendrovių privalumai ir trūkumai 6 lentelė. Franšizės privalumai ir trūkumai 7 lentelė. Vidutinio darbuotojų skaičiaus dinamika pagal apskritis 8 lentelė. Atskirų įmonių finansų reglamentavimo palyginimas 9 lentelė. Įregistruotų ūkio subjektų skaičius pagal apskritis 2010 m. I pusmetį 10 lentelė. Išregistruotų ūkio subjektų skaičius 11 lentelė. Veikiančių įmonių ir fizinių asmenų, vykdančių ekonominę veiklą, skaičius 2005–2010 m. 12 lentelė. Veikiančių ūkio subjektų skaičius 2010 m. liepos 1 d. pagal veiklos rūšis ir darbuotojų skaičių 13 lentelė. Veikiančių, „gimusių“ ir „mirusių“ įmonių skaičius 2004–2008 m. 14 lentelė. „Išgyvenusių“ įmonių skaičius 2004–2008 m. 15 lentelė. „Greito augimo“ įmonių skaičius 2005–2008 m. 16 lentelė. Penkerius metus augusių „greito augimo“ įmonių („gazelių“) skaičius 2005–2008 m. 17 lentelė. Valstybės įmonių pelningumo ir įsiskolinimo rodikliai 18 lentelė. Akcinių ir uždarųjų akcinių bendrovių pelningumo ir įsiskolinimo rodikliai 19 lentelė. Smulkaus ir vidutinio verslo apibrėžimas Lietuvoje 20 lentelė. SVV svarba Lietuvos ekonomikai 21 lentelė. MVĮ Lietuvoje – pagrindiniai skaičiai 22 lentelė. Pradėtų bankroto procesų pagal teisinę formą skaičiaus palyginimas 23 lentelė. Metinis BVP augimas proc. 5 PAVEIKSLAI 1 pav. Vidutinio darbuotojų skaičiaus kitimas 2005–2009 m. 2 pav. Vidutinis darbuotojų skaičius pagal apskritis 2009 m. 3 pav. Darbuotojų išėjimo iš darbo priežastys 2009-2010m. 4 pav. Darbuotojų kaita 2009-2010m. 5 pav. Verslo aplinka ir jos komponentai 6 pav. Darbuotojų skaičius šalies ūkyje pagal bruto darbo užmokesčio dydį 2008 ir 2009 m. spalio mėn. 7 pav. Visą darbo laiką dirbusių darbuotojų skaičius šalies ūkio sektoriuose pagal bruto darbo užmokesčio dydį 2009 m. spalio mėn. 8 pav. Finansinio turto struktūra pagal turto valdytojus 2009 m. pabaigoje 9 pav. Įmonių turto pelningumas 10 pav. Bendrojo vidaus produkto pokyčiai, palyginti su ankstesnių metų atitinkamu laikotarpiu 11 pav. Pradėti bankroto procesai pagal ketvirčius 12 pav. Ne teismo tvarka pradėtų bankroto procesų skaičius 13 pav. Supaprastintų bankroto procesų skaičius 14 pav. Bankroto procesai pagal apskritis 15 pav. Bankroto procesai pagal ekonominės veiklos rūšis 16 pav. Bankrutuojančių įmonių veiklos ir bankroto procesų trukmė 17 pav. Restruktūrizavimas pagal apskritis 18 pav. BVP dinamika 2005 - 2009m. 19 pav. Konkurencingumo rodikliai 6 ĮVADAS Temos aktualumas. Kiekvienos šalies įmonių sistema ir įmonių veiklos efektyvumas bei apimtys įtakoja šalies ekonominę padėtį, socialinius procesus, vykstančius visuomenėje. Ne išimtis ir Lietuva. Dabartinė visuomenė kuriama atviros, laisvos rinkos aplinkoje. Rinkų liberalizacija ir globalizacija aštrina konkurenciją. Visuomenės aktyvumas ir gebėjimas naudotis atsiradusiomis verslo galimybėmis bei žiniomis apie ekonomines sistemas, būdus, kaip geriau naudoti materialinius išteklius, sudaro sąlygas kurti verslą ir geriau tenkinti didėjančius poreikius. Vyksta ne tik ekonomikos globalizacija – visuomenėja socialinės, politinės, kultūrinės sistemos, todėl norintiems gerai orientuotis pasaulinėje ar Lietuvos verslo aplinkoje, išvengti nepasiteisinančios rizikos bei atpažinti verslo aplinkos siūlomas galimybes, būtina suvokti ir tinkamai įvertinti pokyčius bei jų galimą įtaką verslui visais aspektais bei žinoti ir tinkamai įvertinti savo galimybes. Temos naujumas. Daugėti verslo įmonių ir stiprėti jų įtaka pasaulyje pradėjo XX a. aštuntojo dešimtmečio pabaigoje. Lietuvos Vyriausybė patvirtino, kad verslo plėtra yra viena iš prioritetinių šalies ūkio atkūrimo krypčių. Šiuo metu Lietuvoje dėmesys ekonominėms bei verslininkystės profesijoms yra ženkliai padidėjęs. Taigi, gerai išmanant įstatymus bei jų lydimuosius aktus, galima planuoti įmonės veiklą, bendradarbiauti ir turėti iš to naudos. Ši tema plačiai analizuota R. Ginevičiaus, V. Sūdžiaus (2008); Z. Gineitienės (2005); tai - viena iš pagrindinių Lietuvos verslo žinių temų. Taigi, todėl pagrindiniai klausimai: kaip kinta, kuo naudinga ir kaip vertinama Lietuvos įmonių sistema, nagrinėjami šiame darbe, yra šių dienų aktualija. Darbo problema. Įstojus į ES, Lietuvos įmonės susiduria su daugelių problemų – globaliniai pokyčiai, naujos sąlygos, tautos vertybės, konkurencingumas, socialinė atsakomybė ir daug kriterijų, kurie turi būti tinkamai ugdomi ir analizuojami tam, kad įmonių sistema būtų konkurencinga, naudinga ir naši. Taip pat būtina žinoti, analizuoti ir suprasti teisinius aktus, tam, kad įvertinti savo galimybes steigiant įmonę. Su kokiomis problemomis susiduria norintis steigti įmonę asmuo šiandien Lietuvoje? Kokia aplinka įtakoja įmonės veiklą? Kaip išlikti konkurencinga ir tapti klestinčia įmone? Kokie įmonių sistemos ypatumai, veiklos būdai bei jų pasekmės veiklos dalyviams? Kokius būtina žinoti ypatumus, būdus ir pasekmes įmonių sistemoje? Visa tai bus analizuojama ir atskleidžiama šiame darbe. Darbo tikslas. Išanalizuoti Lietuvos įmonių sistemą. Darbo objektas. Įmonių sistema Lietuvoje. 7 Darbo uždaviniai: 1. apibūdinti įmonių bruožus, klasifikaciją bei įmonių steigimo procedūras; 2. apibrėžti įmonių veiklos reglamentavimą Lietuvoje; 3. pateikti statistinius duomenis apie Lietuvos įmonių veiklą; 4. schematizuoti įmonių finansinius rodiklius; 5. apibendrinti statistinės analizės rezultatus bei prognozuojamus kriterijus. Darbo metodai: Siekiant atlikti išsamią temos analizę ir tinkamai įgyvendinti išsikeltus darbo uždavinius, buvo atliekama mokslinių straipsnių, mokslinių tyrimų, galiojančių teisės aktų, kitų literatūros šaltinių analizė, jų vertinimas. Tyrimui atlikti pasirinktas kiekybinis tyrimas (statistinių duomenų analizė). Darbo struktūra. Siekiant atlikti išsamią temos analizę, magistro tiriamasis darbas yra suskaidytas į tris esmines struktūrines dalis. Pirmoje šio darbo dalyje, remiantis gerai žinomų autorių Z.Gineitienės, R. Ginevičiaus, V.Sūdžiaus darbais yra analizuojama ir apibrėžiama įmonės samprata ir jos svarba šiuolaikinės organizacijos kontekste. Remiantis analizuotais autoriais bei Lietuvos respublikos norminiais aktais apibrėžiami pagrindiniai įmonių privalumai ir trūkumai, analizuojami įmonių veiklos efektyvumui įtaką darantys veiksniai. Antroje šio darbo dalyje analizuojama įmonių steigimo tvarka, apibrėžiami įmonių verslo aplinkos ypatumai bei analizuojami mokestiniai įmonių veiklos aspektai. Trečia magistro tiriamojo darbo dalis skirta įmonių skaičiaus dinamikos analizei penkerių metų laikotarpiu, apžvelgiant įmonių skaičių pagal darbuotojų skaičių, pagal ekonominės veiklos rūšis, pagal juridinę įmonės formą bei įmonių finansinių rodiklių analizei. Darbo pabaigoje pateikiamos esminės šio darbo išvados, tolimesnės temos analizės kryptys. 8 1. ĮMONĖ KAIP VERSLO SISTEMA 1.1. Įmonių samprata ir bruožai Kiekvienos šalies ūkis yra pagrįstas įmonių veikla. Nuo jų veiklos rezultatų priklauso valstybės ekonomikos potencialo augimas. Lietuvoje įmonių veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos įmonių įstatymas. Įmonė yra savo firmos vardą turintis ūkinis vienetas, įsteigtas įstatymų nustatyta tvarka tam tikrai komercinei-ūkinei veiklai. Įmonę sudaro medžiaginių - daiktinių, finansinių ir nematerialių aktyvų, jos teisių ir pareigų kompleksas. Įmonė, kaip teisės subjektas (įmonininkas), gali turėti juridinio asmens teises arba veikti kaip fizinis asmuo. Užsienio valstybės įmonė – juridinio asmens teises turinti ar juridinio asmens teisių neturinti įmonė, susivienijimas ar kitokia pelno siekianti organizacija, kurios buveinė yra užsienio valstybėje ir kuri įsteigta ir įregistruota pagal užsienio valstybės įstatymus1. Šis įstatymas netaikomas fiziniams ir juridiniams asmenims, užsiimantiems nekomercine veikla (veikla, kuria nesiekiama pelno), taip pat fiziniams asmenims, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme. Lietuvoje pagal galiojančius teisės aktus verslu galima užsiimti tokiais būdais: ▫ fiziniam asmeniui įsigijus verslo liudijimą (patentą), įteisinus individualią veiklą; ▫ kai kuriems Vyriausybės nutarimu asmenims gavus teisę užsiimti tam tikra veikla nesteigiant įmonės (pvz., notarams, advokatams, ūkininkams); ▫ įsteigus įmonę; ▫ įsigijus įmones pagal franšizės sutartį. Lengviausia ir lanksčiausia verslo forma yra darbas pagal verslo liudijimus (patentus), kuriuos gali įsigyti fiziniai ir juridiniai asmenys. Norint įsigyti patentą reikia Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikti prašymą ir, priklausomai nuo veiklos rūšies, sumokėti už jį vienkartinį mokestį. Įmonės tipo pasirinkimą lemia verslo rūšis, gamybos apimtys, rinka, investicijų poreikis ir galimybės. Norint analizuoti šalies įmonių sistemą ir įvertinti šalies ūkio veiklą, būtina detalizuoti verslo organizavimo formas, panašias įmones klasifikuojant bei skirstant į grupes pagal įvairius požymius, išnagrinėti jų juridinius aspektus. Nagrinėjant verslo organizavimo formas labai svarbu suprasti jų teisines formas bei jų privalumus ir trūkumus, narių turtinės atsakomybės ribas, jų veiklą reglamentuojančius galiojančius Lietuvos Respublikos (LR) įstatymus bei teisines normas – tai palengvina sprendimų priėmimą planuojant pradėti verslą bei renkantis jo formą. Įmonė dažniausiai apibūdinama kaip gaminanti produkciją arba teikianti paslaugas techniniu, organizaciniu ir ūkiniu požiūriu vientisa sistema. Produkcijos gamybos ekonominiai rezultatai (pelnas, 1 LR įmonių įstatymas 9 rentabilumas) pasiekiami optimaliai organizuojant darbo objektų (žaliavų, medžiagų), darbo priemonių (pastatų, statinių) ir darbo subjektų (darbininkų, tarnautojų) sąveiką. Dabar ypač akcentuojama, jog socialiniai aspektai ne mažiau svarbūs už materialiuosius, dažnai kaip tik jie lemia ekonominius rezultatus. Dėl įmonę sudarančių elementų bei jų tarpusavio ryšių įvairovės, į įmonę galima žiūrėti kaip į mechaninę, kaip informacinę, socialinę ar net energetinę sistemą. Įmonė gali būti traktuojama kaip gamybinių veiksnių (darbo objektų, darbo priemonių ir darbo) visuma, leidžianti savininkui realizuoti savo tikslus (maksimizuoti pajamas, pakelti socialinį prestižą, pasiekti ekonominę valdžią). Jei įmonė traktuojama kaip socialinė sritis, tai akcentuojami darbuotojų, akcininkų ir savininkų interesai, mėginama juos suderinti siekiant didžiausio sistemos efektyvumo. Visų įmonėje vykstančių procesų efektyvumas įvertinamas ekonominiame posistemyje, čia vyksta pinigų apyvarta, jų paskirstymas. Kartu įmonė yra atvira sistema, priklausanti nuo kitų su ja susijusių sistemų ir sąlygojanti jų raidą. Net ir tuo atveju, kai akcentuojamas poreikių tenkinimo vaidmuo, vis tiek ir gamybos plėtimo, ir gerovės kėlimo galimybės priklauso nuo įmonės veiklos rezultatų (gamybos apimties, kainų). Įmonės vaidmuo nesibaigia produktų gamyba ir jų pardavimu. Jos veikla priklauso nuo aplinkos ir kartu daro įtaką aplinkai (A. Sakalas ir kt., 1996, p. 5)2. Svarbiausias įmonės veiklos orientyras yra verslo tikslas. Yra išskiriamos trys tikslų grupės: ▫ strateginiai, ilgalaikiai tikslai; ▫ taktiniai (vidutinės trukmės) tikslai, kurie turi būti realizuojami per 1–5 metų laikotarpį; ▫ operatyviniai (kasdieniniai iki 1metų) tikslai. Taigi, įmonė, siekdama savo tikslų, padeda arba trukdo spręsti visuomeninius politinius uždavinius. Su tuo glaudžiai susijęs didesnis ar mažesnis įmonės veiklos reglamentavimas, pasitelkiant ekonominius ir teisinius svertus, etikos normas, kurie priklauso nuo esančios visuomeninės politinės sistemos. Visuomeninė politinė sistema lemia vieną svarbiausių įmonių požymių – nuosavybės formą. Nuosavybės formos sąlygoja ne tiek įmonės tikslų sistemą, kiek jų įgyvendinimo būdus. Nesvarbu, kokia būtų nuosavybės forma, visur esama ir pelno siekiančių, ir nesiekiančių įmonių, darbe vadovaujamasi efektyvumo kriterijais, tačiau rinkos ekonomikoje: ▫ Įmonė savo veiklą organizuoja atsižvelgdama į rinkos situaciją, nesikišant valstybei (autonomiškumo principas); ▫ Ir poreikį, ir kainą nustato rinka. Pagal tai pasirenkamas geriausias gamybos veiksnių naudojimo variantas; ▫ Įmonės veiklos siekis yra didžiausio efektyvumo principas, dažniausiai pasireiškiantis pelno maksimizavimu (tik išimtiniais atvejais – pelno nesiekiančiose organizacijose – 2 Sakalas A., Vanagas P., Martinkus B., Prokopčiukas B., Venskus R., Virvilaitė R., Ivaškienė A. „Pramonės įmonių vadyba“, Kaunas. Technologija, 1996 10 vadovaujamasi kaštų mažinimo principu; ji savarankiškai priima efektyviausią sprendimą, atsižvelgdama į esamą potencialą, aprūpinimo ir realizavimo rinką); ▫ Rinkos ekonomikoje labai svarbus rizikos veiksnys (A. Sakalas ir kt., 1996, p. 9). Kiekviena įmonė yra organizacija. O tai reiškia, kad ji yra: ▫ socialinė grupė, nes suburia žmones ir organizuoja jų darbą; ▫ gaminanti ar teikianti paslaugas ir paskirstanti uždirbtas pajamas; ▫ atvira aplinkai, tai yra bendraujanti su kitomis įmonėmis, savivaldybe, bankais ir pan.; ▫ turi tikslus veikti, išgyventi, didinti pelnus it t.t. Verslas ir organizacija mažina rinkos veikimo sistemos neapibrėžtumą ir nepatikimumą bei didina pasiūlos ir paklausos stabilumą. Organizacija – kryptingų veiksmų ar procesų, užtikrinančių būtinus elementus, visuma. Ji gali būti suvokiama kaip oficiali įstaiga ar visuomeninė struktūra (susivienijimas, bendrovė, įmonė, valdžios organas, atstovybė ir kt.), realiai egzistuojanti ir veikianti socialinė struktūra. Organizacija yra tokia visuma, kurios dalys padeda pasiekti tikslą (E. Bagdonas, L. Bagdonienė, 2000, p. 12). Organizacija kaip objektas, turintis vidinę sutvarkytą struktūrą, palaikoma daugialypiais fiziniais, technologiniais, ekonominiais, teisiniais ryšiais ir žmonių santykiais. Organizacija yra kartu susireguliuojanti sistema, veikianti visais organizacijos gyvavimo laikotarpiais. Galimas objektyvusis ir subjektyvusis organizacijos suvokimas (K. Kardelis, 2002, p. 61-62): ▫ objektyvusis - kai organizacijos orientuotos į tikslą, yra nepriklausomos nuo žmonių, tarnauja visuomenei ir individams, tačiau nesuderina visuomenės vertybių ir individualių narių poreikių. Esant galimybei, būtina keisti organizacijos struktūrą taip, kad ji atitiktų visuomenes vertybes ir individų siekius; ▫ subjektyvusis - organizacijos priklauso nuo žmonių ir jų keliamų tikslų, individai gali naudoti jėgos instrumentus, kuriuos ir kontroliuoja, ir naudoja tikslams siekti, tačiau organizacijoje esama skirtingų tikslų, todėl nuolat kyla konfliktų. Vertybės yra kieno nors įkūnytos, todėl esant galimybei, reikėtų keisti žmones, jų pažiūras bei vertybes. Apibendrinant pagal bendrus bruožus galime apibrėžti, kas yra įmonė. Įmonė – tai ekonominė, savarankiška, gaminanti rinkai organizacija. Įmonė, kaip organizacija, tenkina tris kriterijus: ▫ Ji yra socialinė grupė, nes čia susiburia žmonės, turintys vieną tikslą – veikti bendrai; visiškai automatizuota gamykla, kur nėra nė vieno žmogaus, nebus organizacija, o tik sudėtinga industrinė sistema. ▫ Ji yra racionaliai sutvarkyta grupė, nes kiekvienas žino, kokius darbus reikės dirbti, už ką jis atsako, kas yra vadovas, o kas tik pavaldinys. ▫ Ji yra patvari grupė, nes priemonės (pastatai, įrengimai, baldai, automašinos ir visa kita, kas yra reikalinga gamybai ar paslaugai teikti), kurias ji nusipirko, tarnaus ilgai, o 11 tikslai, kurių siekia, neįgyvendinami akimirksniu. Įmonė, panašiai kaip gyvas organizmas, gimsta, rutuliojasi ir išnyksta. Miesto savivaldybė ar seniūnija, mokyklos krepšininkų komanda irgi yra organizacija, bet mes pagrįstai jų nevadiname įmonėmis. Įmonė yra ekonominė ir savarankiška organizacija, nes: 1) Kaip ekonominė organizacija ji skaičiuoja visas savo išlaidas ir pajamas ir siekia, kad liktų pelno – kuo daugiau, tuo geriau. Įvairios labdaros organizacijos pelno nesiekia, todėl jos nėra įmonės. 2) Įmonė yra beveik nepriklausoma. Daugelį uždavinių ji sprendžia pati: ką ir iš ko gaminti, kam ir po kiek parduoti, kada pradėti darbą ar jį baigti, kiek mokėti darbininkams. Jos niekas neišlaiko – jei nesugebės užsidirbti, turės bankrutuoti. Net mažoje įmonėje rasime įvairių padalinių; jei nesavarankiški, taigi tai ne įmonės. 1.2. Įmonių klasifikacijos analizė 1.2.1. Įmonių tikslai ir kategorijos Pagal turinį įmonės tikslai skirstomi į dvi grupes: 1. Socialiniai tikslai, orientuoti į darbuotojų poreikius bei jų darbo aplinkos gerinimą. Siekiant šių tikslų, reikėtų formuoti gerą vidinį įmonės klimatą, garantuoti tinkamas darbo sąlygas, rūpintis darbuotojais ir įtraukti juos į įmonės tikslų formavimą. 2. Ekonominiai tikslai, orientuoti į konkrečius ekonominius rezultatus, t.y. gauti didesnį pelną, mažinti gamybos apimtį ir kt. Įmonės ekonominius veiklos rezultatus galima vertinti pagal apskaičiuotus ekonominius rodiklius, t.y. pelno dydį, įmonės mokumą, kapitalo grąžą. Priklausomai nuo įmonės verslo poreikio tenkinimo pobūdžio įmonės skirstomos į atskiras kategorijų grupes (1 lent.). 1 lentelė. Įmonių kategorijos3 Kategorijos Pobūdis Gamybinės prekybinės įmonės Įmonės, kurių veikla pagrįsta gamyba ir prekyba Aukštomis technologijomis paremtos įmonės Verslo gamybos įmonės, kuriose dirba aukštesnės kvalifikacijos darbuotojai, pritaikoma naujesnė ir pažangesnė technologija Verslo finansinių ir profesinių paslaugų įmonės Įmonės, kurių veikla pagrįsta finansinėmis bei profesinėmis paslaugomis Turizmo, sporto, sveikatos, švietimo įmonės Įmonių veiklos kryptį nusako įmonės pavadinimas Vietos paslaugų įmonės Mažos verslo kapitalo įmonės Šaltinis: Žin., 2005, Nr. 70-2532 3 Įmonių kategorijos

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!